Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau ir – AB) „N. F.“ ieškinį atsakovui D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad tarp AB „N. F.“ ir D. Š. 2022 m. lapkričio 14 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K783194574, kuria atsakovui buvo suteiktas 10 570,00 Eur vartojimo kreditas 32 mėnesių terminui (iki 2025 m. liepos 14 d.), atsakovas pagal sutartį įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą, sumokėti 1 833,52 Eur palūkanas (12,00 proc. dydžio metinė palūkanų norma), 744,21 Eur tarpininkavimo mokesčio sumą. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta bendra vartojimo kredito suma, kurią turės sumokėti kreditą gavęs asmuo – 13 147,73 Eur. Atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų, ieškovė atsakovui 2024 m. spalio 14 d. išsiuntė raginimą sumokėti įsiskolinimą, 2024 m. lapkričio 20 d. – pranešimą, kuriuo informavo atsakovą apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2024 m. lapkričio 26 d.

4. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs prievolę grąžinti 4 446,78 Eur kredito dalį, sumokėti 153,71 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, skaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 97,98 Eur tarpininkavimo mokestį, paskaičiuotą iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, todėl atsakovas laikomas pažeidusiu sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 4 446,78 Eur kredito, 153,71 Eur mokėjimo palūkanų ir 97,98 Eur tarpininkavimo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).

5. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 12,00 proc. (123,15 Eur) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 26 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2025 m. liepos 14 d.) nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos.

6. Kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

7. Teismų praktikoje pažymima, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

8. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika, sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovo negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. liepos 14 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant 123,15 Eur sumos.

9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 52,81 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo kiekvienos pradelstos įmokos sumos už ne ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 proc. delspinigių normą.

10. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punktu šalys susitarė, kad vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas nuo visos pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ieškovė apskaičiavo dėl laiku neįvykdytos piniginės prievolės atsakovui mokėtinus 52,81 Eur delspinigius. Iš pateiktos delspinigių skaičiavimo suvestinės matyti, kad jie skaičiuoti už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį ir iki nutraukiant vartojimo kredito sutartį. Kadangi atsakovas laiku neįvykdė pareigos atsiskaityti su ieškove, reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas, iš atsakovo priteisiant 52,81 Eur dydžio delspinigius.

11. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteistinos ieškovei 5,00 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

12. Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 110,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 400,00 Eur ieškovės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Viso priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 510,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

13. Šioje byloje teismas patyrė 17,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodytos išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

14. Teismas taip pat pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog sprendimo vykdymas turi būti atidėtas ar išdėstytas. Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė tik duomenis apie savo gaunamas stabilias ir vidutinį darbo užmokestį Lietuvos Respublikoje ženkliai viršijančias pajamas, teigė, kad gauna apie 2 300,00 Eur per mėnesį „į rankas“, kas teismo vertinimu nesudaro jokio pagrindo spręsti apie atsakovo sunkią turtinę padėtį. Teismas taip pat pabrėžia, kad skirdamas nagrinėti bylą teismo posėdyje be kita ko pasiūlė atsakovui pateikti išsamius duomenis apie savo turtinę padėtį (turtimą turtą, skolinius įsipareigojimus ir pan.), tačiau nustatytu terminu tai padaryta nebuvo, nors procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti jo prašomu būdu ir papildomai išsiųsti elektroniniu paštu.

15. Sprendžiant aptariamą klausimą turi būti taikoma ir yra itin reikšminga CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė kuomet šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymima, jog pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai, tenka ginčo šalims. Teismas nėra įrodinėjimo subjektas ir negali už šalis įvykdyti įrodinėjimo pareigos (CPK 178, 179 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. V. K., bylos Nr. 3K-3-99/2009; 2009 m. gruodžio 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V.G. v. K. P. ir kt., bylos Nr. 3K-7-540/2009). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad atsakovas visiškai neįrodė būtinybės atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, todėl šis prašymas negali būti tenkinamas. Sprendžiant priešingai, remiantis vien deklaratyviais ir įrodymais nepagrįstais argumentais, būtų pažeidžiamos ieškovės teisės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei akcinei bendrovei „N. F.“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 4 446,78 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus keturiasdešimt šešis eurus 78 ct) negrąžinto kredito dalies, 153,71 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus 71 ct) mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki 2024 m. lapkričio 26 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 97,98 Eur (devyniasdešimt septynis eurus 98 ct) tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki 2024 m. lapkričio 26 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 12,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), skaičiuojamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2024 m. lapkričio 26 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2025 m. liepos 14 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, neviršijant 123,15 Eur sumos, 52,81 Eur (penkiasdešimt du eurus 81 ct) delspinigių, 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 874,43 Eur) nuo 2025 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 510,00 Eur (penkis šimtus dešimt eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 17,32 Eur (septyniolika eurų 32 ct) pašto išlaidų valstybės naudai, informuojant, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke (pavyzdžiui, esančią banke AB „Swedbank“, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)), mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662.

Atsakovo prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo netenkinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.