Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, susipažinusi su baudžiamąja byla Nr. 1-993-795/2012, kurioje V. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-07-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gauta baudžiamoji byla, kurioje V. V. kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 232 str. padarymu.

V. V. kaltinamas tuo, kad viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją Marių Dobrovolskį, siekdamas pažeminti teisėją dėl jo veiklos:

2012 m. birželio 15 d., apie 11.15 val., Klaipėdos miesto apylinkės teisme, S.Daukanto g. 8, Klaipėda, teismo salėje Nr. 110, teisėjui M.Dobrovolskiui išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. A2.2.-2585-826/2012 ir paskelbus nutarimą, viešai, girdint pašaliniams asmenims, užgauliai kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją Marių Dobrovolskį žodžiais: „ką debile surašei?“, „debilas tu, ar supranti ką padarei?“. Tokiu būdu viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėją Marių Dobrovolskį dėl jo veiklos bei įžeidė jo garbę ir orumą.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiuoju pripažintas Marius Dobrovolskis, kuris eina Klaipėdos miesto teismo teisėjo pareigas. Ši aplinkybė sudaro prielaidą kaltinamajam abejoti, ar jo byla bus išnagrinėtas objektyviai ir nešališkai. Teismas neturi galimybės pašalinti šios aplinkybės ir su ja siejamų bylos šalių abejonių dėl bylos nagrinėjimo nešališkumo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso XVII skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis bendrąsias bylų teismingumo taisykles, dėl baudžiamosios bylos proceso pradėjimo V. V. atžvilgiu pagal LR BK 232 str., byla teisminga Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsnyje, reglamentuojančiame baudžiamosios bylos perdavimą iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, numatyta, jog byla gali būti perduota nagrinėti kitam teismui siekiant užtikrinti svarbius valstybės saugumo, viešosios tvarkos ar teisingumo interesus.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje, kad asmuo, kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismų praktikoje nešališkumo reikalavimas aiškinamas subjektyviąja ir objektyviąja prasme. Subjektyviąja prasme nė vienas teisėjas negali turėti išankstinio asmeninio nusistatymo ar būti tendencingas. Objektyviąja prasme turi būti pašalinta bet kokia abejonė dėl galimo šališkumo.

Teisėjo M. Dobrovolskio darbas Klaipėdos miesto apylinkės teisme sudaro prielaidą kaltinamajam V. V. ir kitoms proceso šalims abejoti, kad baudžiamoji byla šiame teisme bus išnagrinėta nešališkai. Siekiant užtikrinti teisingumo interesą, visuomenės ir kaltinamojo pasitikėjimą teismais, bei pašalinti bylos šalių abejones dėl teismo nešališkumo, išvengti nepagrįsto neigiamo teismų darbo vertinimo, baudžiamoji byla perduodama Klaipėdos apygardos teismo pirmininkui spręsti jos perdavimo iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, kuriam ši byla teisminga, kitam apylinkės teismui, klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 229 straipsniu, teismas

nutaria:

perduoti Klaipėdos apygardos teismui spręsti klausimą dėl baudžiamosios bylos Nr. 1-993-795/2012, kurioje V. V. kaltinamas pagal LR BK 232 straipsnį, perdavimo iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo, kuriam ši baudžiamoji byla teisminga, kitam apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.