Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis, sekretoriaujant Reginai Tertelytei, dalyvaujant pareiškėjai O. L. , pareiškėjos atstovui advokatui A. R., žodinio proceso būdu teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjos O. L. pareiškimą trečiajam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė O. L. padavė patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo galiojančiu, kad tarp O. L. ir Varėnos rajono žemėtvarkos skyriaus 1992 m. gruodžio mėnesį buvo sudaryta 16.53 ha dydžio žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis galiojanti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas paliktinas nenagrinėtu.

Pareiškėja teismui pateikė dvi rašytines žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties kopijas, kurių viena rašyta ranka, o kita- spausdinta sutartis. Ranka rašytoje sutartyje nėra nurodytas sudarymo laikas, pagrindas kuriuo sudaroma ir neaišku ar pasirašė žemėtvarkos skyriaus atstovas (b.l. 6). Pareiškėjos pateiktas spausdintas sutarties variantas yra neryškus, neaišku ar yra pasirašę abi šalys ( b..l. 7). Trečiojo asmens pateiktoje sutarties kopijoje matyti, kad yra šalių parašai ( b.l. 29).

1992 m. gruodžio mėnesį sudarytoje žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje, Varėnos valdyba veikdama per atstovą, sudarė su O. L., pagal Varėnos valdybos 1992-11-12 aktą Nr.744-v, 0.1653 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sandorį už 379 rb. Sutartyje buvo numatyta, kad turi būti įregistruota per vieną mėnesį Varėnos rajono žemėtvarkos skyriuje (b.l. 29). Prie sutarties pridėtas planas, nurodant žemės sklypo ilgį ir plotį, pastatus jame ( b.l. 30,31). Žemės sklypo įkainojimo aktu, žemės sklypas įkainotas ( b.l.32).

Pagal tuo metu galiojusio Žemės kodekso 14 str. (LR Žemės kodekso 1994 m. balandžio 26 d. Nr.I-446 ) nuostatas nurodyta, kad žemės sandoriai sudaromi raštu. Privačios žemės sandoriai (išskyrus žemės nuomos ir panaudos) turi būti patvirtinti notariškai. Privaloma bet kurio žemės sandorio dalis - žemės sklypo (sandorio objekto) planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Visi žemės sandoriai per tris mėnesius užregistruojami valstybinį žemės kadastrą tvarkančiose įstaigose įstatymų nustatyta tvarka. Piliečiai, nustatyta tvarka neįregistravę įsigyto žemės sklypo, neturi teisės juo disponuoti. Taigi galiojęs įstatymas numatė tvarką ir sąlygas, kaip toks sandoris turi būti atliktas, kaip jis registruojamas ir kokios teisės ir pareigos atsiranda prieš trečiuosius asmenis, jį tinkamai įregistravus. Pareiškėja pripažįsta sandorio sudarymo sąlygas, kurios vertintinos pagal įstatymų ie teisės aktų nuostatas.

Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba negalima atkurti prarastų dokumentų ( CPK 445 str.).

Akivaizdu, kad pareiškėja neturi dokumento, kuris patvirtintų jos nurodomą faktą, nes tik prašo sudarytą sutartį pripažinti galiojančia.Jeigu tokia sutartis galiotų, tai nebūtų jokio reikalo ją teismine tvarka pripažinti galiojančia. Pareiškėja nėra praradusi dokumento, nes toks, koks jis buvo sudarytas, toks yra ir tiriamu metu, ir jis nėra nustatantis nuosavybės teisių pagrindus tol, kol nėra teismo sprendimu pripažintas galiojančiu. Todėl pirminis reikalavimas yra pripažinti, kad reikalaujamas sanodoris vis tik buvo sudarytas, kurio pagrindu buvo įgyta nuosavybė į nekilnojamąjį daiktą. Taigi nėra esminių sąlygų juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatinėti.

Trečiuoju asmeniu byloje įvardijamas Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius, kuris atsiliepimu į pareiškimą neprieštarauja dėl pareiškimo patenkinimo.

Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis yra žemės sandoris. Ar iš jo atsirando civilinės teisės ir pareigos sprendžiama pagal tai, ar šalys atliko veiksmus, nukreiptus civilinėms teisėms ir pareigoms sukurti, pakeisti ar panaikinti. Valstybinei žemei parduoti valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą. Reikia nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą. Pirkėjas turi sumokėti už parduodamą valstybinės žemės sklypą ir priimti perkamą daiktą. Pirkimo-pardavimo sutartis turi būti sudaryta įstatymo reikalaujama forma. Sutarties forma yra vienas iš sandoriui keliamų reikalavimų. Vien pirkimo-pardavimo sutarties įforminimas rašytine forma negali būti aiškinamas, kaip sandorio sudarymas.Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriai sudaromi raštu. Tuo metu galiojusios Žemės įstatymo 14 str. nenumatyta, kad rašytinės formos nesilaikymas darytų šį sandorį negaliojančiu. Parduodamas žemės sklypas turi būti suformuotas, kaip kadastrinis objektas. Žemės sandorio privaloma dalis yra žemės sklypo planas, patvirtintas valstybinės žemėtvarkos tarnybos. Žemės sandorio objektas turi būti apibrėžtas pagal įstatymo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-245/2005). Nuo sandorio sudarymo iki kilusio ginčo ir bylos nagrinėjimo teismo posėdyje praėjo daugiau, kaip devyneri metai. Taigi pareiškėjos pareiga pateikti įrodymus kas pasikeitė ar nepasikeitė per tą laiką, jeigu nurodo, kad sudarytas sandoris yra realiai vykdomas ir šiuo metu. Pareiškėja jokių įrodymų apie tai nepateikė.

Nustatant juridinę reikšmę turintį faktą dėl žemės sklypo valdymo fakto, nuosavybės teisės įgijimo pagrindas turėjo būti ir egzistuoti sandorio sudarymo metu. CPK 445 str. pagrindu tik patvirtinama, kad pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų, bet kokių gauti ar atkurti dokumentų negali pareiškėja, to ji nenurodo, o tik nurodo į sandorio patvirtinimą, kad toks sandoris buvo sudarytas.

CK 4.47 str. numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindus ( pagal sandorį – CK 4.47 str.1 d.1 p.). Šiuo gi atveju pareiškėja prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimą pagal pirkimo-pardavimo sandorį, kuris nebuvo tinkamai sudarytas (įregistruotas pagal sutarties sąlygas – tuo metu registravusioje įstaigoje). Pagal tokias nustatytas aplinkybes, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo tinkamai atliktas, o kaip numatė CK 58 str. 1 d.( 1964 m. įstatymo redakcija) „įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme“. CK 43 str.1 d. ( 1964 m. įstatymo redakcija) numatė, kad įstaigų sandoriai su fiziniais asmenimis turi būti sudaryti rašytine forma. CK 255 str. 1 d. .( 1964 m. įstatymo redakcija) numatė, kad Nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registro įstaigoje, jeigu įstatymai nenumato kito termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą terminą gali atstatyti teismas.

Pareiškėja neturi rašytinių įrodymų, kurie be žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo teismo sprendimu šioje byloje, galėtų patvirtinti sandorio galiojimą.Teismas galėtų atstatyti terminą sudarytai sutarčiai tik tuo atveju, jeigu pati sutartis būtų sudaryta tinkama forma, t.y. notariškai patvirtinta, bet tik neįregistruota viešame registre.

Pirmiausia, pareiškėja siekia įrodyti, kad buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, pasinaudodama CK 58 str. 5 d. .( 1964 m. įstatymo redakcija) kai viena šalis visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, todėl teismas įvykdžiusios šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Tai tokias teises ji turi ir jomis naudojasi. Bet procesinėms teisėms realizuoti yra numatyta konkreti tvarka, kurią nustato civilinio proceso kodekso nuostatos.

Pareiškėjos reiškiamas reikalavimas (ieškinio dalykas) turi būti reiškiamas ginčo teisena (CPK XIV skyrius), nes pareiškėja nurodo ir teigia, kad tretysis asmuo - Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius ( valstybinės institucijos, vykdančios valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorius, teisių perėmėjas) – neįvykdė pareigos pagal sandorį – vengia notariškai patvirtinti sandorį. Kiekvienas asmuo turi teisę ginčyti institucijos veiksmus, elgesį ir priimtus sprendimus, jeigu mano, kad jie yra neteisėti ar nepagrįsti.

Pareiškėjai 2011-01-21 ( b.l. 14), 2011-05-12 ( b.l.34) teismo nutartimis buvo nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti, visiškai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ( CPK 141 str.3 d.), pakeisti tretįjį asmenį - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrių tinkama šalimi – atsakovu ( CPK 45 str.1 d.). Pareiškėja netinkamos šalies nepakeitė tinkama šalimi – atsakovu, todėl byla nagrinėta iš esmės ( CPK 45 str.3 d.). Procesinius dokumentus, pareiškimus, už pareiškėją jos vardu teikė atstovas advokatas, su kuriuo ji yra sudariusi atstovavimo sutartį ( b.l. 12). Fizinis asmuo turi teisę vesti bylą pats arba per atstovą. Tačiau jis turi teisę reikšti savo valią ar tinkamai už jį yra vedama byla, pasirenkant bet kurį atstovą iš advokatų, advokatų padėjėjų ir kita įstatymo nustatyta tvarka. Atstovas teikia teisines paslaugas už atlyginimą arba teikiama valstybinės garantuojama nemokama teisinė pagalba.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrius pareiškėjos reikalavimą pripažįsta. Taigi veikdama pagal šiai institucijai suteiktą kompetenciją gali šalys notariškai sudaryti ir patvirtinti sandorį su pareiškėja ir tokiu būdu neteismine tvarka užbaigti sandorį (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nuostatai suteikia galimybę spręsti tokius reikalavimus). Tuo labiau, kad abi sandorio šalys pačios tiesiogiai kalba, vertina ir daro išvadas apie sudarytą žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį.

Pareiškėja turi teisę pasinaudoti byloms nustatytos išankstinio sprendimo ne teismine tvarka ir dar ja galima pasinaudoti realiai. Pareiškėja nepateikė įrodymų, kad tiesiogiai kreipėsi į kitą sutarties šalį (teisių perėmėją - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos žemėtvarkos skyrių) ir ši šalis atsisakė notariškai įforminti sudarytą sutartį.

Pareiškėja turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu, bendra civilinio proceso tvarka, kaip nurodyta pareiškime (ieškinyje), reiškiant ieškinį ginčo teisena. Šiuo atveju neturi reikšmės ar atsakovas pripažįsta ieškinį ar ne , nes tai yra jo procesinė teisė ( CPK 42 str.1 d., 140 str. 2 d.). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, kai šalies proceso elgesys buvo tinkamas, įvertinant priežastis ar kitu būdu galėjo išspręsti kilusį ginčą, šalis gali būti atleista nuo bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą priteisimo ( CPK 96 str. 5 d., redakcija įsigal. nuo 2011-10-01).

Pareiškėja yra atstovaujama atstovo, advokato, kuris turi tinkamai (kvalifikuotai) teikti teisinę pagalbą, tiek ruošiant procesinius dokumentus, tiek ir atstovaujant fizinį asmenį teisme. Teismas savo iniciatyva negali pakeisti šalį tinkama šalimi, nes ieškovo teisė reikšti reikalavimus atitinkamam atsakovui, atitinkamu pagrindu ar dalyku.

Jeigu jau valstybinė institucija pripažįsta, kad konkreti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, tai turi teisę tokią sutartį sudaryti ir notariškai patvirtinti, pirkėjo, kuris yra įvykdęs sandorio šalies iniciatyva. Konkrečios tokių aplinkybių sąlygos sprendžiamos abipusiu sutarimu arba teismine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 45 str.3 d., 296 str. 1 d. 1, 11 p., 2 d.,297 str.1, 2 d., teismas

nutarė:

Pareiškimą palikti nenagrinėtu .

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirtuoju skundu per 7 dienas nuo jos priėmimo, skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.