- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-177/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Donatas Šernas
- Ieškovas
- UAB „Ruukki Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Laugina“
- Advokatai
- Paulius Koverovas, Džiolana Tarvainytė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Donato Šerno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Ruukki Lietuva“ ir atsakovo UAB „Laugina“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Ruukki Lietuva“ ieškinį atsakovui UAB „Laugina“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB ,,Ruukki Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Gasell profil“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Laugina“, prašydamas išnagrinėti bylą dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo ir 4739,71 bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad su atsakovu UAB ,,Laugina“ 2004 m. vasario 27 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2004/05, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovui statybinių medžiagų – stiklo pluošto dangą GA45-60. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo už prekes apmokėti per 60 kalendorinių dienų nuo prekių gavimo ir PVM sąskaitos-faktūros pasirašymo, tačiau atsakovas nesumokėjo ieškovui visos prekių kainos ir liko skolingas 547 941,92 Lt.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2005 m. gruodžio 13 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB ,,Ruukki Lietuva“ ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 547 941,92 Lt skolos, 4739,71 Lt žyminio mokesčio, 6 procentų metines palūkanas už priteistą 547 941,92 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas pateikė prieštaravimus, kuriais prašė ieškinį atmesti, nurodydamas, kad ieškovas jį suklaidino, nes vietoje stogui dengti skirtos dangos pardavė sienoms dengti skirtą dangą.
Panevėžio apygardos teismas 2008 m. gegužės 6 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismo 2005 m. gruodžio 13 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškovo ieškinį tenkino iš dalies: iš atsakovo pareiškėjui priteistą skolą sumažino iki 164 382,58 Lt, priteistą žyminį mokestį sumažino iki 1421,91 Lt; priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 6 procentų metines palūkanas nuo 164 382,58 Lt sumos, kurios skaičiuojamos nuo ieškinio padavimo 2005 m. lapkričio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3354 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš pareiškėjo atsakovo naudai 6635,60 Lt žyminio mokesčio bei 7000 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, iš viso 13 635,60 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė valstybės naudai iš pareiškėjo 85 Lt, iš atsakovo – 37 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas 2004 m. vasario 27 d. sudarė statybinių medžiagų pirkimo-pardavimo sutartį. Nupirktas statybines medžiagas atsakovas panaudojo birių trąšų sandėlio stogui dengti. Atsakovas nesumokėjo visos kainos už pirktas prekes, nurodydamas, kad pateikta danga buvo netinkama stogui dengti. Teismas nurodė, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog ieškovas, dar prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį su atsakovu, žinojo, kad atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą. Teismas, remdamasis teismo ekspertizės 2007 m. gruodžio 9 d. akto išvadomis, nustatė, kad pagal statinio projektą atsakovui turėjo būti patiekti Hallodur-H-J profiliuoti skaidrūs anglies stiklo plaušo lakštai stogui, tačiau atsakovui buvo parduota stiklo pluošto danga, kurios profilis GA 45-60 ir kuri yra skirta sienų dangai naudoti. Ekspertizės akte nurodyta, kad stogo dangai buvo panaudoti ne stogams, o sienoms skirti lakštai ir tai yra pagrindinė vandens pro stogą pratekėjimo priežastis. Dėl to teismas priėjo prie išvados, kad atsakovo teiginiai, jog atsakovui pateiktos medžiagos buvo netinkamos stogui dengti, yra pagrįsti. Kadangi ieškovas yra gamintojo atstovas, tai jis privalėjo būti susipažinęs su gamintojo produkcija bei jos panaudojimo sritimi ir jam yra taikomi aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo poreikius ir sutarties tikslus atitinkančią prekę. Teismas nustatė, kad atsakovui buvo reikalinga stogo danga ir atsakovas šią aplinkybę ieškovui nurodė visuose savo prašymuose dėl komercinio pasiūlymo pateikimo. Kadangi ieškovas žinojo statomo objekto specifiką, jis kaip dangų pardavėjas privalėjo suteikti atsakovui išsamią informaciją apie stogui dengti skirtas dangas bei dangų GA 45-30 ir GA 45-60 ypatumus, jų skirtumus, pateikti informaciją apie dangos GA 45-60 paskirtį ir tvirtinimo specifiką, taip pat aiškiai informuoti atsakovą, kad jo 2004 m. sausio 29 d. prašyme pateikti pasiūlymą stogo dangai įsigyti nurodyta danga kodu GA 45-60 nėra skirta stogui dengti. Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas, nebūdamas specialistas, ieškovui nurodžius, jog jam yra siūloma stogui dengti tinkama stogo danga, pasitikėjo ieškovo, kaip dangų gamintojo atstovo, žiniomis ir galėjo būti suklaidintas. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nustatė, kad stiklo pluošto danga GA 45-60 galėjo būti naudojama stogui dengti tik ją perdirbus arba papildomai užsandarinus išilgines lakštų jungtis. Duomenų, kad ieškovas apie tai informavo atsakovą, teismui nepateikta, be to, perdirbant dangas, atsakovas būtų patyręs papildomų išlaidų ir laiko sąnaudų, o, esant galimybei nedideliu kainos skirtumu įsigyti tinkamą stogo dangą, kyla abejonių, kad atsakovas būtų pasirinkęs perdirbti dangą. Kadangi ieškovui buvo žinomas atsakovo statomas objektas bei jam reikalingų medžiagų asortimentas, tai ieškovas, žinodamas konkretų tikslą, kuriam atsakovas perka dangą, privalėjo perduoti atsakovui tokios kokybės medžiagas, kad jos tiktų konkrečiam tikslui. Remdamasis surinktais įrodymais, teismas priėjo prie išvados, kad atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad gamintojo atstovo siūloma danga yra tinkama trąšų sandėlio stogui ir pasitikėjo ieškovu, tačiau pardavėjas, kaip tiekiamos produkcijos specialistas, atsakovui patiekė prekę, kuri neatitiko anksčiau ieškovui nurodyto perkamos statybinės medžiagos panaudojimo tikslo, dėl ko atsakovas patiria nuostolių. Pardavėjo pareiga yra suteikti pirkėjui būtiną, teisingą ir visapusišką informaciją apie parduodamus daiktus ir ši informacija neturi būti klaidinanti. Teismas, įvertindamas aplinkybes, kad atsakovas yra statybinė organizacija, kuri taip pat privalo būti rūpestinga, parinkdama bei priimdama statomam objektui reikalingas medžiagas, kurios turi atitikti statinio projektą, o darbai - garantuoti statybos kokybę, bei tai, kad atsakovas sienoms dengti skirtą dangą gali panaudoti savo reikmėms, nusprendė, jog atsakovas privalo ieškovui už parduotas statybines medžiagas apmokėti 30 procentų ieškinio sumos bei įstatymo nustatytas 6 procentų dydžio metines palūkanas, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo interesus.
Šalies argumentai
Atsakovas UAB „Laugina“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas kaip statybinė organizacija privalo būti rūpestingas, parinkdamas ir priimdamas prekes. Susiklosčius pirkimo-pardavimo teisiniams santykiams, didesni rūpestingumo reikalavimai keliami pardavėjui. Atsakovas, būdamas rūpestingas pirkėjas, kreipėsi dėl medžiagų pirkimo į ieškovą kaip gamintojo atstovą, kuriuo galėjo pasitikėti, o taip pat pasitikėti jo siūlomos produkcijos tinkamumu objekto statybai. Byloje nebuvo įrodyta, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas parinkdamas bei priimdamas statomam objektui reikalingas medžiagas. Nenustačius atsakovo kaltės dėl netinkamos sutartinės prievolės įvykdymo ar nepakankamo bendradarbiavimo, pranešant pardavėjui apie netinkamą sutarties įvykdymą (CK 6.348 straipsnis), pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, netinkamai aiškino materialinės teisės normas. Tuo tarpu ieškovas, kaip gamintojo atstovas, nesuteikdamas atsakovui informacijos, jog danga GA 45-60 yra skirtą tik sienoms dengti, pažeidė CK 6.200 straipsnio 2, 3 dalių, 6.208 straipsnio 5 dalies normas bei pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas turėjo galimybę panaudoti sienoms skirtą dangą savo reikmėms, dėl ko jis privalo sumokėti ieškovui už parduotas medžiagas 30 procentų ieškinio sumos bei palūkanas. Įpareigojimas atsakovą vykdyti sutartį ir mokėti už sienų dangą, dėl kurios šalys nesusitarė, prieštarauja sutarčių laisvės, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Teismo prielaida dėl atsakovo galimybės panaudoti sienoms skirtą dangą savo reikmėms taip pat prieštarauja Lietuvos Respublikos statybos įstatymui, Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymui bei kitiems teisės aktams. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 189 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.02:2008 numato, jog statybos produktų gamintojas ar tiekėjas, tiekdamas statybos produktą, turi savo atsakomybe pateikti deklaraciją (pareiškimą), jog produktas atitinka tam tikrus standartus ar normatyvinius reikalavimus. Nagrinėjamos bylos atveju atsakovui negali būti išduota atitikties deklaracija dėl naudotos (mechaniškai paveiktos) sienų dangos, kuria buvo dengiamas statybos objekto stogas ir kuri ne kartą buvo perdarinėta, remiantis ieškovo rekomendacijomis, kadangi ji nebeatitinka pirminės kokybės reikalavimų bei kitų techninių specifikacijų ir charakteristikų.
3. Teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 263 straipsnio normas, nes nepagrindė savo išvadų, o tai sąlygojo neteisingą bylos išsprendimą. Teismas, iš dalies tenkindamas ieškinio reikalavimus, nepagrįstai nurodė, kad atsakovas sienoms skirtą dangą gali panaudoti savo reikmėms. Teismas neturėjo objektyvios galimybės savarankiškai nustatyti sienų dangos likutinės vertės bei apelianto galimybės ją ekonomiškai tikslingai panaudoti, nes tam reikalingos specialios žinios bei daiktų būklės faktinis įvertinimas.
Ieškovas UAB „Ruukki Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovas iš anksto žinojo, kad atsakovui turi pasiūlyti ir patiekti stogui dengti tinkamą dangą. Ieškovas nebuvo supažindintas su statomo sandėlio darbo projektu 7325/2T. Iš ieškovui pateikto stogo plano buvo matyti bendri stogo matmenys ir medžiaga, iš kurios turėjo būti pagaminti stogui dengti reikalingi lakštai. Be to, iš 2004 m. sausio 29 d. ir 2004 m. balandžio 19 d. raštų matyti, kad pats atsakovas prašė ieškovą pateikti komercinį pasiūlymą, nurodant profiliuotą skardą stogui GA 45-60, todėl ieškovas tokią dangą atsakovui ir pateikė. Tai patvirtina, kad sudarytas sandoris atitiko šalių tikrąją valią, kad visos sutarties vykdymo laikotarpiu sutarties sąlygos nebuvo pakeistos. Be to, atsakovui buvo pateikti prekių katalogai ir jam buvo žinomos dangos savybės, tačiau atsakovas vis tiek prašė pateikti jam minėtą dangą. Kadangi atsakovas savo nuožiūra pasirinko nestandartišką stogo dengimą - per 2 (dvi) bangas, jis tai darė savo rizika, tačiau tai reikėjo atlikti tinkamai, ko atsakovas kokybiškai nepadarė.
2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovo pateikti dangos lakštai yra pagrindinė vandens pratekėjimo per stogą priežastis. Teismo ekspertizės akte nurodytos kelios galimos lietaus pratekėjimo per stogą priežastys, kurios yra susijusios ne su danga, o su atliktų stogo montavimo darbų kokybe. Tiek Klaipėdos universiteto Statinių ir konstrukcijų tyrimo centro ataskaitoje, tiek teismo ekspertizės metu nustatytas defektas – pašalintų varžtų skylės neužsandarinimas, kuris gali būti vandens pratekėjimo priežastimi. Apklausiamas ekspertas nurodė, kad vandens pratekėjimo priežastimi gali būti ir per visą stogo aukštį išsikraipiusi stogo dangos sandarinimo juosta.
3. Teismas, konstatuodamas, kad atsakovui pateiktos medžiagos buvo netinkamos stogui dengti, nevertino ieškovo pateiktų argumentų bei įrodymų: ekspertizės išvadose teigiama, kad minėta danga negalėjo būti įprastu būdu panaudota stogui dengti, tačiau nepaneigiama, kad ši danga apskritai negali būti naudojama stogui dengti. Ieškovas savo prievoles vykdė tinkamai, nes pardavė ir pateikė atsakovui statybines medžiagas, kurios buvo 2004 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2004/05 dalykas. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovui pateiktas produkcija buvo nekokybiška.
4. Teismas sprendime ieškovą laikydamas profesionalu, kuriam taikytini aukštesni rūpestingumo reikalavimai, parenkant pirkėjo poreikius atitinkančią prekę, neatsižvelgė, kad atsakovas, kaip statybos įmonė, kurios įstatuose numatyta stogo dangos montavimo veikla, taip pat laikytinas profesionalu, kuris, pasirinkdamas statybos medžiagas turi elgtis rūpestingai. Be to, statybos objektui buvo paskirtas tiek statinio statybos techninis prižiūrėtojas, tiek stalinio statybos vadovas, tiek projekto autorinę priežiūrą vykdęs subjektas, kurie buvo tiesiogiai atsakingi, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą bei turėjo kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę. Teismas visiškai nenagrinėjo šių subjektų atsakomybės klausimo.
5. Teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir neįvertino, ar žala atsakovui negalėjo atsirasti dėl netinkamų pareigų projektavimo ir statybos metu vykdymo. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl projektuotojo AB „Pramprojektas“ įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu bei papildomų dokumentų pateikimo.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Laugina“ atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jo skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog atsakovui perduota produkcija visiškai atitiko 2004 m. vasario 27 d. sutarties dalyką bei sandoriu patvirtintą šalių tikrąją valią, nes sutartyje parduodamos prekės nebuvo konkrečiai įvardintos. Ieškovas apeliaciniame skunde kelia nepagrįstą prielaidą, jog statomo objekto stogo pratekėjimo priežastis susijusi su montavimo darbais, o ne su ieškovo pateikta sienų danga, kuri teismo ekspertizės akte įvardinta kaip pagrindinė pratekėjimo per stogą priežastis. Ši danga apskritai negali būti panaudota stogams dengti. Atsakovo nuomone, ieškovas neteisingai aiškina ginčo šalių atsakomybės santykį. Kadangi ginčas kilęs iš pirkimo-pardavimo sutarties teisinių santykių, todėl padavėjui taikytini didesni rūpestingumo reikalavimai.
Ieškovas UAB „Ruukki Lietuva“ atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad atsakovas nepagrįstai neigia jam taikytiną rūpestingumo reikalavimą parenkant ir priimant prekes. Atsakovas yra statybos įmonė, kurios pagrindinė veikla stogų dangų montavimas, todėl atsakovas yra profesionalas ir, pasirinkdamas medžiagas, turi būti rūpestingas. Atsakovas nenurodė, kuri iš CK 6.348 straipsnio nuostatų buvo pažeista, nes jam buvo laiku perduotos prekės, kurios atitiko sutartyje numatytą kiekį ir kokybę. Be to, atsakovas nepagrįstai nurodo, jog žala dėl stogo pratekėjimo atsirado dėl pardavėjo kaltės, tuo bandydamas pridengti savo neprofesionalumą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, o atsakovo tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir nagrinėja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių apeliaciniai skundai nagrinėjami pakartotinai, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2009 m. liepos 3 d. nutartimi grąžinus bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija, spręsdama ginčą, yra saistoma kasacinio teismo išaiškinimų (CPK 362 straipsnio 2 dalis).
Šioje byloje nagrinėjamo ginčo esmė – pardavėjo (ieškovo) reikalavimas sumokėti kainą už parduotą daiktą ir pirkėjo (atsakovo) atsisakymas sumokėti remiantis tuo, kad parduotas netinkamas daiktas.
Reikalavimai pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei reglamentuoti CK 6.333 straipsnyje. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, reikalavimai daikto kokybei apima ir jo tinkamumą pagal tikslinę paskirtį: jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami, tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pirkėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui; laikoma, kad daiktai neatitinka sutarties reikalavimų, jeigu perduotas kitos rūšies daiktas, negu numatyta sutartyje (CK 6.333 straipsnio 1, 4, 7 dalys).
Iš ieškovo pateiktų komercinių pasiūlymų (T. 1, b. l. 40, 41, 128, 129, 134, 136, 197) matyti, kad atsakovas kreipėsi į ieškovą, prašydamas pateikti komercinį pasiūlymą stogo dangai. Iš ieškovo atstovės pateikto stogo plano (T. 1, b. l. 167) taip pat matyti, kad ieškovui atsakovas buvo pateikęs stogo, kurio dengimui prašė parduoti stogo dangą, planą. Tai, kad ieškovas pardavė atsakovui sienoms skirtą dangą kaip stogo dengimui skirtą dangą pripažino ir pats ieškovas (T. 1, b. l. 121). Taigi šių įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovas žinojo, jog atsakovas prašo parduoti dangą skirtą stogams dengti, tačiau pardavė ne reikalingą stogo, o sienų dangų, t. y. netinkamą sutartyje nurodytam konkrečiam tikslui ir dėl to netinkamos kokybės daiktą. Byloje taip pat nėra įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas, jog parduota danga skirti sienoms, o ne stogui dengti. Atlikta ekspertizė patvirtino, kad ta aplinkybė, jog stogui dengti buvo panaudota sienoms dengti skirta danga, yra pagrindinė stogo nesandarumo priežastis (T. 2, b. l. 46-97).
Pirkėjo, nusipirkusio nekokybišką daiktą, specialiuosius teisių gynimo būdus nustato CK 6.334 straipsnis. Pirkėjas gali reikalauti pakeisti rūšies požymiais apibūdintą daiktą tinkamos kokybės daiktu, sumažinti kainą, reikalauti pašalinti daikto trūkumus arba atlyginti jų šalinimo išlaidas, taip pat grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (1 dalies 1-4 punktai). Nurodytų pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas ir taikymas priklauso nuo konkrečių ginčo aplinkybių. Pažymėtina, kad pirkėjas kartu gali reikalauti ir nuostolių atlyginimo dėl nekokybiško daikto pardavimo.
Minėta, ieškovas, žinodamas atsakovo tikslą nupirkti stogo dangą pardavė jam sienų dengimui skirtą dangą, kaip stogo dengimui skirtą dangą; apie tai atsakovo neinformavo; netinkamos dangos panaudojimas yra esminė stogo nesandarumo priežastis. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo veiksmai parduodant nekokybišką daiktą laikytini esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę atsakovui atsisakyti sutarties (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šių priežasčių ieškovo reikalavimas atmesti ieškinį laikytinas pagrįstu. Kita vertus, atsisakius sutarties, atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovui jo perduotus daiktus (CK 6.222 straipsnis). Atsižvelgus į tai, kad parduota danga yra uždengtas stogas, jos nuėmimas ir pakeitimas stogo danga užtruks, todėl protingas terminas, per kurį turėtų būti nuimta ir ieškovui grąžinta danga yra 5 mėnesiai.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, reglamentuojančias pirkėjo teisių gynimo būdus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinį atmesti.
Atmetus ieškinį, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 34 263,67 Lt (T. 1, b. l. 190, 232; T. 3, b. l. 2, 41, 61, 75, 76, 142) (CPK 93 straipsnis). Iš ieškovo valstybės naudai taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 119,40 Lt (T. 1, b. l. 180; T. 2, b. l. 2, 218; T. 3, b. l. 33, 61, 73, 157) (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2008 m. gegužės 6 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Įpareigoti atsakovą UAB „Laugina“, į. k. 261411420, iki 2010 m. rugsėjo 27 d. grąžinti ieškovui UAB „Ruukki Lietuva“, į. k. 111529447, 2004 m. vasario 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2004/05 įgytą sienų dangą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ruukki Lietuva“, į. k. 111529447, atsakovo UAB „Laugina“, į. k. 261411420, naudai 34 263,67 Lt (trisdešimt keturis tūkstančius du šimtus šešiasdešimt tris litus ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo UAB „Ruukki Lietuva“, į. k. 111529447, į valstybės biudžetą 119,40 (vieną šimtą devyniolika litų ir 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.