Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. S. (S. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimo, kuriuo S. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. 2016 m. balandžio 1 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 57P-55923460-16 (toliau – Protokolas), kuriame nurodyta, kad jis 2015-04-29, 8.30 val. teismo posėdžio metu teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-663-835/2015 dėl 2015-03-12 kelių eismo įvykio. Tokiais savo veiksmais S. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 260 straipsnio 1 dalyje numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad administraciniai teisės pažeidimai savo prigimtimi yra baudžiamojo pobūdžio. Viena iš kaltinamo pažeidimu asmens teisių yra teisė žinoti, kuo kaltinamas. Dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas, jam įstatymo keliami griežti turinio reikalavimai. Asmeniui pareiškiamą kaltinimą sudaro faktinės aplinkybės: inkriminuojamo pažeidimo padarymo vieta, laikas, esmė, ir šių aplinkybių teisinis vertinimas - juridinis pažeidimo kvalifikavimas. Asmeniui pareiškiamas kaltinimas turi būti aiškus, išsamus ir tikslus. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui. Į šiuos reikalavimus ne kartą dėmesį yra atkreipęs Europos Žmogaus Teisių Teismas aiškindamas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatas, pagal kurias reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamam pažeidimu asmeniui apie kaltinimą. Administracinių teisės pažeidimų procese toks pranešimas yra administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimas asmeniui.

ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, yra kitų esminių bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

S. S. surašytame protokole buvo nurodytos ne visos faktinės aplinkybės, turinčios reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikos teisiniam kvalifikavimui. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog S. S. teikė melagingus parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-663-835/2015 dėl 2015 m. kovo 12 d. įvykusio kelių eismo įvykio, tačiau iš protokolo nėra aiški šio galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo esmė. Administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta, kokiais konkrečiais teismo posėdžio metu pasakytais žodžiais, frazėmis ar sakiniais pasireiškė S. S. melagingų parodymų teikimas, t. y. kokie konkretūs S. S. teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai yra laikytini melagingais. Dėl nurodyto darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus ir neaiškus, protokolas akivaizdžiai neatitinka įstatymo reikalavimų, riboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę į gynybą, todėl negali būti laikomas surašytas tinkamai – jame nurodytos ne visos faktinės aplinkybės, reikšmingos S. S. veiksmų kvalifikavimui.

S. S. inkriminuoto pažeidimo esmės neatskleidė ir pirmosios instancijos teismas, kuris ginčijamu nutarimu nors ir patikslino veikos padarymo vietą, kuri protokole konkrečiai taip pat nebuvo nurodyta, tačiau nenustatė ir neįvardijo, kokie S. S. paaiškinimai laikytini melagingais.

Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, S. S. atžvilgiu surašyto protokolo trūkumas laikytinas esminiu, trukdančiu teisingą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme, todėl ginčijamas teismo nutarimas yra naikinamas, o byla grąžinama institucijai tirti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 25 d. nutarimą ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą S. S. atžvilgiu iš naujo tirti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus rajono policijos komisariatui.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.