Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „E“ (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Č. L. 2020 m. rugsėjo 19 d. apie 21.30 val. Vilniuje, Liepkalnio g. (apie 300 m važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) link Vilniaus miesto) pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis Č. L. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 19 d. dirbo namuose, pas jį buvo talka ir talkos pabaigoje buvo pietūs, su darbininkais išgėrė porą taurelių degtinės, prieš tai dar per visą dieną buvo išgėręs 3 skardines alaus, neturėjo tikslo kažkur važiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu įvykius atsiminė geriau, parodymus buvo davęs iš ryto, kai jau buvo blaivas. Šiuo metu negali paaiškinti, kur tiksliai važiavo, prisimena įvykius tik nuo to momento, kai jį sustabdė pareigūnai, gali būti, kad iš kaimyno išvažiavęs „atsijungė“. Negali paaiškinti, kodėl važiavo pas draugą, važiavo be tikslo. Gyvena vienas, galėjo taip būti, kad prigulė pailsėti, o po to jam pasirodė, kad pramiegojo darbą ir išvažiavo. Visą laiką dirba pirmoje pamainoje, nuo 6 val. ryto, galėjo sumaišyti dieną su vakaru. Jam buvo reikalingi ir medvarščiai. Nors darbininkai tuo metu jau buvo baigę darbą ir išsiskirstę, kitą dieną jie vėl turėjo atvažiuoti, todėl ir buvo reikalingi medvaržčiai, dar dieną dėl jų jam buvo skambinęs kolega, sakė, kad galės iš jo paimti. Prieš tai nebuvo vartojęs alkoholio, visą savaitę dirbo, nebent šeštadienį vakare su darbininkais kažką buvo išgėręs. Vartoti alkoholį nėra linkęs, nes kiekvieną rytą nuo 6 val. dirbo, turėjo keltis 5 val., kad spėtų į darbą, o dabar turi keltis apie 04.10 val. Nuo namų iki tos vietos, kur jį sustabdė, buvo apie 15 km. Jo elgesys nepateisinamas, nesupranta, kaip galėjo taip pasielgti, to niekada nėra buvę. Savo elgesį vertina blogai, labai gailisi dėl poelgio, jam buvo labai gėda prieš dukrą ir anūkę, kuri šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), pažada, kad ateityje tai daugiau tikrai nepasikartos. Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo dukrą. Tarp jų su dukra yra artimas ryšys, anūkė pas jį taip pat dažnai būna. Su dukra kasdien bendrauja telefonu, ji dabar gyvena (duomenys neskelbtini). Apie šį atvejį su dukra ilgai kalbėjo, ji atliko su juo „aiškinamąjį darbą“, kontroliuoja jį, skambina kelis kartus per dieną. Jam ir pačiam nėra malonu dėl to, kas atsitiko, pergyvena dėl įvykio, šiuo metu sunku ir jam, ir jo šeimai. Papildomai nurodė, kad jo darbovietė yra (duomenys neskelbtini), dabar ten tenka važiuoti autobusu, turi 6 km eiti pėsčiomis iki stotelės, būna, kad kažkas paveža iki (duomenys neskelbtini), tada su „mikriuku“ į (duomenys neskelbtini) ir nuo stoties su autobusu. Prašo teismo skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. L. buvo nurodęs, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., maždaug nuo 12 val., būdamas namie, kartu su keliais vyrais dirbo statybos darbus savo namo kieme (adresas nurodytas asmens duomenų pažymoje kaip jo nuolatinė gyvenamoji vieta). Jie statė šuns voljerą bei malkinės stogą. Dirbdami per poilsio minutes jie gėrė alų. Jis per visą dieną išgėrė apie 3 skardines alaus po 0.5 l talpos. Iš vakaro, t. y. 2020 m. rugsėjo 18 d. vakare jis buvo irgi vartojęs alkoholio – degtinės. 2020 m. rugsėjo 19 d., apie 21 val. bedirbant jiems baigėsi medvaržčiai. Jis paskambino netoliese gyvenančiam kaimynui paklausti, ar jis neturi paskolinti medvaržčių, nes parduotuvės jau nedirbo, nupirkti neturėjo kur, o norėjosi pabaigti darbus. Kaimynas pasakė, kad turi medvaržčių ir juos jam paskolins, todėl žinodamas, kad kaimynas gyvena netoli (apie 700 metrų nuo jo) bei jausdamasis blaivus jis sėdo į savo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo pas jį. Paėmęs medvaržčius važiavo namo ir netoli namų jį sustabdė policija. Sustabdžius patikrino jo blaivumą alkotesteriu bei nustatė 1,59 promilių girtumą. Savo poelgio pateisinti negali, supranta, kad pažeidė įstatymus, supranta, kad būnant apsvaigusiam nuo alkoholio negalima vairuoti transporto priemonės. Dėl savo poelgio gailisi (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2020 m. rugsėjo 19 d., 21:42:54 val. kaltinamajam Č. L. buvo nustatytas 1,65 promilių neblaivumas, o 22:02:03 val. – 1,59 promilių neblaivumas (b. l. 17, 18). Aplinkybę, kad alkotesterio prietaisas patikrinimo metu buvo tinkamas naudoti patvirtina byloje esantis patikros sertifikatas (b. l. 19).

Iš byloje esančių VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad vidutinė automobilio „VW Passat 1.9 TDI“ (2000 m.) kaina Lietuvoje yra 1 300 EUR (su PVM) (b. l. 25).

VĮ „Regitra“ duomenų išraše nurodyta, kad automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininku yra Č. L. (b. l. 26).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis Č. L. savo kaltę pripažino visiškai, nurodė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jo kaltę taip pat įrodo liudytojų parodymai, tarnybinis pranešimas, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir jo patikros sertifikatas. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, kad Č. L. vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas (patikrinimų metu nustatyta mažiausia alkoholio koncentracija 1,59 promilės etilo alkoholio), todėl Č. L. veiksmai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Č. L. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Kaltinamasis nurodė padaręs išvadas, jaučiantis gėdą prieš savo dukrą ir anūkę, žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą, teisme patvirtino ir jo dukra J. L.. Č. L. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Č. L. nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė, jo veiksmais žala nepadaryta, byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Č. L. yra teisiamas pirmą kartą (b. l. 53), baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus (paskutinį kartą baustas 2020 m. balandžio 2 d.), turi galiojančių nuobaudų, paskirtos baudos sumokėtos, už vairavimą esant neblaiviam nebaustas (b. l. 51-52), dirba (b. l. 50), darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kaip atsakingas, darbštus, pareigingas, sąžiningas, kruopštus ir punktualus darbuotojas, pasižymintis dalykiškumu, turintis autoritetą tarp kolegų, jis nėra pažeidęs darbo drausmės, nuobaudų neturi, niekada nėra pastebėtas išgėręs ar apsvaigęs (b. l. 74), yra garbaus amžiaus, byloje duomenų apie kaltinamojo psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Nustatytos aplinkybės liudija, kad kaltinamajam nėra būdingas priešingas teisei elgesys, ką teisme patvirtino ir jo dukra, jis sugeba laikytis nustatytų draudimų ir įpareigojimų, nusikalstamą veiką įvykdė neapgalvotai, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, todėl spręstina, kad ateityje Č. L. laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų. Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, Č. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę, tai, kad vis tik yra baustas už KET pažeidimų padarymą, nuobaudos galioja, laiduotojos J. L. asmenybę, paties baudžiamojo proceso kaltinamajam padarytą įtaką ir daro išvadą, jog laidavimas 2 metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltinamajam.

Dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise.

Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju Č. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas vidutinis girtumas, artimesnis minimaliai ribai, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Praeityje Č. L. nėra teistas ar baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, įskaitant ir greičio viršijimą (baustas 2020-2019 m.), visos nuobaudos galiojančios, kas neleidžia jo apibūdinti kaip išimtinai drausmingo vairuotojo, kaip matyti iš liudytojo, pranešusio apie galimai neblaivų vairuotoją, parodymų, šios nusikalstamos veikos padarymo metu Č. L. vairavimas kėlė realų pavojų eismo saugumui, kita vertus, nusikalstama veika jokie padariniai sukelti nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, yra garbaus amžiaus, dirba ir gauna pensiją, teisė vairuoti jam yra itin reikalinga, jos neturėjimas apsunkina galimybę nuvažiuoti iki darbovietės, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant Č. L. naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui.

Kaltinamasis prašė skirti kuo trumpesnį teisių atėmimo terminą, atsižvelgiant į tai, kad teisių neturėjimas apsunkina jo galimybes pasiketi darbovietę. Teigė, kad jam tenka 6 km eiti pėsčiomis iki maršrutinio transporto stotelės, dėl ko yra priverstas keltis žymiai anksčiau. Visgi pažymėtina, kad kaltinamojo interesai išvengti tam tikrų neigiamų padarinių nėra prerogatyva, tokie padariniai taikant valstybės prievartos priemonę adekvatūs padarytai nusikalstamai veikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-39-222/2018). Apie tai, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga nuvažiuoti iki darbovietės, Č. L. žinojo dar prieš sėsdamas neblaivus už vairo, tačiau tai jo nesulaikė nuo nusikalstamos veikos padarymo. Į kaltinamojo nurodytas aplinkybes, susijusias su teisių reikalingumu susisiekimui su darboviete, teismas atsižvelgė parinkdamas specialiosios teisės atėmimo terminą, tačiau jos nesudaro pagrindo nustatyti minimalų teisių atėmimo terminą. Parenkant specialiosios teisės atėmimo terminą, be kita ko, būtina atsižvelgti į aiškią ir kryptingą įstatymų leidėjo valią griežtinti atsakomybę už visuomenei itin pavojingus šiurkščiausius KET pažeidimus, kuriuos padaro neblaivūs vairuotojai. Už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Taigi įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, jo kaip vairuotojo KET pažeidimų istoriją, nagrinėjamu atveju skirti BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų, administracinę atsakomybę atitinkantį, teisės atėmimo terminą, nėra jokio teisinio pagrindo.

Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas ( LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas Č. L. netaikyta. Kita vertus, jam buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Įvertinus tai, kad iki nusikalstamos veikos padarymo Č. L. turėjo galiojantį vairuotojo pažymėjimą, o skirta kardomoji priemonė iš esmės suvaržė jo teisę vairuoti transporto priemones, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo nutarimo, kuriuo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.

Dėl turto konfiskavimo.

Bylos duomenimis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam G. L.. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamosios atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas. Automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Č. L. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, suvartojęs didelį kiekį alkoholio sėdo už automobilio vairo, vairavo vidutinio girtumo būklės. Iš pareigūno parodymų bei tarnybinio pranešimo matyti, kad sustabdžius kaltinamąjį jis nesugebėjo aiškiai dėstyti minčių, jo judesiai buvo nekoordinuoti, taigi jo būklė akivaizdžiai buvo netinkama vairuoti. Be to, iš liudytojo A. M., pranešusio apie galimai neblaivų vairuotoją, parodymų matyti, kad kaltinamasis pavojingai manevravo, kėlė avarines situacijas, buvo išvažiavęs į priepriešinę eismo juostą ir vos nesusidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu automobiliu, taip keldamas tiesioginę grėsmę eismo saugumui. Tik dėl palankiai susiklosčiusių aplinkybių buvo išvengta sunkių pasekmių, kurias kaltinamasis galėjo sukelti vairuodamas automobilį tokios būklės. Praeityje Č. L. nėra baustas už vairavimą esant neblaiviam, tačiau baustas už kitų KET pažeidimų padarymą, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes spręstina, kad šiuo atveju taikytinas automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 27, 29-32), taikytinas iki šio nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Dėl įmokos į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. BK 71 straipsnyje numatyta, kad teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL, o nepilnamečiui – nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad G. L. yra tikslinga nustatyti prokuroro prašomą skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, nustatant šią įmoką sumokėti per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Teismo įsitikinimu šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei sudarys jam galimybę dar kartą įvertinti savo elgesį.

Kiti klausimai.

Ikiteisminio tyrimo metu Č. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2020 m. rugsėjo 19 d., 21.40 val. iki 2020 m. rugsėjo 20 d., 10.41 val., t. y. vieną dieną (b. l. 38, 40).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 48) – paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Č. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį J. L. atsakomybei pagal laidavimą 2 (dvejiems) metams be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti Č. L. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 20 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti Č. L. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 71 straipsniu, Č. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 EUR) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant įmoką sumokėti per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332 (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), palikti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje, dienos.

Č. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Išaiškinti Č. L., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. L., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.