- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-12-10
- Bylos Nr.
- 2-18021-235/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10828-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfonsas Guobys
- Trečiasis asmuo
- P. G., notarė D
- Ieškovas
- F. G.
- Atsakovas
- K. G.
- Kategorijos
- 35.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje, dalyvaujant vertėjai Audronei Adomavičienei, ieškovo atstovei Tatjanai Kočegarovai, trečiajam asmeniui P. G., atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo F. G. ieškinį atsakovei K. G. dėl dalies teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tretieji asmenys notarė D. B. ir P. G..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašo pripažinti 2000-06-15 teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartį iš dalies negaliojančia iš esmės suklydus, pripažįstant, kad neatlygintinai perleistos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą buvo perleistos P. G. ir K. G. bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o ne K. G. asmeninėn nuosavybėn.
Ieškovas nurodo, kad jo sūnus P. G. ir jo sutuoktinė atsakovė K. G. susituokė 1989-11-25. Ieškovas 2 000-06-15 teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartimi neatlygintinai perleido savo teisę į išlikusio nekilnojamojo turto atstatymą savo sūnaus sutuoktinei K. G., sąžiningai manydamas, kad šias teises perleidžia savo sūnaus šeimai, t.y., sūnui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis. Tvirtina, kad joks atidus ir protingas asmuo tokioje situacijoje teises į nuosavybės teisių atkūrimą būtų perleidęs sūnui vienasmeniškai arba sūnaus šeimai – t.y., sūnui ir jo sutuoktinei. Teigia, kad buvo suklysta dėl sandorio šalies. Pažymi, kad tik 2013 m. rudenį sužinojo apie tai, kad sūnus net nėra nekilnojamojo turto bendrasavininkis, kai sūnus kreipėsi į advokatų kontorą dėl galimybės nutraukti santuoką bendru sutikimu su sutuoktine K. G..
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo P. G. atsiliepime į ieškinį nurodo, kad sutinka su ieškovo ieškiniu ir prašo jį tenkinti. Pažymi, kad visuomet tėvu rūpinosi ir šiuo metu jam padeda. Perleidimo sutartis su atsakove buvo sudaryta tik dėl to, kad trečiasis asmuo P. G. tuo metu negalėjo atvykti pas notarę.
Atsakovei ieškovo ieškinys buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje numatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė. Atsakovė neatvyko ir į parengiamąjį, ir teismo posėdžius, nors teismo šaukimas jai buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu (b. l. 140). Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu prašė priimti sprendimą už akių atsakovei neatvykus į teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 146 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atliko formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą ir padarė išvadą, kad, pasitvirtinus ieškovo pateiktų dokumentų turiniui, būtų pagrindas ieškinį tenkinti.
Nustatyta, kad 2000-06-15 ieškovas ir K. G. sudarė teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartį. Pagal šią sutartį ieškovas perleido K. G. teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą. Sutartyje pažymėta, kad nuosavybės teisė atstatoma į 2,543 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Ši sutartis buvo patvirtinta notarine tvarka. Pažymėtina, jog sutartyje nėra nurodyta, ar ieškovas perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą kaip asmeninę nuosavybės teisę.
P. C. kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktą galioja bendra taisyklė, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, kuris yra sutuoktiniui dovanotas, jeigu dovanojimo sutartyje nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi ieškovas pagal 2000-06-15 sutartį savo teises į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą atsakovei padovanojo kaip asmeninę nuosavybę.
CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Pagal CK 1.90 straipsnio 2 dalį suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. CK 1.90 straipsnio 4 dalis numato, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams. Ieškovas ieškinyje nurodė, jog nėra logiška, kad jis teises į nuosavybės teisių atkūrimą būtų perleidęs tik jo sutuoktinei neatlygintinai, kadangi jis su sūnumi sutaria gerai, sūnus iki šiol juo rūpinasi. Jis nebūtų norėjęs palikti sūnaus be nieko. Galvojo, kad kadangi šeimos turtas yra bendras, perleidimo sutartimi perleistos teisės taip pat taps bendru šeimos turtu. Teigia, kad jam nebuvo išaiškinta, jos perleistos teisės taps vienos atsakovės nuosavybe. Pažymėtina, kad notarė D. B. šių aplinkybių nepaneigė, nepateikė nei atsiliepimo į ieškinį, taip pat nedalyvavo teismo posėdyje.
Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y., šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis <...> Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (LAT 2009-11-27 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-531/2009). Ieškovas nurodė, kad buvo suklysta dėl šalies – dėl kitų sandorio sąlygų suklysta nebuvo. Vertinant tai, kad ieškovas neturi teisinio išsilavinimo, yra garbaus amžiaus, nesupranta lietuvių kalbos, notarei galimai tinkamai neišaiškinus perleidimo sutarties esmės ir pasekmių, teismas mano, jog ieškovas galėjo suklysti.
Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nuosavybės teisės atstatymą ieškovas norėjo perleisti būtent sūnaus šeimai, o ne vien jo sutuoktinei. P. G. iki šiol gyvena kartu su tėvais ir jais rūpinasi. Taip pat paprašė iš atsakovės ieškovui priteisti žyminį mokestį.
Trečiasis asmuo P. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad anksčiau dirbo apsaugoje, dažnai turėdavo išvykti į palydą, todėl jis negalėjo dalyvauti sudarant perleidimo sutartį. Teigė, kad ieškovas visą laiką kabėdavo tik apie tai, kad norėtų perleisti teises tiek P. G., tiek atsakovei. Pažymėjo, kad šį ginčą galbūt buvo galima išspręsti gražiuoju, tačiau atsakovė šiuo klausimu nesidomėjo ir nesirūpino. Atsakovė kurį laiką yra pradingusi, nesirūpina vaikais. Vaikai gyvena kartu su P. G..
Liuldytoja M. G. nurodė, jog nežino, kur atsakovė yra pradingusi, kodėl ji išėjo, nežino.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į ieškovo, trečiojo asmens paaiškinimus, liudytojos parodymus, teismas mano, kad yra pagrindas ieškinį tenkinti.
Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinas 108 Lt žyminis mokestis.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 142, 285-288 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Pripažinti 2000-06-15 teisės į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės atstatymą perleidimo sutartį iš dalies negaliojančia iš esmės suklydus, pripažįstant, kad neatlygintinai perleistos teisės į nuosavybės teisių atkūrimą buvo perleistos P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir K. G., a.k. (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o ne K. G. asmeninėn nuosavybėn.
Priteisti ieškovo F. G., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės K. G., a.k. (duomenys neskelbtini), 108 Lt (vieną šimtą aštuonis Lt) bylinėjimosi išlaidas.
Išaiškintina, kad per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos atsakovė turi teisę paduoti pareiškimą sprendimą priėmusiam teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi atitikti Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus.
Atsakovė negali sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.