Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovės A. G. atstovui adv. D. Vaičiuliui, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. Š., nedalyvaujant atsakovui A. Gr., apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką, jam pranešta tinkamai, viešu skelbimu,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. Gr. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų, susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje, Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (ŠRVTAS).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė A. G. teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti jos ir atsakovo A. Gr. sudarytą santuoką, pripažįstant ji kaltu dėl santuokos iširimo, nustatyti vaiko E. G. gyvenamąją vietą su motina A. G., priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, bei patenkinti kitus su santuokos nutraukimu susijusius prašymus.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovu susituokė 2006 metų balandžio 22 d., Mažeikių raj., civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniams gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G., a/k (duomenys neskelbtini) kuris yra nepilnametis.

Ieškovė ieškinyje pateikė šiuos motyvus.

Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės.

Ji teigė, kad nuo pat gyvenimo santuokoje pradžios atsakovas nuolat būdavo jai neištikimas, mėgdavo išgerti. Praėjus maždaug metams nuo santuokos pradžios, pradėjo smurtauti. Pykčio priepuoliai dažniausiai prasidėdavo, kai atsakovas būdavo neblaivus. Atsakovas nesiliovė smurtauti ir kai ieškovė laukėsi kūdikio. Grasindavo nužudyti ieškovę bei negimusį kūdikį. Atsakovo neištikimybė būdavo nuolatinė. Kelis kartus ieškovė pati užtiko atsakovą mylintis su svetimom moterim mašinoje. Atsakovas net neneigdavo savo neištikimybės.

Gimus kūdikiui šeimos santykiai nepagerėjo. Atsakovas menkai rūpinosi šeimos gerbūvio kūrimu. Bendru sutarimu jie nutarė vykti dirbti į Angliją. Kurį laiką gyveno kartu, tačiau atsakovas niekur ilgesnį laiką nepadirbdavo. Nuolat keisdavo darbus, arba visai nedirbdavo ir išgėrinėdavo. Ieškovei reikėjo vienai rūpintis šeimos išlaikymu. Atsakovas būdamas girtas nesiliovė smurtavęs, todėl ieškovė buvo priversta persikraustyti gyventi į kitą vietą. Dėl smurto ir priekabiavimo buvau priversta kreiptis pagalbos ir į vietos teisėsaugos įstaigas. Dėl to atsakovui A. Gr. buvo iškelta byla, jis buvo nubaustas viešaisiais darbais ir įpareigotas tiesiogiai ar netiesiogiai nebendrauti su A. G.. Ieškovė mano, kad atsakovas šiuo metu gyvena Lietuvoje, kartu su savo tėvais.

Pagal ieškovę skyrybų priežastis yra nuolatinis atsakovo girtavimas ir smurtas, kurį atsakovas kelia būdamas neblaivus bei daugkartinė jo neištikimybė. Suprasdama, kad daugiau nebegali kartu gyventi, išsikraustė gyventi atskirai. Ieškovei būvimas kartu su vyru tampa vis labiau nesaugus. Ieškovė bijo ne tik dėl savo, bet ir dėl sūnaus gyvybės. Pagrindinis atsakovo priešas yra alkoholis, kuris žudo jį, o taip pat sugriovė ir jų santuoką. Ieškovė bandė su atsakovu kalbėtis ir dėl skyrybų bendru sutarimu, tačiau suprato, jog atsakovas skyrybų nenori. Ieškovei dėl to vėl buvo grasinama.

Minėtas atsakovo elgesys - fizinio ir psichologinio smurto naudojimas prieš ieškove, bei viso to neigiamos materialinės ir moralinės pasekmės šeimai, tai yra lojalumo pareigos (CK 3.27 str. 1 d.), pažeidimas, reiškiančios, kad sutuoktinis visada privalo veikti tiek kito sutuoktinio, tiek šeimos interesais. Anot ieškovės atsakovas pažeidė sutuoktinio pareigas išvardytas daugelyje CK straipsnių (3.26 - 3.30, 3.35 - 3.36 str. ir kt.) - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima, bei kitas pareigas. Ieškovė mano, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Nuolatos būdamas neištikimas, girtaudamas, keldamas triukšmą ir smurtaudamas, atsakovas pamynė santuokos šventumą.

Esant išvardytoms aplinkybėms, ieškovė mano, kad toliau gyventi kartu su atsakovu ir išsaugoti šeimą nebeįmanoma, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas, todėl nori santuoką nutraukti, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo kaltės.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su juo tvarkos.

Ieškovei santuokoje su atsakovu gimė sūnus E. G., kuris yra nepilnametis. Sūnus yra mažametis, natūraliai yra prisirišęs prie ieškovės, kartu gyvena nuo gimimo, taip pat sūnus su ieškove gyvena ir dabar, atsakovui palikus šeimą ir kartu nebegyvenant.

Santuokos nutraukimo bylose, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, dėmesys kreipiamas į vaiko teisę augti ir bręsti tinkamomis sąlygomis, todėl ieškovės manymu būtina priimti sprendimą remiantis vaiko interesais. Atsižvelgdama į vaiko interesus, ieškovė prašė sūnaus gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, jos gyvenamojoje vietoje, nes ji gali geriau užtikrinti vaiko poreikius ir suteikti jam tinkamas gyvenimo sąlygas, tinkamai juo pasirūpinti ir prižiūrėti.

Vadovaudamasi LR CK 3.170 str. normomis, kurios numato, kad vaikai, kurių tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena, todėl ieškovė nurodė, kad įsipareigoja netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi ir dalyvauti jo auklėjime, kiek tai neprieštaraus nepilnamečio sūnaus interesams. Nurodė, kad sutinka leisti atsakovui su sūnumi matytis tik tuomet, kai atsakovas nėra išgėręs. Kadangi jų sūnus yra dar labai mažas (penkeri metai) ir atsakovas kėlė grėsmę ieškovės bei sūnaus sveikatai, prašė teismo nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką: atsakovas su sūnumi matosi tik per advokatus.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo ir vaiko poreikių.

CK 3.194 str. numato tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Ieškovė sūnaus išlaikymui iš atsakovo prašė priteisti po 500 litų kas mėnesį, mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovė nurodė, kad vaiko išlaikymui reikia apie 1 000 litų per mėnesį. Į šias išlaidas įeina mokesčiai už komunalines paslaugas, maistas, drabužiai, mokestis už papildomo ugdymo užsiėmimus, žaislai, pramogos, vaistai, vitaminai.

Atsižvelgdama į sūnaus poreikius ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo po 500 Lt vaiko išlaikymui, mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Ieškovė teigė, kad tokia suma būtų pakankama vaikui išlaikyti, atitinkanti vaiko poreikius, bei atsakovo turtinę padėtį.

Atsakovas keletą metų gyveno Anglijoje, po to manytina grįžo į Lietuvą, jo tikslios pajamos ieškovei dabartiniu metu nėra žinomos, tačiau jo materialinė padėtis nėra bloga. Jis neturi sveikatos sutrikimu ir atsižvelgiant į jo amžių, bei profesines galimybes gali gauti pajamų, kurios turi būti skirtos vaiko išlaikymui, mokant po 500 litų kas mėnesį. Ieškovė pati vaiko išlaikymui taip pat skirs apie 500 litų. Ieškovė yra dirbanti, tačiau jai vienai yra labai sunku išlaikyti sūnų, tačiau ji stengiasi patenkinti visus vaiko poreikius.

Sūnus yra ikimokyklinio amžiaus, jam reikalingos ugdymo, lavinimo priemonės. Vaikui pinigų reikia ne tik kasdieniniam jo poreikių tenkinimui, tačiau ir jo lavinimui bei asmenybės tobulinimui. Ieškovė stengiasi, kad sūnui nieko netrūktų, siekia, jog būtų ugdoma ir lavinama jo asmenybė ir būtų užtikrinti jo kasdieniniai poreikiai, turiningas, bei įdomus laisvalaikis.

Anot ieškovės paskaičiavus vidutiniškai vieno mėnesio sūnaus E. G. poreikiai būtų tokie:

Išlaidos maistui apie 400 litų.

Komunalinių mokesčių dalis apie 250 litų.

Vaistai, vitaminai, maisto papildai, higienos prekės apie 140 litų.

Drabužiai, batai, šokių rūbai, avalynė apie 100 litų.

Ugdymo, lavinimo priemonės, pratybos apie 60 litų.

Teigė, kad vieno mėnesio išlaidos sūnaus poreikiams patenkinti sudaro apie 1 000 litų.

Ieškovė teigė, kad A. Gr. visiškai jokio išlaikymo vaikui neskiria ir šeima nesirūpina, bei nutraukė bet kokius ryšius su šeima. Atsakovas nuo ieškinio pateikimo dienos nevykdo savo pareigos išlaikyti vaiką, todėl ieškovė teismo prašė nuo šio momento priteisti iš atsakovo sūnui reikalingą išlaikymą ir paskirti ją tvarkyti gautas lėšas uzufrukto teise.

Ieškovė su atsakovu gyvendama santuokoje jokio nekilnojamojo ar kitokio vertingo registruotino turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybės teise, kurį reiktų pasidalinti, neįgijo. Nors su atsakovu yra įsigiję santuokoje lengvąjį automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) tačiau kadangi jis neturi vertės, ieškovė jį palieka atsakovui.

Namų apyvokos daiktus šalys pasidalijo draugiškai, ginčo dėl jų nėra.

Kreditorių, kuriems reiktų pranešti apie skyrybų bylos iškėlimą nėra. Apie kitus galimus atsakovo kreditorius ieškovei nėra žinoma.

Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo ieškovė nereikalauja.

Po santuokos nutraukimo prašė palikti jai ikisantuokinę Kavaliauskytės pavardę.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo jos ieškinį atsakovui tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos paliktina Jungtinės Karalystės teisėsaugos pareigūnų nuostata, jog jis bendrauja pagal nustatytus apribojimus. Teigė, jog atsakovas nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio su šeima negyvena. Nuo to laiko atsakovas nebendrauja su vaiku ir neteikia šeimai materialinės paramos. Ieškovė nurodė, jog ji net nežino tiksliai kur atsakovas šiuo metu gyvena, nes jis jai net nepaskambina telefonu ir nesako kur gyvena. Kadangi šeima yra faktiškai iširusi, o sutuoktiniai jau apie du metus neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl nėra galimybės atkurti šeimą ir prašė santuoką nutraukti neskiriant termino susitaikymui, pripažįstant atsakovą kaltu dėl šeimos iširimo.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, nors apie teismo posėdžio datą ir laiką jam pranešta tinkamai. Iki teismo posėdžio atsakovas irgi nepateikė teismui jokių įrodymų jo neatvykimą pateisinančias aplinkybes, todėl pripažintina, kad jo neatvykimas į teismo posėdį nelaikytinas dėl svarbios priežasties ir byla nagrinėtina, jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Šiaulių raj. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė teismui išvadą kurioje nurodė šiuos motyvus.

Pagal LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą teisėti vaiko atstovai yra tėvai, kurie pagal įstatymą, bei kitus teisės aktus privalo rūpintis vaiku, jį auklėti, globoti, jam atstovauti, ginti jo teises ir teisėtus interesus. Nė vienas vaikas negali būti paliktas be minimalių pragyvenimo lėšų, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3,192 str. 2 d.). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai, esant galimybei turi būti tenkinami ne tik minimaliai, bet ir maksimaliai.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 500 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį, nurodydama, jog sūnaus poreikiams patenkinti vidutiniškai reikia 1 000 Lt mėnesiui. Motina geriausiai žino vaiko poreikius. Todėl anot ieškovės prašoma suma geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus.

Nurodė, kad skyriui nėra žinoma atsakovo A. Gr., turtinė padėtis, jo išlaikomų asmenų skaičius.

Dėl visų šių aplinkybių Skyrius nurodė, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 3.178 str. 2 d. „Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas, pateikia teismui išvadą dėl ginčo,“ Skyrius negali ištirti vaiko gyvenimo sąlygų ir pateikti išvados.

Teismo posėdžio metu skyriaus atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai.

Atskirai nurodė, jog minimaliems žmogaus poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 1 000 Lt per mėnesį. Kadangi po santuokos nutraukimo vaikas lieka gyventi su motina, o tėvas kartu nebegyvena, dėl to tėvo padėtis palengvėja, o motinos pasunkėja, nes vaikui reikalinga ne tik materialinė parama, bet ir nuolatinė priežiūra. Todėl mano, kad atsakovas neturėtų mokėti vaiko išlaikymui mažesnio dydžio išmokų nei pusę MMA. Be to nurodė, kad didesnė vaiko išlaikymo našta turėtų tekti atsakovui, o ne ieškovei.

Ieškovės ieškinys atsakovui tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų matyti, kad šalys Mažeikių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) ( 7 b.l.). Šalims gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė sūnus E. G. (8 b.l.). Ieškovė su vaiku gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje, kaip ir atsakovas (1 b.l.), tačiau faktinė jų gyvenamoji vieta šiuo metu yra Jungtinėje Karalystėje (32, 42 b.l.). Santuokoje šalys bendrą ūkį vedė iki 2012 metų birželio mėnesio (18-19 b.l.). Nuo tada ieškovė ir atsakovas bendro ūkio nebeveda, kadangi atsakovas paliko šeimą.

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26 - 3.30; 3.35 - 3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo nesirūpinimą šeima, ją nuo 2012 metų birželio mėnesio palikus likimo valiai, neteikiant šeimai paramos ir dėl santuokos iširimo prašė pripažinti atsakovą kaltu. Taip pat ieškovė nurodė, kad atsakovas jai buvo neištikimas su kitomis moterimis ir smurtavimas. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimyninį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau ne tik daug mėnesių yra palikęs šeimą, nesiruošia į ją sugrįžti, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją, bei į vaiką, o taip pat nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jos atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą ir šiai aplinkybei patvirtinti pateikė įrodymus (18-19, 21 b.l.). Apie tai, kad galimai atsakovas ieškovei buvo neištikimas, šios aplinkybės teismui ji tinkamais leistinais įrodymais nepagrindė. Tačiau iš ieškovės teismui pateiktų duomenų seka, kad šalims gyvenant kartu tarp jų išryškėjo charakterių, bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas po santuokos sudarymo su ieškove, ėmė nesiekti santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje (1-5 b.l.). Visos šios aukščiau nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi nuo ieškovės ir atsakovo bendro gyvenimo iširimo praėjo ne vieneri metai, todėl ne tik šis terminas, leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino ilgiau kaip vienerius metus, bet ir minėtas atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina jų santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas laiko, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą, neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 str. 3d. konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės, nes jis ne tik paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina, bet ir dėl jo žiauraus elgesio su sutuoktine. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovui galimai yra žinoma apie civilinės bylos iškėlimą, bei teismo posėdžio datą, tačiau jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad su ieškinyje nurodytais motyvais ir aplinkybėmis atsakovas sutinka. Be to ieškovė teigė, kad atsakovas ir į jos pasiūlymą nutraukti santuoka bendru sutikimu ne tik nesutiko, bet ir po to ėmė jai grasinti, todėl remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad šalių šeima iširo visiškai ir santuoka nutrauktina.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus, susijusius su santuokos nutraukimu.

Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečio vaiko E. G. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors ieškovė su vaiku šiuo metu ir gyvena ne LR, o JK, tačiau tai nėra kliūtis netenkinti šio ieškovės prašymo. Be to atsakovas dėl to prieštaravimo nepareiškė. Šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina yra nulemtas teigiamo jo, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos ir intelektualios asmenybės vystymosi, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitus pagrįstus poreikius. Teismas nustatydamas vaiko gyvenamąją vietą su jo įstatymine atstove, pripažįsta, kad pagal bylos duomenis ji turi galimybę užtikrinti vaikui tinkamas, jo interesus atitinkančias gyvenimo ir auklėjimo sąlygas.

Iš dalies tenkintinas ir ieškovės, bei jos atstovo teisme pateiktas prašymas dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo. Ieškovė sutinka leisti atsakovui bendrauti su sūnumi, tėvui pareiškus tokį pageidavimą, tačiau tik atsižvelgiant į vaiko interesus. Iš to seka, kad ieškovė nesiruošia daryti jokių kliūčių atsakovo bendravime su sūnumi ir jo dalyvavimo jį auklėjant. Atskirai pažymėtina, kad šalių teisės auklėjant vaikus, kiek tai lemia sąlyga, jog vaikas gyvens su motina, yra lygios. Taip pat šalys turi lygias teises ir pareigas rūpintis vaiku ir jo laisvalaikiu, dėl to tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę skyrium ar kartu praleisti su vaiku laisvadienius ir/ar atostogas. Todėl šalių teisės praleisti laisvadienius ir/ar atostogas su vaiku laiko atžvilgiu irgi yra lygios. Tačiau, kaip jau yra minėta, atsižvelgiant į tai, kad vaikas lieka gyventi su ieškove, atsakovas apie numatomus vizitus pas vaiką ar norą leisti atostogas /laisvadienius su vaiku, prieš tai, per protingą terminą privalo įspėti ieškovę. Visus ginčus, kurie ateityje gali kilti tarp šalių dėl jų dalyvavimo vaiko auklėjime, šalys pirmiausia, juos turi spręsti tarpusavio sutarimu, esant būtinumui ir dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams ir tik nepavykus ginčo išspręsti tokiu būdu, jis gali būti sprendžiamas teisme. Todėl tenkintina ieškovės pasiūlyta atsakovo bendravimo su sūnumi tvarka, tačiau šalinant iš šio reikalavimo nuorodą į advokatus. Pirmiausia, tokia teismo išvada yra sietina su tuo, jog duomenų apie atsakovo netinkamą elgesį su vaiku byloje nėra. Antra, LR šeimos teisės nuostatos kalba apie bendravimo tvarką, o ne apie būdą, dėl to teismui tokiu atveju nėra teisinio pagrindo remtis ieškovės siūlymu dėl atsakovo bendravimo su vaiku per advokatus. Trečia, JK teisėsaugos pareigūnų priimtas Teisių apribojimo orderis iš esmės apima šalių santykius, yra terminuotas, o kaip jau teismas yra nurodęs, atsižvelgiant į šį sprendimą pirmiausia, taikytinos LR šeimos teisės nuostatos. Ketvirta, teismas atsižvelgdamas ir į 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos Reglamento Nr. 1347/2000 15 str. 2 d. ir CK 1.32 str. 2d. laiko, kad nėra teisinio pagrindo remtis ieškovės pateiktais JK pareigūnų priimtais procesiniais sprendimais dėl tėvo bendravimo su vaiku tvarkos pagal užsienio šalies nuostatas. Tačiau pabrėžtina, kad LR teismas tuo pačiu nepanaikina JK baudžiamųjų nuostatų dėl atsakovo.

Ieškovės ir atsakovo vaikas E. G. yra nepilnametis, todėl jam būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Tačiau ieškovės nurodytos nepilnamečio vaikų išlaikymui reikalingos išlaidos šiandien tik iš dalies yra realios ir atitinkančios tokio amžiaus vaiko poreikius (8 b.l.). Įstatymas nustato, kad abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 450 Lt periodinių išmokų nuo 2013-08-20, tai yra nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, nes ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi skyrium, nebuvo susitarta dėl vaiko išlaikymo, o atsakovas bylos duomenimis jo ir neteikė (CK 3.194 str, 3.200 str.). Teismas priteisdamas iš atsakovo vaiko išlaikymui reikalingą išmokų dydį, turi tenkinti saikingus vaiko poreikius, o ne toleruoti išlaidavimą. Todėl šis ieškovės reikalavimas likusioje dalyje atmestinas.

Naujajame Civiliniame kodekse, skirtingai negu prieš tai galiojusiame Santuokos ir šeimos kodekse, vaikas pripažįstamas savarankišku civilinių teisinių santykių subjektu. Tai reiškia tėvų ir vaikų turtinių teisių atskyrimo principo įtvirtinimą šalies teisės sistemoje. Į tai atsižvelgtina taikant ir aiškinant CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniuose nustatytas normas dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui. Be to CK 3. 185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas. Nurodytų CK straipsnių pagrindu išlaikymas priteisiamas vaikui, o ne jo įstatyminei atstovei (ieškovei), todėl teismo sprendime nurodoma, jog išlaikymas priteisiamas nepilnamečiam vaikui. Tačiau ieškovė pagal įstatymą yra įpareigojama tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 str.) iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui iš A. Gr. priteistas pinigines lėšas.

Pastebėtina, kad teismo nustatytas šalių vaikui išlaikymui reikalingas dydis, visuomet gali būti peržiūrėtas, atsižvelgiant ne tik į ieškovės dabartinę materialinę padėtį, bet ir į vaiko tėvo, o taip pat ir į visus su vaiko gyvenimu, jo išlaikymu, susijusius poreikius (2 b.l.). Teismas laiko, kad nėra būtina, o be to ir neįmanoma tiksliai apskaičiuoti visų vaiko išlaikymo išlaidų, todėl darytina išvada, jog reikalinga nustatyti tik bendrą vaiko išlaikymui skiriamų išlaidų dydį per mėnesį. Šių išlaidų dydis skirtas tenkinti normalius vaiko mėnesio poreikius, tačiau į jas neįskaičiuojamos nenumatytos išlaidos (CK 3. 201 str. 2d.). Todėl pastebėtina, kad ieškovei visuomet išlieka teisė kreiptis į teismą dėl tų išlaidų, kurios gali būti nenumatytos (pvz. vaiko gydymo, slaugos ir kt.), tačiau susijusios su vaiko interesais ir kurių atsakovas gera valia nesutinka kompensuoti.

Atskirai pažymėtina, kad nepilnamečių vaikų išlaikymui skirtas išlaikymo dydis gali būti indeksuojamas pagal LRV 2008-07-19 nutarimu Nr. 684 (V.Ž. 2008-07-19, Nr. 82-3263, nutarimas įsigaliojo 2008-07-20, su vėlesniu pakeitimu) patvirtintą periodinių išmokų indeksavimo tvarkos aprašą. Tokiu atveju teismo priteistą periodinėmis išmokomis indeksavimą pagal šį sprendimą vykdo antstolis, išskaitas darantis asmuo (pvz. skolininko darbdavys) arba pats skolininkas, o ne teismas savo sprendimu. Šis priteistų išmokų indeksavimas neįpareigoja vaikų motinos pakartotinai vėl kreiptis į teismą, kuomet dėl infliacijos didėja vartojimo kainų indeksas.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe bei dalintino nekilnojamojo ar vertingo kilnojamojo registruotino turto sutuoktiniai neturi, todėl jis nedalintinas (4 b.l.). Kadangi ieškovė su atsakovu gyvendama santuokoje yra įsigiję lengvąjį automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) kuris neturi vertės, bet sutinka jį perleisti atsakovui, todėl šis registruotinas kilnojamasis daiktas priskirtinas A. Gr..

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas jai iš kito sutuoktinio nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai ikisantuokinę pavardę – K. (CK 3.69 str. 1d.).

Atskirai pažymėtina, kad visos esamos ir galimos atsakovo skolos kreditoriams ar kiti jo kreditoriniai įsiskolinimai, laikytini atsakovo asmeninėmis piniginėmis prievolėmis šiems kreditoriams. Pirmiausia, šios asmeninės turtinės prievolės galėjo atsirasti dėl vienasmenių atsakovo veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo ieškovė, o be to šios prievolės nėra susijusios su šeimos poreikiais ir jos ieškovei nežinomos. Antra, šių prievolių pagrindu, galimai atsirasiančios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditorių, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditoriumi, bei negali būti sietinos su ieškove. Todėl galimas skolininkas A. Gr. už šių prievolių įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne kito sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsirasiančios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta teisinė pagalba (14 b.l.), tai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos nutraukimo (CPK 88str. 1d. 6p.). Taip pat į valstybės biudžetą iš atsakovo priteistinos ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93str. 1d.).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo skirto nepilnamečiam vaikui nukreipiamas vykdyti skubiai ((duomenys neskelbtini) str. 2 d. 1p.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str., 282 str. 2 d. 1p.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui A. Gr. (a/k (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

1. Santuoką tarp A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) ir A. Gr. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini)Mažeikių raj. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio A. Gr. kaltės.

2. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes - „G.“ ir ,,K.“.

3. Nustatyti nepilnamečio vaiko E. G. (a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. G. (a/k (duomenys neskelbtini)

4. Nustatyti, kad A. Gr. gali netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku E. G. bei dalyvauti jo auklėjime, bet kuriuo metu, pareiškęs pageidavimus, iš anksto susitaręs su vaiko motina A. G. dėl bendravimo datos, laiko ir vietos, bei būdo.

5. Priteisti nepilnamečiam vaikui E. G. (a/k (duomenys neskelbtini) iš tėvo A. Gr. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 450 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt litų) nuo 2013-08-20 iki jo pilnametystės.

6. Įpareigoti A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko E. G. išlaikymui tėvo A. Gr. mokamas pinigines lėšas.

7. Santuokoje įgyto dalintino nekilnojamojo ir vertingo kilnojamojo registruotino turto šalys neturi ir jis nedalintinas.

8. Priteisti atsakovui A. Gr. (a/k (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį AUDI 80 v/n (duomenys neskelbtini) kuris neturi vertės.

9. Ieškovei A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Gr. išlaikymas nepriteisiamas.

10. Priteisti ieškovei A. G. (a/k (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Gr. (a/k (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas: 1 100,00 Lt už advokato teisines paslaugas, 144,00 Lt žyminio mokesčio už neturtinio pobūdžio reikalavimą, iš viso: 1 244,00 Lt (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt keturis litus).

11. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo A. Gr. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 162,00 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt du litus) žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas išmokas.

12. Sprendimą dalyje dėl išlaikymo E. G. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

13. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.