- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-23
- Bylos Nr.
- 1A-244-350/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67642-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Algirdas Gaputis, Bronė Vidzėnienė
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Algirdas Gaputis, teisėjai Donatas Jatužis ir Bronė Vidzėnienė,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal S. B. apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutarties, kuria S. B. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Skundžiama nutartimi pripažinta, kad S. B. 2015 m. gruodžio 9 d. apie 16 val. namuose, esančiuose R. r., P. sen., P. mstl., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui, koridoriuje sugriebdamas rankomis savo seserį D. C. už kaklo, suspausdamas D. C. kaklą ir ją nutempdamas į kambarį, kambaryje sugriebdamas D. C. galvą ir trenkdamas D. C. galvą į spintą, po to suduodamas kumščiu D. C. tris smūgius į veido sritį, sukėlė artimajam giminaičiui nukentėjusiajai D. C. fizinį skausmą, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu S. B. prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį pakeisti, skirti jam gydymą ambulatorinėmis sąlygomis.
2.1 Nurodo suprantantis, kad serga, turi vartoti vaistus, tačiau mano, kad jis gali būti gydomas ir ambulatorinėmis sąlygomis. Tokiu būdu jis galės dirbti, padėti kitiems žmonėms ir taip užsidirbti pragyvenimui.
2.2 Neneigia, kad nutartyje nurodytu metu buvo susiginčijęs su seserimi, dėl ko labai gailisi, tačiau jos atžvilgiu fizinio smurto nevartojo, taip sakydama sesuo jį apkalba, nes įvykio metu buvo neblaivi, jai nustatytas sunkesnis girtumas nei jam. Jis nusikalstamų veikų nedaro ir nedarys, yra ramaus būdo.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Skundas atmetamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Kadangi apeliantas ginčija skundžiamą nutartį tik dėl S. B. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies, apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, konstatuodamas, kad aplinkybė, jog apeliantas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, abejonių nekelia, pasisako išimtinai tik dėl S. B. taikytinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšies.
6. Priverčiamoji medicinos priemonė yra valstybės prievartos priemonė, kuri taikoma asmenims, padariusiems pavojingas veikas esant jiems nepakaltinamiems ir dėl to šios veikos nelaikomos nusikalstamomis. Be to, priverčiamoji medicinos priemonė taikoma tik asmenims, kurie, atsižvelgiant į padarytos pavojingos visuomenei veikos pobūdį bei šių asmenų sveikatos būklę, yra pavojingi, nepriklausomai nuo asmens, kuriam ji taikoma, noro, siekiant medicininėmis priemonėmis, bei stebint jo elgesį, neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką.
6.1 BK 98 straipsnyje, reglamentuojančiame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymą, nenumatyta, už kokias padarytas pavojingas veikas skiriama kokia priverčiamoji medicinos priemonė, tačiau nurodyta, kad sprendžiant, kokią medicinos priemonės rūšį taikyti, atsižvelgiama į psichikos sutrikimo sunkumą, padarytos pavojingos veikos pobūdį bei pavojų, kurį asmuo gali kelti sau ir aplinkiniams.
6.2 Nagrinėjamu atveju S. B. padaryta pavojinga veika pasireiškė smurto panaudojimu savo sesers atžvilgiu.
6.3 Byloje esančiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad S. B. veikos padarymo metu konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas – lengvas protinis atsilikimas su reikšmingais elgesio sutrikimais, reikalaujančiais atkreipti dėmesį ir gydyti, bei psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Taip pat nurodyta, kad jis praeityje 13 kartų gydytas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, diagnozė, nurodyta teismo psichiatrijos ekspertizės akte, jam buvo nustatyta dar 2013 metais, tačiau S. B. pripažino, kad po paleidimo iš ligoninės pas gydytojus nesilankė, vaistų nevartojo.
6.4 Esant šioms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad užkirsti kelią S. B. daryti naujas pavojingas veikas galima tik medicininėmis priemonėmis, o, atsižvelgiant į tai, kad būtinybė gydytis S. B. buvo žinoma, tačiau jis pats savanoriškai nesigydė, kad, kaip matyti iš bylos duomenų, gyvena vienas, nukentėjusioji, kuri yra vienintelis S. B. artimas asmuo, nesutinka juo rūpintis ir prižiūrėti, kad jis gydytųsi, S. B. apeliaciniame skunde išsakyta mintis, jog jis supranta, kad serga ir kad jam būtina vartoti vaistus, bei pažadas tai daryti yra visiškai deklaratyvus, bei prieštarauja jo elgesiui po diagnozės nustatymo, todėl apylinkės teismo sprendimas taikyti S. B. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, kur bus užtikrintas jo stebėjimas ir reikiamas gydymas, yra visiškai pagrįstas, priverčiamosios medicinos priemonės taikymo tikslų S. B. atžvilgiu pasiekti taikant jam ambulatorinį stebėjimą realiai neįmanoma, todėl apeliacinio skundo tenkinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
S. B. apeliacinį skundą atmesti.