Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posedyje išnagrinejo baudžiamaja byla, kurioje

V. D., a.k. (duomenys neskelbtini), gimes 1973 m. spalio 27 d. Šiauliuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedes, profesinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas

Aprašomoji dalis

nustate:

Kaltinamasis V. D. 2010 m. balandžio 12 d. apie 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), Kražiu gimnazijos 2 klaseje tycia ranka prispaude mažamecio M. G., gimusio 2001 m. sausio 21 d., galva prie suolo bei viena karta ranka sudave jam i galva, tuo sukeldamas mažameciui M. G. fizini skausma.

Be to, kaltinamasis V. D. 2010 m. balandžio 16 d. apie 7 val. 50 min. (duomenys neskelbtini), Kražiu gimnazijos 2 klaseje tycia ranka prispaude mažameti V. P., gimusi 2001 m. kovo 10 d. prie suolo, sugriebes ranka už kaklo ji smauge bei ne mažiau kaip 3 kartus sudave ranka per nugara, tuo sukeldamas mažameciui V. P. fizini skausma.

Kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis kas ryta patlydi savo sunu Gražvyda i Kražiu gimnazija, atneša kuprine i klase, padeda pasiruošti pamokai. Jis neneigia, kad balandžio 12 d. bei balandžio 16 d. buvo mokykloje, taciau nei M. G., nei V. P. jis nemuše, prie ju nebuvo priejes. Jis isiitikines, kad iš jo norima pasipelnyti, todel vaiku tevai ji šmeižia. Visa kaimo bendruomene visokiais budais stengiasi susidoroti su jo šeima, jis isitikines, kad tai daroma iš pavydo. Vaikai mokykloje taip pat nusiteike prieš jo sunu, kuriam pastoviai dingsta ivairus daiktai, jis mokykloje stumdomas, skriaudžiamas. Kiek jam žinoma, vaikai, kurie yra pripažinti nukentejusiaisiais šioje byloje, patys yra labai judrus, todel begiodami mokykloje galejo bet kur atsitrenkti ir susimušti. Jis isitikines, kad baudžiamoji byla prieš ji sufabrikuota.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. D. kalte irodyta pilnumoje.

Nukentejusysis M. G. parode, kad jis pažista klasioko Gražvydo teti V. D., kuris ji muše. Jis dienos nepamena, taciau gerai prisimena, kad tai buvo prieš pirmaja pamoka, nes visi vaikai jau buvo susirinke i klase. Kai atejo Gražvydas su tevu, jis atsisuko i juos, pasižiurejo ir nusisuko. Kai dar karta atsisuko i Gražvyda, Gražvydo tetis pasakes jam “ko cia žiuri”, priejes prie jo, paeme jam už galvos dešines puses ir trenke galvos kaire puse i suola. Jam skaudejo apie smilkini, melynes nebuvo. Kita diena Gražvydo tetis, atejes i klase priejo prie V. P., kuris sedejo suole, apeme rankomis jo kakla ir eme smaugti. Ka Gražvydo tetis pasake Vytukui, jis negirdejes. Ar Vytukui sudave, nemates, nes išsigandes ir nusisukes, bijojes, kad Gražvydo tetis jo vel nemuštu.

Nukentejusysis V. P. parode, kad kaltinamaji V. D. pažista kaip klasioko Gražvydo teti. Balandžio menesi Gražvydas i klase atejo su teciu. Jis tuo metu sedejo suole, kai prie jo priejes Gražvydo tetis pagulde ji ant suolo, paemes už kaklo rankomis eme smaugti ir pasake ,,daugiau lisi prie mano vaiko, ka”. Jis ji smauge viena ranka, kitos rankos kumšciu 3 kartus sudave i nugara. Jis pradejes verkti, kita diena jam skaudejo kakla. Išeidamas Gražvydo tetis liepe niekam nesakyti, kas ivyko. Apie tai jis pirmiausia pasakes tevams, po to socialinei darbuotojai.

Nepilnametis liudytojas D. G. parode, kad M. G., V. P., G. D. yra jo klasiokai, su kuriais jis nera susipykes. Gražvydo teti jis taip pat pažista. Karta mate, kaip Gražvydo tetis tik iejes i klase, priejo prie Vytuko ir viena ranka paemes už kaklo eme ji smaugti. Ar Gražvydo tetis sudave ranka Vytukui, jis nemate.

Nepilnamete liudytoja O. V. parode, kad ji pažista V. D. kaip klasioko Gražvydo teti. V. P. ir M. G. yra jos klasiokai. Ji yra susipykusi su Gražvydu, nes viena karta jis, mesdamas kaštona, pataike i ja. Gražvydo tetis po ivykio su kaštonu buvo atejes i klase ir tampe jai už plauku, taciau jau praejo nemažai laiko nuo to ivykio ir ji visko neprisimenanti. Ji taip pat mate, kaip ryte i klase atejes Gražvydo tetis, paemes Modestui už galvos, ja trenke i suola, Modestas pradejes verkti.

Nepilnamete liudytoja D. B. parode, kad V. P., M. G. yra jos klasiokai, V. D. – jos klasioko Gražvydo tetis, jis jos nera nuskriaudes, taciau ji mate, kaip V. D. skriaude Modesta. Jis atejo ryta su Gražvydu i klase, išeme iš kuprines Gražvydo knygas, tuo tarpu i juos pasižiurejo Modestas. V. D. priejo prie Modesto, paeme už Modesto galvos ir trenke ja i suola, po to pasake ,,viskas gerai”, ir išejo iš klases, Modestas verke.

Nepilnametis liudytojas S. B. parode, kad V. D. pažista kaip klasioko Gražvydo teti. VP. ir M. G. yra jo klasiokai, nesusipyke. Jis mate, kaip karta i klase atejes Gražvydo tetis, priejo prie Modesto ir sudave jam ranka prie kaklo, taciau jis tikliai neprisimena, kaip viskas vyko, gerai pamena, kad po to Modestas verke.

Nepilnametis liudytojas Ž. B. parode, kad mate, kaip viena ryta Gražvydas su teciu atejo i klase, mokytoja buvo išejusi, Gražvydo tetis priejo prie Modesto, kuris sedejo suole, paeme viena ranka jam už galvos pakaušio ir trenke i suola. Modestas galvos šonu atsitrenke i suola, jis verke, Gražvydo tetis jam kažka pasake, bet ka, nepamena, ir išejo.

Nepilnamete liudytoja A. P. parode, kad mate, kaip jos klasioko Gražvydo tetis skriaude Modesta. Gražvydo tetis kartu su Gražvydu atejo i klase, išeme ant suolo knygas, tuo tarpu i juos pasižiurejo Modestas, tada Gražvydo tetis priejo prie Modesto trenke jam ranka i skruosta, paemes ranka jo galva prireme ja prie suolo ir dauže, kiek kartu, ji neskaiciavusi. Išeidamas iš klases jis pasake, kad nieko cia nebuvo. Ji taip pat maciusi, kaip rudeni Gražvydo tetis dviems mergaitems - Orintai ir Gabrielei – tampe už plauku. Ar Gražvydo tetis skriaude Vytuka, ji nemate.

Liudytojas A. G. parode, kad iš Kražiu gimnazijos socialine darbuotojos sužinojo apie tai, kad jo sunu M. G. sumuše ar pastume V. D.. Sunus pasakojo, kad V. D. paemes jam už galvos trenke i suola, sužalojimu, nubrozdinimu vaikui nebuvo.

Nepilnametis liudytojas D. M. parode, kad mokosi Kražiu gimnazijoje, kaltinamaji V. D. pažista iš matymo. Karta pavasari, kalbantis gimnazijos koridoriuje su klasioku, laukiant pamokos, jam pasižiurejus i pro šali einanti V. D., šis priejes prie jo, paklauses, kas jam nepatinka, po to pasake “nori, aš tave užmušiu” ir savo kumšciu prilietes prie jo veido, ji pasuko i šona, bet nesudave.

Nepilnametis liudytojas V. B. parode, kad jis mokosi vienoje klaseje su D. M.. Balandžio menesi, kažkuri ketvirtadieni, mokyklos koridoriuje prie kabineto visa klase lauke pamokos. Pro šali eidamas V. D. priejo prie D. M. ir pasake ,,ko žiuri”, Deividas jam nieko nesake, tuomet jis rankos kumšciu pridejes prie D. M. žando pastume jo veida i šona ir nuejo.

Nepilnametis L. P. parode, kad jis mate kaip prie jo klasioko D. M. priejo kaltinamasis, prikišo prie veido kumšti. Jis gerai girdejes, nes stovejes netoliese, V. D. pasakytus žodžius ,,ko žiuri, šude, mešle”. Kas toliau buvo, jis nežiurejo, kodel kaltinamasis priejo butent prie šito klasioko, nežino.

Nepilnamete G. Š. parode, kad mate, kaip prie jos klasioko D. M. priejes V. D., kuri ji pažista iš matymo. Ji mate, kaip V. D. i mokykla ta ryta atejo su savo vaiku, iejo i klase, po kurio laiko išejes iš klases, eidamas pro juos koridoriumi, priejo prie Deivido ir paklause “nori, aš tave užmušiu, mešle, šude”, prie veido pridejes savo kumšti pastume klasioko veida i šona. Deividas jam nieko neatsake.

Nepilnamete liudytoja A. B. parode, kad mate, kaip viena balandžio ryta prie jos klasioko D. M. priejes V. D. paklause ,,ko žiuri”, išvadino Deivida ,,durniumi, šudu”, grasino, sake ,,ar nori, tave užmušiu” ir pridejes kumšti prie klasioko veido ji nustume i šona.

Nepilnamecio nukentejusiojo M. G. atstove pagal istatyma L. P. paaiškino, kad 2010 m. balandžio 12 d., penktadieni, ji buvo iškviesta i Kražiu gimnazija pasiaiškinti del G. D. sumušimo. Tada ir susipažino su V. D., taciau išsiaiškinti, kas sumuše jo sunu taip ir nepavyko, nes V. D. tik šauke, kitu nebande išklausyti. Pirmadieni paskambinusi jai socialine pedagoge praneše, kad V. D. nuskriaude jos sunu. Grižes i namus sunus Modestas pasakojo, kad V. D. prispaude jo galva prie suolo, muše ji, pasakes niekam nieko nesakyti, nes nieko cia nebuve. Vaiko veide gumbo, melyniu nebuvo, jokiu mušimo žymiu nesimate. Po šio incidento sunus skundesi, kad blogai jauciasi, bet rimtu sveikatos sutrikimu nebuvo, todel i medikus nesikreipe. Ji jokio civilinio ieškinio nereiškia, nori, kad jos vaikas jaustusi ir butu saugus.

Nepilnamecio nukentejusiojo V. P. atstove pagal istatyma R. P. paaiškino, kad grižes iš mokyklos sunus Vytautas, nedrasiai, vos neverkdamas, papasakojo, kad ji muše Gražvydo tevas, jog 3 kartus jis sudave jam su ranka, po to smauge, grasino nelisti prie jo sunaus. Vytautui sužalojimu nebuvo padaryta, tik skundesi kaklo skausmu. Mokytoja pasakojo, kad po šio ivykio suprastejo jo sunaus mokymasis, per pamokas jis vis žiuri i duris, ji mananti, kad sunus bijo Gražvydo tecio. Ji atsisako nuo civilinio ieškinio, kuri buvo pareiškusi ikiteisminio tyrimo metu, noretu, kad sunus mokykloje butu saugus.

Liudytoja V. Š., (duomenys neskelbtini), parode, kad viena 2010 m. balandžio menesio diena, ryte prieš pamokas rado klaseje verkianti M. G., kuris jai papasakojo, kad jo galva prie suolo buvo prispaudes V. D.. Ta pati ryta V. D. ji buvo sutikusi mokyklos koridoriuje.

Liudytoja S. K., (duomenys neskelbtini), parode, kad balandžio 12 d. atvykusi i darba iš direktores išgirdo, kad V. D. kelia triukšma mokykloje, todel reikia kviesti policija. Kaltinamaji sutiko koridoriuje, praneše jam, kad atvažiuoja policija, taciau jis, pasakes, kad neturi laiko laukti, iš mokykos išejo. M. G., atejes pas ja i kabineta, pasakojo, kad V. D. atvede i klase savo vaika, o jis atsisukes pažiureti, tuomet V. D., pasakes jam ,,ko žiuri”, pripuole ir paemes už galvos verte i suola, pagriebes už pakaušio jo galva trinktelejo i suola. M. G. skundesi, kad skauda galva, ant jo veido matesi paraudimas. Veliau V. P. jai papasakojo, kad V. D., prispaudes ji prie suolo, užlaužes ranka, sudave per nugara.

Liudytoja E. P. parode, kad ji buvo antros klases, kurioje mokesi M. G., V. P. ir G. D., mokytoja, taciau apie ivykius jos klaseje žino tik iš kitu mokytoju, mokiniu pasakojimu.

Liudytoja B. D. parode, kad apie incidenta tarp jos sutuoktinio ir sunaus Gražvydo klasioku ji nieko nežinanti, apie ivykius nesidomejo, mokykloje nebuvo, su vaiku tevais nebendravo.

Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad V. D. tycia sudave smugius mažameciams vaikams M. G. ir V. P., del ko mažameciai patyre fizini skausma. M. G. ir V. P. suduotus smugius patvirtina ju klasiokai, liudytojais apklausti mažameciai. O. V., D. B., S. B., Ž. B., A. P. patvirtino mate, kaip ju klasioko Gražvydo tetis, atejes i klase, suemes ranka M. G. galva, ja trenke i suola. Visi mažameciai liudytojai patvirtina mate verkianti Modesta. Gražvydo teti V. D., suemusi už kaklo V. P., prispausta ji prie suolo, mate ir apie ši ivyki teismo posedžio metu patvirtino D. G. ir M. G.. Visi šie liudytojai mažameciai, nors ir ne visas tiksliai aplinkybes jie prisimine teisiamojo posedžio metu, taciau ju parodymai iš esmes analogiški duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Mažameciai liudytojai apie suaugusio žmogaus smurtavima ju klasioku atžvilgiu, jie pasakojo viešai teismo saleje, girdint visiems proceso dalyviams, pašaliniams asmenims ir paciam kaltinamajam. Nukentejusiuju pasakojimai mokytojoms, tevams iš karto po ivykiu, ikiteisminio tyrimo metu ir praejus keliems menesiams teismo posedžio metu iš esmes tapatus. Ivertinus šiu aplinkybiu visuma teismui nera pagrindo abejoti mažameciu nukentejusiuju ir liudytoju parodymu teisingumu. Mažameciu liudytoju parodymus apie neteisetus smurtinius veiksmus M. G. ir V. P. atžvilgiu patvirtina ir liudytoju Kražiu gimnazijos socialines pedagoges S. K. ir direktoriaus pavaduotojos V. Š. parodymai. S. K. patvirtino, kad M. G. ir V. P. asmeniškai jai papasakojo apie V. D. smurtavima ju atžvilgiu, ji iš karto po ivykio kalbejusi su M. G., kuris skundesi, kad po smugio skauda galva, ant jo veido maciusi paraudima. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad iš karto po to, kai iš klases išejo V. D., ji mate verkianti M. G., iš jo išgirdo apie tai, kad V. D. trenke jo galva i suola. Liudytoju D. M., V. B., L. P., G. Š., A. B. parodymai nera reikšmingi irodymu prasme V. D. neteisetiems veiksmams mažameciu vaiku atžvilgiu nustatyti, taciau šiu nepilnameciu liudytoju parodymai patvirtina ta aplinkybe, kad butent tuo paciu laiku, kai V. D. smurtavo prieš mažamecius M. G. ir V. P., jis savo agresyvu elgesi demonstravo ir kitiems Kražiu gimnazijos mokiniams. Liudytojos B. D. parodymai nera reikšmingi šiai bylai, nes ji patvirtino, kad apie ivykius mokykloje, kurioje mokosi jos sunus Gražvydas, nieko nežino, nesidomejo, su mokytojais ir nepilnameciu nukentejusiuju tevais nebendravo. Liudytojos E. P. parodymai taip pat irodomosios reikšmes neturi, nes ji apie ivykius sužinojo tik iš kitu mokytoju pasakojimu. Kaltinamojo tvirtinimai, kad visi liudytojais apklausti asmesys yra susimoke prieš ji ir jo šeima, niekuo nepagristi ir atmestini. Taip pat neirodyti ir atmestini kaltinamojo teiginiai apie kaimo bendruomenes susimokyma išardyti jo šeima, pakenkti jam.

Lietuvos Respublikos BK 2 str. 4 d. nurodyta, kad pagal baudžiamaji istatyma atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo istatymo numatyta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudeti. Nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudetis – tai BK specialiosios dalies straipsnyje, jo dalyje numatytu objektyviuju ir subjektyviuju požymiu, apibudinanciu pavojinga veika kaip nusikaltima ar kaip baudžiamaji nusižengima, visuma. Pagal BK 140 straipsnio 2 dali atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukele mažameciui fizini skausma arba nežymiai ji sužalojo ar trumpam susargdino arba tai padare kankindamas nukentejusi asmeni. Iš aptartu irodymu visumos darytina išvada, kad V. D. tycia sudave smugius mažameciams M. G. ir V. P. ir taip sukele jiems fizini skausma. Nurodytos aplinkybes visiškai atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, sudarancius šios veikos sudeti.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta atsakomybe lengvinanti aplinkybe – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis. Kaltinamasis V. D. iš esmes kaltu neprisipažino. Tiek irodymu tyrimo pradžioje teisme, tiek išklauses nukentejusiuju, liudytoju parodymus, V. D. kaltino kaimo bendruomenes narius ketinimais išardyti ju šeima, susidoroti su juo. Nors V. D. raštu pateike nuoširdu prisipažinima, taciau akivaizdu, kad toks prisipažinimas - tik deklaracija, tai meginimas išvengti baudžiamosios atsakomybes, siekimas, kad jis butu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima, nes jo elgesys, duoti paaiškinimai teisme paneigia jo nuoširduma. Kaltu del padarytu veiku V. D. saves nelaiko, nurode, kad jis savo veiksmuose nemato nusikaltimo sudeties, mažameciu nukentejusiuju ir ju atstovu pagal istatyma neatsipraše, teismui pasiulius susitaikyti, tai daryti jis atsisake. Toks jo elgesys akivaizdžiai rodo, kad jis nesuvokia savo padarytu veiku nusikalstamo pobudžio, nebando sušvelninti neteisetu veiku pasekmiu.

Kaltinamojo V. D. atsakomybe lengvinanciu ir sunkinanciu aplinkybiu nenustatyta.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 40 str. nuostatas kaltinamasis gali buti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima tik esnat šio straipsnio 2 dalyje numatytu salygu, apibudinanciu nusikalstama veika padariusi asmeni bei jo elgesi padarius tokia veika, visumai. Kadangi kaltinamasis V. D. kaltu neprisipažino, nukentejusiuju neatsipraše, su jais nesusitaike, todel darytina išvada, kad nera BK 40 str. 2 d. numatytu salygu visumos ir V. D. atžvilgiu taikyti atleidima nuo baudžiamosios atsakomybes pagal laidavima nera teisinio pagrindo.

V. D. nusikalto ir teisiamas pirma karta, ivykde nesunkius nusikaltimus, todel jam skirti realia laisves atemimo bausme nera pagrindo. Tiketina, kad laisves atemimo bausmes vykdymo atidejimas paveiks nuteistaji taip, kad jis ateityje laikysis istatymu ir daugiau nenusikals, užtikrins teisingumo igyvendinima ir leis pasiekti bausmes tikslus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 str. Atsižvelgiant i tai, kad kaltinamasis kaltu neprisipažino, nukentejusiuju neatsipraše, jam skirtinos vidutinio griežtumo bausmes už kiekviena ivykdyta nusikalstama veika. Atsižvelgiant i tai, kad jis teisiamas pirma karta, i ta aplinkybe, kad mažameciu vaiku sveikata nebuvo sutrikdyta, jam skirtinas minimalios trukmes bausmes vykdymo atidejimo terminas. Kadangi kaltinamasis, demonstruodamas smurta mažameciu vaiku akivaizdoje, rode neigiama pavyzdi vaikams, iki šiol mažameciu vaiku ir ju istatyminiu atstovu neatsipraše, todel, siekiant ištaisyti galimas neigiamas pasekmes ir paneigti neteisetus veiksmus, skirtinas ipareigojimas viešai atsiprašyti nukentejusiuju. Kadangi V. D. ivykde smurtinius nusikaltimus prieš labiausiai pažeidžiamus visuomenes narius – mažamecius, jam atidejus bausmes vykdyma, skirtina baudžiamojo poveikio priemone – imoka i nukentejusiu nuo nusikaltimu asmenu fonda (BK 75 str. 2 d., 71 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., ir nuteisti :

už mažameciui M. G. fizinio skausmo sukelima laisves atemimu 1 (vieneriems) metams, už mažameciui V. P. fizinio skausmo sukelima laisves atemimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, galutine bausme paskirti laisves atemima 1 (vieneriems) metams 3 (trims) menesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 2 p., 7 p., laisves atemimo bausmes vykdyma atideti 1 (vieneriems) metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemone – 5 MGL dydžio imoka i nukentejusiuju nuo nusikaltimu asmenu fonda, ja sumokant per šešis menesius nuo nuosprendžio isiteisejimo dienos, ipareigojant nuteistaji viešai atsiprašyti mažameciu nukentejusiuju, per visa bausmes vykdymo atidejimo laikotarpi be institucijos, prižiurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomaja priemone iki nuosprendžio isiteisejimo palikti rašytini pasižadejima neišvykti.

Nuosprendis per dvidešimt dienu nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali buti skundžiamas Šiauliu apygardos teismui per Kelmes rajono apylinkes teisma.