- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-31
- Bylos Nr.
- 2-347/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Atsakovas
- G. J., M. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Šiaulių
- Ieškovas
- A. E., A.
- Trečiasis asmuo
- G. J.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. J. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1341-267/2010 pagal ieškovių A. E., A. P., V. K., G. N. ieškinį atsakovams M. J., Nacionalinei žemės tarnybai prie ŽŪM, Šiaulių m. notarų biuro notarei O. J., tretysis asmuo G. J., dėl administracinių aktų panaikinimo ir pažeistų teisių atkūrimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės A. E., A. P., V. K., G. N. 2010 m. rugsėjo 28 d. Šiaulių apygardos teismui paduotu ieškiniu prašė panaikinti Šiaulių apskrities viršininko 2009 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. 7-5459 ir Šiaulių apskrities viršininko 2010 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. 7-5498, kuriais atsakovei S. B. (M. J. motinai) po mirties atkurtos nuosavybės teisės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini); įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą svarstyti ieškovių prašymus bei priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrinimo į U. K. (S. B. motinai, ieškovių senelei) nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, buvusį (duomenys neskelbtini); panaikinti atsakovei M. J. 2010 m. rugpjūčio 31 d. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 8902 į S. B. palikimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4). Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę – padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės į žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), perleidimo draudimo (CPK 145 str. 1 d. 2 p.). Prašymą grindė tuo, kad atsakovė M. J. gali mėginti kuo skubiau perleisti ginčo žemės sklypus, nes, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko duomenų, priėmusi palikimą iškart kreipėsi į VĮ Registrų centrą ir gavo pažymą sudaryti sandorius.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi (b. l. 6-7) ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Vienas iš argumentų, kodėl prašymas yra pagrįstas, susijęs su tuo, kad ieškinio suma labai didelė – net 2 408 625 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Tretysis asmuo G. J. atskiruoju skundu (b. l. 8-11) prašo pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, t. y. vietoj M. J. atsakovu paskirti jį, o M. J. įtraukti trečiuoju asmeniu, panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį, o jei skundžiama laikinoji apsaugos priemonė bus palikta galioti, įpareigoti ieškoves užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą už 70 000 Lt. Atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad:
1. M. J. yra netinkamas atsakovas byloje, nes ginčo žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), buvęs adresas (duomenys neskelbtini), savininkas yra apeliantas (b. l. 12-20).
2. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendė nepranešęs apie posėdį dalyvaujantiems byloje asmenims.
3. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo turtinę padėtį, kuri paneigia didelės ieškinio sumos prezumpciją, sudarančią pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, iš ieškovių turėjo pareikalauti užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
Atsiliepimas
Ieškovės A. E., A. P., V. K., G. N. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 31-34) skundo nepripažįsta ir prašo Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apelianto reikalavimas pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu nesusijęs su skundžiama nutartimi, todėl šis klausimas apeliacinės instancijos teisme apskritai neturi būti nagrinėjamas. Didelė ieškinio suma objektyviai padidina teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių gerą jo turtinę padėtį. Priešingai nei teigia apeliantas, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali, o ne privalo pareikalauti iš asmenų, kurie pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Apelianto pateiktos Rangos sutartis ir Autorinė sutartis (b. l. 21-26), kad jis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė ar gali patirti 70 000 Lt nuostolių.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į atskirąjį skundą (b. l. 36-37) skundą palieka nagrinėti teismo nuožiūra. Pasak atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos, iš prie ieškinio pridėto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010 m. rugsėjo 27 d. išrašo matyti, kad atsakovė M. J. 2010 m. rugsėjo 2 d. padovanojo trečiajam asmeniui ginčijamus žemės sklypus. Todėl G. J. turėtų būti įtrauktas į bylą atsakovu, bet M. J. atsakove taip pat turėtų išlikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje yra keliami atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu, nepranešimo apie teismo posėdį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, didelės ieškinio sumos prezumpcijos taikymo ir apelianto nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimai.
Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinio dalykas yra turtinio pobūdžio, t. y. susijęs su konkrečiu turtu (2 žemės sklypais), bet ne su piniginiu reikalavimu (prašymu priteisti tam tikrą pinigų sumą). Kadangi ieškinio suma neturi jokios įtakos sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nukreiptų į žemės sklypus, taikymo, iš skundžiamos nutarties motyvuojamosios dalies eliminuojami motyvai, susiję su didelės ieškinio sumos prezumpcija.
Apelianto argumentas, jog klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręstas be pateisinamų priežasčių apie tai neinformavus, teisingas, bet vien tik ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti nutartį. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas paprastai turi pranešti apie tai priešingai šaliai, išskyrus atvejus, kai kyla reali grėsmė, jog toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ar jų taikymą padarys neįgyvendinamą (CPK 148 str. 1 d.). Teismas kiekvieną kartą turi pagrįsti išvadą, kodėl, jo nuomone, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo reikia spręsti neinformavus atsakovo, neapsiribodamas nuorodomis į tam tikras normas ar pažodiniu teisės normų perkėlimu į procesinio dokumento turinį.
Teisėjų kolegija nepasisako dėl apelianto nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.), nes jis neteismingas apeliacinės instancijos teismui (CPK 3 str. 6 d., 137 str. 2 d. 2 p., 302 str.). Lietuvos apeliacinis teismas, kaip apeliacinės instancijos teismas, yra pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Apeliacija reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o teismo sprendimo (nutarties) patikrinimą teisės taikymo ir/ar faktų nustatymo aspektu (CPK 301, 338 str.). Apelianto prašymo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nagrinėjimas išsyk apeliacinės instancijos teisme, nesant tuo klausimu priimtos pirmosios instancijos teismo, kuriame byla nagrinėjama iš esmės, nutarties, prieštarautų apeliacinės instancijos teismo paskirčiai ir iš dalyvaujančių byloje asmenų atimtų teisę į apeliaciją.
Teisėjų kolegija taip pat nepasisako netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimu, nes tai, kaip teisingai pastebėjo ieškovės, peržengia apskųstos teismo nutarties ribas. Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas apskritai nekompetentingas tai daryti, nes, skirtingai negu procesinių teisių perėmimo klausimas, kuris gali būti sprendžiamas bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 48 str. 1 d.), netinkamos šalies pakeitimo tinkama klausimas gali būti sprendžiamas išimtinai tik pirmosios instancijos teisme (CPK 45 str. 4 d.).
Susiklosčius nurodytai situacijai, darytina išvada, kad panaikinti arba pakeisti skundžiamą nutartį pagal atskirojo skundo argumentus (CPK 320 str.) nėra pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.