Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Asta Čebatoriūtė, sekretoriaujant Daivai Girdenienei, dalyvaujant

institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko apsaugos skyriaus atstovei E. L.,

parengiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei I. K., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą su ieškiniu atsakovei I. K., institucijai, duodančiai byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo, prašydamas pripažinti, jog jis nėra I. K. dukters E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (1-2 b. l.).

2016-10-11 šalys teismui pateikė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti (38-40, 44-50 b. l.).

Ieškovui G. K. ir jo atstovei apie parengiamojo teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas patvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovė I. K. patvirtino, jog ieškovas G. K. nėra vaiko E. K., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, paaiškino, jog ginčą šalys išsprendė tarpusavio susitarimu gera valia, prašė teismo patvirtinti taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, jog bylos nutraukimo teisinės pasekmės yra žinomos.

Institucijos, duodančios byloje išvadą, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko apsaugos skyriaus atstovė E. L. su prašymu sutiko.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka, t. y., teismo sprendimu ar nutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 140 str. 3 d. šalys turi teisę užbaigti bylą taikos sutartimi bet kurioje civilinio proceso stadijoje bei bet kurioje bylos nagrinėjimo teisme instancijoje. Pažymėtina, jog taikos sutartimi laikomas sandoris, kuriuo šalys, darydamos viena kitai nuolaidas, iš naujo nustato civilines teises ir pareigas bei likviduoja tarp jų kilusį ginčą. Sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą. Šios bylos ypatumas yra tas, kad ginčas yra kilęs dėl tėvystės nuginčijimo, todėl klausimas dėl taikos sutarties patvirtinimo turi būti nagrinėjamas atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus tuo aspektu, ar tokia sutartis nepažeidžia paties vaiko psichologinės gerovės.

Vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 str. 1 d.). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Dėl to, sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį teisinį konfliktą, turi būti siekiama išsiaiškinti, koks ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka vaiko interesus bei poreikius.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.).

Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad santuoka tarp ieškovo ir atsakovės nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu. G. K. ir I. K. gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) gimė dukra E. K.. Mergaitės gimimo liudijime ieškovas įrašytas jos tėvu. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. ieškovas moka E. K. išlaikymą. Nors sukūręs naują šeimą, su mergaite ieškovas bendravo, ją parsiveždavo paviešėti vasarą (duomenys neskelbtini), nes ji gyvena su atsakove (duomenys neskelbtini). Šių metų liepos 3 d. ieškovas su sutuoktine taip pat parsivežė mergaitę į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) paprašė padėti jai pasiaiškinti dėl problemų su jos telefonu Samsung A-5. Netikėtai ieškovo dėmesį telefone patraukė failas „(duomenys neskelbtini),, , kurį peržiūrėjus ieškovą su sutuoktine ištiko šokas. Nuo 2008 m. rugpjūčio mėnesio atsakovė, būdama nėščia, susirašinėjo su vyriškiu, vardu (duomenys neskelbtini), kalbėdamiesi apie jos savijautą, apie vizitus pas gydytoją, laukė vaiko gimimo, aptarinėjo, kad „ aplinka nieko nežino,, , kad atsakovės „mama šoką gautų,, ; vėliau- vaikui gimus: apie nuotraukas „su mūsų lelium,, , atsakovė rašė Linui apie tai, kad „dukrytė tavo kas valandą keliasi. Tai perskaitęs ieškovas kreipėsi į UAB „Endemik“ kliniką, kurioje 2016-07-09 buvo paimti biologiniai mėginiai iš G. K. ir E. K.. Buvo atliktas DNR tyrimas, teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad G. K. nėra biologinis E. K. tėvas, nes nesutampa genetiniai žymenys (47-48 b. l.).

Taigi dėl nurodytų aplinkybių ir išanalizavus taikos sutarties sąlygas bei atsižvelgiant į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovės sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d.), atitinka vaiko interesus, nes vaikas turi teisę žinoti ir pažinti savo biologinį tėvą, į tai, kad byloje nenustatyta kitų sandorių negaliojimo pagrindų, taip pat kitų aplinkybių, dėl kurių pateikta taikos sutartis negalėtų būti teismo patvirtinta, šalių sudaryta taikos sutartis tvirtintina, civilinė byla nutrauktina, įpareigojant Šiaulių miesto CMS pakeisti duomenis apie vaiko tėvą gimimo įraše Nr. 176 bei vaiko gimimo liudijime.

Šalys susitarė dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (taikos sutarties 3 p.), todėl šis klausimas teismo nespręstinas.

Atsižvelgdamas į tai, kad šalių procesinis elgesys buvo tinkamas - šalys proceso metu siekė ir baigė bylą taikos sutartimi, teismas bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu) valstybei nepriteisia (CPK 96 str. 5 d.)

Šalims išaiškintina, kad, bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu neleidžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 294 str. 2 d.).

Išaiškintina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.985 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.985 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 str. 3 d., 293 str. 1 d. 5 p., 294-295 str., teismas

nutaria:

patvirtinti ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2016 m. rugsėjo 23 d. pasirašytą taikos sutartį šiomis sąlygomis:

1. Šalys, ieškovas G. K. ir atsakovė I. K., bendrai sutaria ir pripažįsta, kad ieškovas G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal pateiktus šioje byloje įrodymus, įskaitant Teismo medicinos specialisto, LR Teismo eksperto 2016-07-09 Išvadą Nr. 0151/16 (Šalių pasirašytas priedas prie Taikos sutarties pridedamas, 4 lapai) nėra I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) dukters (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas.

2. Šalys sutaria, kad dėl to paties dalyko ar tuo pačiu pagrindu, kaip Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. 2-8819-907/2016, ateityje nereikš jokių pretenzijų, ieškinių bendrosios kompetencijos, administraciniuose teismuose, nereikš jokių reikalavimų valstybinėms institucijoms, taip pat neteiks pareiškimų ir (ar) skundų ikiteisminio tyrimo įstaigoms dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Toks susitarimas negali būti laikomas atsisakymu nuo teismines gynybos, o yra taikus ir galutinis tarpusavio ginčų sprendimo rezultatas.

3. Šalys susitaria, kad atsakovė atlygina ieškovui su ieškiniu susijusias teismo išlaidas, t.y.: 41 (keturiasdešimt vienas) Eur žyminį mokestį, 850 (aštuoni šimtai penkiasdešimt) Eur išlaidas advokato pagalbai, 388 (trys šimtai aštuoniasdešimt aštuoni) Eur med. ekspertizės išlaidas iki 2016-12-20. Taip pat atsakovė atlygina ieškovui 4400 (keturių tūkstančių keturių šimtų) Eur žalą už ieškovo išmokėtą jos dukrai išlaikymą, - sumoka 2000 (du tūkstančius) Eur iki 2016-09-20, likusią sumą - 2400 (du tūkstančius keturis šimtus) Eur - per du metus nuo šios sutarties pasirašymo, mokėdama kas mėnesį po 100 (šimtą) Eur į ieškovo sąskaitą (duomenys neskelbtini) banke.

4. Jei atsakovė pažeis šios taikos sutarties 3 punkte numatyto šalių susitarimo sąlygas, ieškovo dėl šios prievolės nevykdymo patirtas procesines išlaidas (išlaidos teisme, vykdymo procese) ne ginčo tvarka pilnai kompensuoja atsakovė.

5. Šalys pareiškia, kad atskleidė viena kitai reikalingą esminę informaciją šios taikos sutarties sudarymui.

6. Šalys pareiškia, kad yra priimti visi būtini sprendimai, reikalingi šios sutarties pasirašymui. Asmenys pasirašantys Taikos sutartį, turi visus įgaliojimus ją pasirašyti bei prisiimti visus įpareigojimus, numatytus Taikos sutartyje. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, patvirtina ir garantuoja, kad nei Taikos sutarties sudarymas, nei jos vykdymas neprieštarauja ir nepažeidžia jokių teismo, valstybinės ar vietinės valdžios institucijų ar pareigūnų sprendimų. Šalys, pasirašydamos Taikos sutartį, nepažeidžia Lietuvos respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų bei įsipareigoja atlyginti visus nuostolius, jeigu šiame punkte pateikta informacija yra neteisinga ir netiksli.

7. Šalys pareiškia ir garantuoja, kad ši sutartis nereguliuoja klausimų, susijusių su šalių teisiniu statusu ir teisnumu, viešąja tvarka ir klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyvios teisės normos, ji neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir ( ar ) gerai moralei, tai pat nėra aplinkybių, kurios galėtų būti teisinis pagrindas pripažinti šią Taikos sutartį negaliojančia ir (ar) niekine. Šalys taip pat pareiškia ir garantuoja, kad turi pilną teisnumą, teises ir įgalinimus pagal taikytinus įstatymus ir kitus teisės aktus, taikomus Šaliai, sudaryti ir (ar) įvykdyti šią taikos sutartį.

8. Ši Sutartis gali būti pakeista Šalių susitarimu. Visi šios Sutarties pakeitimai turi būti forminami raštu ir tvirtinami teisme. Nepavykus susitarti, ginčai bus sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka Šiaulių apylinkės teisme.

9. Šalys prašo teismo patvirtinti šią taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukti.

10. Pasirašydamos šią Sutartį Šalys patvirtina ir pripažįsta, kad Šalims yra žinomos, suprantamos ir visiškai priimtinos taikos sutarties sudarymo bei jos patvirtinimo teisme pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.983-6.985 straipsniuose, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 5 punkte, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos Šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas.

Civilinę bylą Nr. 2-8819-907/2016 nutraukti.

Ši nutartis civilinės būklės aktų įrašų įstaigai yra pagrindas pakeisti vaiko gimimo įrašą ir vaiko gimimo liudijimą: panaikinti duomenis apie tėvą G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) E. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) bei vaiko gimimo liudijime.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai, patvirtintą jos kopiją per 3 darbo dienas išsiųsti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui tėvystės nuginčijimui įregistruoti.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.