Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020-02-19 · Administracinė byla Nr. eI2-557-386/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-19
Bylos Nr.
eI2-557-386/2020
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-02108-2019-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
Teisėjas
Laimutė Jokubauskaitė (pirm.)
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Palangos miesto savivaldybė
Advokatai
Visvaldas Petryla
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2-557-386/2020Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02108-2019-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 55.1.3; 57.4 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 19 d.Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vaidai Damašienei,

2020 m. vasario 17 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybei dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. M. (toliau – ir pareiškėjas) prašo iš Palangos miesto savivaldybės (toliau – ir atsakovė, Savivaldybė) priteisti 300 € turtinės žalos ir 250 € bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teigia, jog pareiškėjas, vadovaudamasis suteiktu jam įgaliojimu, 2017 m. lapkričio 20 d. kreipėsi į Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) su prašymu organizuoti žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (toliau – ir Projektas) rengimą. Pagal Administracijos išduotus reikalavimus UAB „Project 28“ parengė Projektą, kurį Administracija dėl nelabai suprantamų priežasčių vis atsisakydavo derinti ir kuris buvo taisomas keletą kartų. Administracija 2018 m. liepos 9 d. raštu pareiškė visiškai naują pastabą, kurios pagrindu nederina Projekto. Pareiškėjas tokį atsakovės sprendimą apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) Klaipėdos apygardos skyriui (toliau – ir LAGK KAS), kuris 2019 m. rugpjūčio 30 d. (tikėtinas rašymo apsirikimas, nes turėtų būti 2018 m. rugpjūčio 30 d.) sprendimu Nr. 3R3-52(AG2-35/13-2018) panaikino minėtą Administracijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimą kaip neteisėtą. LAG KAS sprendime konstatuota, jog Administracijos sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, todėl jis negali būti pripažintas teisėtu. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog Administracija, kaip valdžios institucija, priimdama 2018 m. liepos 9 d. sprendimą neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji turėjo veikti, vykdydama jai priskirtas viešojo administravimo funkcijas. Administracija LAGK KAS sprendimo neskundė ir Projektą suderino.

Paaiškina, jog pareiškėjui skundą surašė ir LAGK KAS jį atstovavo advokato padėjėjas, kuriam pareiškėjas už teisinę pagalbą sumokėjo 300 € pagal 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą VP Nr. 2018-042 (2018 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitas Nr.899710), todėl pareiškėjui atsirado žala dėl neteisėtų atsakovės veiksmų. Įsiteisėjus LAGK KAS 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimui Nr. 3R3-52(AG2-35/13-2018), pareiškėjas kreipėsi į Administraciją dėl žalos atlyginimo, tačiau atsakovė nereagavo ir 300 € žalos pareiškėjui neatlygino.

Atsiliepimas

Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, kad LAGK KAS sprendimas priimtas 2018 m. rugpjūčio 30 d., o pinigų priėmimas padarytas po bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus šiam sprendimui, t. y. tik 2018 m. spalio 5 d. Nurodo, kad pagal teisės analogiją – Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, išlaidos turi būti padarytos ir pagrįstos iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o vėliau padarytos ar pateiktos išlaidos nėra priteisiamos. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme nėra numatyta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nes šio įstatymo tikslas skatinti šalis ginčą išspręsti taikiai. Pažymi, jog ginčas po LAGK KAS sprendimo buvo išspręstas iš esmės taikiai. Administracinių nusižengimų bylose bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra priteisiamos, nes to nenumato Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, t. y. jos nėra priteisiamos per Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatytą žalos atlyginimo institutą.

Nurodo, kad LAGK KAS posėdyje Administracijos atstovas nedalyvavo, bylos nagrinėjimas truko tik 32 minutes, tačiau sąskaitoje VP Nr. 2018-042 nurodyta, kad dokumento paruošimas ir atstovavimas užėmė daugiau kaip 15 valandų. Mano, kad reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas, nes nurodoma, jog nesudėtingą skundą teko ruošti daugiau kaip 14 valandų. Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo išrašytoje sąskaitoje VP Nr. 2018-042 prašomų sumų apskaičiavimas nėra detalus, išsamus ir realus, todėl, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, prašymas neatitinka bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantiems įrodymams keliamų reikalavimų.

Pareiškėjas, jo ir atsakovės atstovai į teismo posėdį neatvyko. Apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla išnagrinėta iš esmės proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis, 78 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 300 € turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Palangos miesto savivaldybės. Pareiškėjas R. M. turtinę žalą kildina iš, jo teigimu, neteisėtų Palangos miesto savivaldybės administracijos veiksmų, t. y. Administracijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2231, kuriuo nederintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektas. Pareiškėjo teigimu, turtinę žalą sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos šį administracijos sprendimą ginčijant Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Žala, atsiradusi dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK 6.271 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi, CK 6.271 straipsnyje numatytas civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Dėl neteisėtų veiksmų

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje neteisėtų veiksmų samprata aiškinama plačiai: valstybės institucijų neteisėtais veiksmais pripažįstami ne tik aiškiai priešingi teisės nuostatoms veiksmai, atitinkami materialiųjų arba procedūrinių normų pažeidimai, bet ir nepateisinamai aplaidus, paviršutiniškas elgesys, bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai nevykdymas. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį neteisėti veiksmai konstatuojami neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1950/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013). Bet kokiu atveju neteisėti veiksmai, sprendžiant valstybės deliktinės atsakomybės klausimą, turi būti aiškinami taip, kad nebūtų paneigtas iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies kylantis imperatyvas – valdžios įstaigos privalo tarnauti žmonėms bei asmens pasitikėjimas valstybe ir valdžios įstaigomis (žr. pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-1119/2011).

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 9 d. sprendimo Nr. (4.17)-D3-2231, kuriuo nederintas žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo pertvarkymo projektas, 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 3R3-52(AG2-35/13-2018) šį Administracijos sprendimą panaikino. LAGK KAS nustatė, jog atsisakymas derinti parengtą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą kaip neatitinkantį Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, 148.6,148.7 punktų nuostatų, prieštarauja aukštesnę teisinę galią turinčiam administraciniam sprendimui, t. y. Projekto rengimo reikalavimams, patvirtintiems Administracijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 8 d. įsakymu Nr. A1-1632, bei Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 25 punktui. Nurodė, kad Administracija ginčijamame sprendime nevertino ginčo teritorijos planavimo ribojimų statybos aspektu, todėl jos padaryta išvada, kad teritorija bus urbanizuojama, laikytina formalia ateities projekcija. Papildomai pažymėjo, kad net ir tuo atveju, jei ateityje pertvarkytų sklypų savininkai nuspręstų urbanizuoti teritoriją, jie privalėtų visus statybai privalomus techninius parametrus, įskaitant ir gaisrinės saugos reikalavimus, įgyvendinti kitu būdu, t. y. parengiant naują teritorijų planavimo dokumentą, detalizuojantį bendrojo plano sprendinius, taikomus ginčo teritorijai (numatyti užstatymo vietą, tankį, intensyvumą, pastatų aukštį, paskirtį ir pan.), taip pat statybos techninio projekto rengimo metu. Paaiškino, kad šioje ginčo stadijoje atsakovės motyvas, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies bendrąja nuostata, kad teritorija iš principo gali būti urbanizuojama, nekonkretizavus kokiu būdu tai galima padaryti ir neišsiaiškinus statybos galimybių apskritai, laikytinas abstrakčiu, netiksliu ir nepagrįstu. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas nėra tinkamai motyvuotas – jame nenurodytos jokios faktinės aplinkybės, lėmusios sprendime minimų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 1-338, taikymą. Pažymėjo, kad nors savivaldybėms yra suteikta diskrecija vykdyti teritorijų planavimo funkciją, tačiau jos tai turi daryti remdamosi aukštesnės galios teisės aktų reikalavimais, kuriems savivaldybių institucijų priimami sprendimai negali prieštarauti. LAGK KAS konstatavo, jog minėtas atsakovės sprendimas neatitinka esminių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalies reikalavimų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje, be kita ko, vadovaujasi įstatymo viršenybės principu, kuris, be kita ko, reiškia, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir kt.) turi būti motyvuotos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Pažymėtina, kad bylos duomenimis Administracija LAGK KAS sprendimo neskundė ir Projektą suderino, be to, nenurodė jokių priežasčių, objektyviai kliudžiusių priimti motyvuotą ir teisės aktais pagrįstą pirminį sprendimą. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių visuma, konstatuotina, kad Administracija neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos valstybės tarnautojai, todėl konstatuojama, jog Administracijos veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

Dėl turtinės žalos ir priežastinio ryšio

Kaip jau minėta, sprendžiant žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar pareiškėjo nurodyta institucija veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus, bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės), taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tos valstybės institucijos (jos pareigūnų) neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). Pateikti įrodymus dėl prašomos atlyginti žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, buvimo ir jos dydžio turi viešąją atsakomybę pripažinti siekianti šalis.

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos: 1) protingos išlaidos, skirtos žalos prevencijai ar jai sumažinti; 2) protingos išlaidos, susijusios su civilinės atsakomybės ir žalos įvertinimu; 3) protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (6.249 straipsnio 4 dalis). Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą. Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjo patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėjas patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį. CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Pareiškėjas nurodo, kad skundą surašė ir LAGK KAS jį atstovavo advokato padėjėjas Visvaldas Petryla, kuriam pareiškėjas už teisinę pagalbą sumokėjo 300 €. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys 2018 m. liepos 20 d. atstovavimo sutartis Nr. 41, 2018 m. spalio 5 d. sąskaitą VP Nr. 2018-042 ir 2018 m. spalio 5 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitas Serija LAT Nr. 899710. Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatyme bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nereglamentuotas, tačiau pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmuo, patyręs išlaidų ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje, kai byla teisme nebuvo nagrinėjama, gali šias išlaidas vertinti kaip turėtą turtinį nuostolį ir dėl šios žalos atlyginimo kreiptis į teismą, vadovaudamasis CK nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3085-624/2019, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1269/2009). Pareiškėjo nurodomi nuostoliai susiję su teisinės pagalbos teikimu, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su anksčiau nurodytais neteisėtais Administracijos veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas sprendimas, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Teismo vertinimu, Administracijos atsiliepime nurodytos aplinkybės, jog sąskaita išrašyta ir pinigų priėmimas padarytas po bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus LAGK KAS sprendimui, būtų svarbios sprendžiant bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą administracinę bylą nagrinėjant teisme, kadangi ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Tačiau, sprendžiant žalos, kaip patirtų nuostolių, atlyginimo klausimą, tai, jog sąskaita išrašyta ir pinigų priėmimas padarytas po bylos išnagrinėjimo ir įsiteisėjus LAGK KAS sprendimui, nepaneigia aplinkybės, kad pareiškėjas patyrė nurodytus nuostolius dėl Administracijos neteisėto sprendimo, t. y. jog pareiškėjas sumokėjo už skundo parengimą ir atstovavimą administracinėje byloje LAGK KAS. Įvertinus tai, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšis tarp skunde nurodytų atsakovės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių, todėl pareiškėjas turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.

ABTĮ 4 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reglamentuojantį panašius santykius, o jeigu ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju, sprendžiant ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo klausimą, teismas vadovaujasi šį klausimą reglamentuojančiomis ABTĮ nuostatomis. ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų taip pat priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo teisinėms paslaugoms apmokėti (išlaidos už advokato ar advokato padėjėjo konsultacijas, pagalbą rengiant bei paduodant procesinius dokumentus ir dalyvaujant nagrinėjant bylą teism). ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis, be kita ko, įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti ir kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ – reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013). Taigi ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis iš esmės atspindi administracinėje byloje vyraujančią bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-238/2013; 2013 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2013).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį (toliau – ir maksimalus užmokesčio dydis) nustato Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 punktas). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 punktas). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 punktas). Rekomendacijų 8 punkte nustatyti koeficientai, taikomi paskaičiuojant priteistinus maksimalius užmokesčio dydžius, t. y. koeficientai, pagal šiame punkte išvardintas advokatų teikiamas teisines paslaugas, kai kuriais atvejais pagal tų paslaugų teikimo vieną valandą. Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis ir kad minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Rekomendacijų 10 punkte nustatyta, kad atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas.

Taigi, vadovaujantis Rekomendacijų 7-10 punktais, maksimalūs užmokesčio dydžiai nustatomi sudauginus Rekomendacijų 8 punkte nustatytą koeficientą, Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) dydį ir jei pagal Rekomendacijų 8 punktą reikia – valandų skaičių, taikant Rekomendacijų 9-10 punktuose nustatytas laiko skaičiavimo taisykles. Be to, teisines paslaugas teikiant advokato padėjėjui taikytina Rekomendacijų 5 punkte nustatyta taisyklė.

Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.1 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo 2018 m. III ketvirtį parengtą skundą LAGK KAS yra 214,85 € (0,3 koef. x 895,20 € x 80 proc.). Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.19, 9-10 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo atstovavimą 2018 m. rugpjūčio 27 d. LAGK KAS administracinės bylos posėdyje, trukusiame 34 minutes (2018 m. rugpjūčio 27 d. informacinė pažyma) yra 71,62 € (0,1 koef. x 895,20 € x 1 val. x 80 proc.). Administracijos atsiliepime nurodyti argumentai, kad 2018 m. spalio 5 d. sąskaitoje VP Nr. 2018-042, nurodytas nepagrįstai ilgas skundo LAGK KAS rengimo laikas, neturi reikšmės, kadangi pagal Rekomendacijų 8.1 punktą maksimalus užmokesčio dydis už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme apskaičiuojamas neatsižvelgiant į laiką. Duomenų apie kitas pareiškėjo atstovo suteiktas teisines paslaugas nagrinėjant ginčą LAGK KAS byloje nėra. Įvertinus tai, konstatuojama, kad pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala yra pagrįsta tik dalyje dėl 286,47 € (214,85 € + 71,62 €), o kita dalis viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius.

Skundas apimtyje dėl 286,47 € turtinės žalos priteisimo tenkintinas ir ši suma priteistina iš atsakovės pareiškėjo naudai. Kitoje dalyje skundas dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsižvelgiant į tai, kad Administracija prašė pareiškėjo skundą atmesti visiškai, tačiau dalis pareiškėjo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkinama, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalies prasme teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir pareiškėjas turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-342/2012, 2019 m. vasario 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-117-602/2019). Nagrinėjamu atveju tik dalis (286,47 €) pareiškėjo prašomos priteisti (300 €) turtinės žalos atlyginimo pripažinta pagrįsta ir priteistina, t. y. apie 95 procentus, todėl pareiškėjas turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kuri lygi 95 procentams.

Pareiškėjas teismo prašo priteisti 250 € bylinėjimosi išlaidas šioje administracinėje byloje, atsiradusias atstovaujant jį advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai. Pareiškėjo kartu su skundu pateikti dokumentai (2018 m. liepos 20 d. atstovavimo sutartis Nr. 41, 2019 m. spalio 14 d. sąskaita VP Nr. 2019-064 ir 2019 m. spalio 14 d. pinigų priėmimo perdavimo kvitas Serija LAT Nr. 8997726) patvirtina, jog pareiškėjas advokato padėjėjui Visvaldui Petrylai sumokėjo 250 € už 2019 m. spalio 15 d. skundo šioje administracinėje byloje parengimą. Vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo 2019 m. spalio 15 d. parengtą skundą yra 2578 € (2,5 koef. x 1 289 € x 80 proc.). Įvertinus tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, kuri lygi 237,50 € (250 € x 95 proc.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės 286,47 € turtinės žalos atlyginimą.

Kitą pareiškėjo R. M. skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Priteisti pareiškėjui R. M. iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės 237,50 € bylinėjimosi išlaidų.

Kitą pareiškėjo prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja Laimutė Jokubauskaitė