- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-01-30
- Bylos Nr.
- e2S-231-775/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12114-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Pareiškėjas
- D. M., K. M.
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų D. M. ir K. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Swedbank lizingas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai D. M. ir K. M. (toliau – pareiškėjai) 2023 m. lapkričio 9 d. kreipėsi į teismą su prašymu nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtinti pareiškėjų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes.
2. Pareiškėjai nurodė, kad santuokos metu jie susilaukė dviejų sūnų, kurie prašymo pateikimo metu yra pilnamečiai. Nors pareiškėjai gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skirtinguose namo aukštuose, atskirai gamina maistą, per pusę moka mokesčius, kiekvienas atskirai planuoja kasdieninį gyvenimą bei laisvalaikį. Bendro ūkio ir santuokinių ryšių nepalaiko nuo 2022 m. gruodžio mėnesio.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų prašymą kaip nenagrinėtiną teisme ypatingosios teisenos tvarka.
4. Teismas nustatė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka, kai sutuoktiniai neturi bendrų nepilnamečių vaikų, daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir yra kitos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos.
5. Teismas, atsižvelgdamas į civilinių bylų nagrinėjimo terminus, nustatė, kad tuo metu, kai byla bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas, pareiškėjai jau daugiau negu metus laiko bus negyvenę santuokinio gyvenimo, todėl pareiškėjų prašymą, kaip neatitinkantį CK 3.51 straipsnyje įtvirtintų sąlygų visumos, pripažino nenagrinėtinu teisme ypatingosios teisenos tvarka. Nurodė, kad pareiškėjai, pageidaudami nutraukti santuoką bendru sutikimu, nesant bendrų nepilnamečių vaikų, dėl santuokos nutraukimo turi teisę kreiptis į notarą Lietuvos Respublikos notariato įstatyme nustatyta tvarka ((toliau – NĮ) 28 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Pareiškėja D. M. (toliau – apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundą grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Apeliantės vertinimu, teismas akivaizdžiai netinkamai taikė CPK nuostatas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą bendru sutikimu (CPK 539 straipsnis), CK 3.51 straipsnį ir Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymą (toliau – MĮ).
6.2. Pareiškėjai, pasinaudoję neteisminės mediacijos institutu, kuris yra privalomas šeimos bylose, sudarė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kurią tvirtinti pateikė teismui, todėl teismui atsisakius tvirtinti sutartį, kuri buvo sudaryta tarp šalių neteisminės mediacijos metu, teismas paneigė MĮ tikslą.
6.3. Apeliantė nesutiko su termino skaičiavimo būdu/metodu, kurį pritaikė teismas, taikydamas CK 3.51 straipsnį, kadangi pareiškėjų bendro gyvenimo atskirai terminą teismas siejo su būsimais įvykiais. Prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu padavimo terminas, santuokinio negyvenimo ir bendro ūkio nevedimo terminas ir teismo sprendimo priėmimo bei įsiteisėjimo data negali būti tapatinami. Vienerių metų terminas skaičiuotinas prašymo pateikimo metu, t. y. jeigu teikiant prašymą šalys nurodo nuo kada negyvena santuokinio gyvenimo ir tas laikotarpis yra trumpesnis nei vieneri metai, teismas šio laikotarpio negali ilginti „į ateitį“ ir sieti su bylos išnagrinėjimo terminu ar teismo sprendimo priėmimo terminu.
6.4. Prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu pareiškėjai padavė teismui, nepraėjus daugiau kaip metams nuo santuokinių ryšių nepalaikymo, todėl per kokį laikotarpį teismas nagrinės bylą ir kada bus priimtas teismo sprendimas, šiuo atveju reikšmės neturi. Be to, pagal teismo išaiškinimą, pareiškėjai šiuo atveju negalėtų kurį laiką kreiptis nei į teismą, nei į notarą, nes nepraėjus vieneriems metams, notaras santuokos neturi teisinio pagrindo nutraukti, o ir teismas negali nagrinėti prašymo, nes galimai, kuomet jį išnagrinės ir priims sprendimą, jau bus praėję daugiau kaip vieneri metai. Toks termino skaičiavimas pažeidžia sutuoktinių teisę nutraukti santuoką abipusiu sutarimu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu kaip nenagrinėtiną teisme, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl nutarties (ne)teisėtumo
10. CK IV skyriaus nuostatos reglamentuoja santuokos nutraukimo pagrindus. Vienas iš jų yra santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. CK 3.51 straipsnis numato, kad santuoka sutuoktinių bendru sutikimu supaprastinto proceso tvarka, vadovaujantis CPK XXXV skyriuje įtvirtintais bylų nagrinėjimo ypatumais, gali būti nutraukiama tik esant numatytų sąlygų visumai, t. y., 1) kai nuo santuokos sudarymo yra praėję daugiau nei vieneri metai; 2) abu sutuoktiniai yra sudarę sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių; 3) abu sutuoktiniai yra visiškai veiksnūs šioje srityje. Vadovaujantis CK 3.51 straipsnio 3 dalies redakcija, įsigaliojusia nuo 2023 m. sausio 1 d. (2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1346, TAR, 2022, Nr. 2022-15441), kai yra CK 3.51 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, taip pat kai sutuoktiniai daugiau negu metus netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo ir neturi bendrų nepilnamečių vaikų, santuoka sutuoktinių bendru sutikimu nutraukiama notarine tvarka.
11. Pagal CK 3.54¹ straipsnio 1 dalį, sutuoktiniai, kreipdamiesi į notarą dėl santuokos nutraukimo bendru jų sutikimu, turi pateikti notarui rašytinį patvirtinimą, kad daugiau negu metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. CK 3.54² straipsnio 2 dalis nustato, kad santuoka bendru sutuoktinių sutikimu nutraukiama notarine tvarka, notarui patvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, jeigu toks santuokos nutraukimas, be kita ko, atitinka CK nustatytas sąlygas. Tai reiškia, kad pareiškėjams kreipiantis į notarą dėl santuokos nutraukimo ir nesant visų CK 3.51 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų, notaras turi atsisakyti atlikti notarinį veiksmą – nutraukti pareiškėjų santuoką.
12. Nagrinėjamu atveju, teismas nustatė, kad bylos išnagrinėjimo ir sprendimo priėmimo metu bus daugiau kaip metai laiko, kai pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu turi teisę kreiptis į notarą, t. y. toks jų prašymas negali būti nagrinėjamas teisme ypatingosios teisenos tvarka. Apeliacinės instancijos teismas negali pritarti pirmosios instancijos teismo argumentams. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliantė, šiuo atveju yra aktualu, kiek laiko iki prašymo teismui padavimo pareiškėjai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo, kadangi būtent nuo to priklauso kokia tvarka (teismine ar notarine) gali būti nutraukta pareiškėjų santuoka.
13. Pareiškėja D. M. 2023 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių su prašymu vykdyti privalomąją mediaciją, o 2023 m. lapkričio 9 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir nurodė, jog nuo 2022 m. gruodžio mėnesio jie netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Prašyme pažymėjo, kad nors pareiškėjai ir gyvena tame pačiame name, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skirtinguose namo aukštuose, atskirai gamina maistą, per pusę moka mokesčius, kiekvienas atskirai planuoja kasdieninį gyvenimą bei laisvalaikį. Darytina išvada, kad pareiškėjai kreipėsi į teismą su prašymu dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu, nepraėjus daugiau kaip metams nuo jų bendro ūkio ir santuokinių ryšių nepalaikymo.
14. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.
15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateikė prašymą, kuriame aiškiai suformulavo prašymo dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais prašymo reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu pareiškėjų ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą ir siekiamą materialinį teisinį rezultatą.
16. Iš pareiškimo matyti, kad pareiškėjai šeimyninius santykius nutraukė ir bendro ūkio nebeveda nuo 2022 m. gruodžio mėnesio, t. y. prašymo pateikimo teismui metu pareiškėjai bendro ūkio netvarkė ir negyveno santuokinio gyvenimo mažiau negu vienerius metus. Vienerių metų terminas skaičiuotinas pareiškimo teismui padavimo dienai, o ne siejamas su su būsimo procesinio sprendimo byloje priėmimu, todėl teismas neturėjo jokio pagrindo atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme. Taip pat pažymėtina, jog kilus teismui abejonių dėl tam tikrų pareiškime nurodytų faktinių aplinkybių, teismas turėjo ne atsisakyti priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, bet nustatyti terminą tokio prašymo trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
17. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Kadangi pateikto procesinio dokumento priėmimo klausimo nagrinėjimas yra priskiriamas išimtinai pirmosios instancijos teismo kompetencijai, tenkinus apeliantės atskirąjį skundą, 2023 m. lapkričio 13 d. nutartis panaikinama ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 13 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjų D. M. ir K. M. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.