- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- I-2667-505/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant pareiškėjui T. Ž., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 100000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b.l. 4-7).
Pareiškėjas skunde nurodė, jog neturtinė žala jam atsirado todėl, kad buvo apgyvendintas patalpose kartu su rūkančiais asmenimis, todėl buvo privertas kvėpuoti tabako dūmais ir todėl, kad nebuvo užtikrintas reikiamas gyvenamosios patalpos plotas. 2012 m. sausio 18 d. Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN) direktoriaus įsakymu pareiškėjas buvo paskirtas į 5 būrį 51 brigadą, miegamoji vieta paskirta 5 būrio 4 gyvenamojoje patalpoje, kurioje tuo metu gyveno 22 žmonės: 20 rūkančių ir 2 nerūkantieji (vienas jų – pareiškėjas). Apgyvendinant pareiškėją kartu su rūkančiais asmenimis nebuvo laikomasi Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų. Tokie patys veiksmai buvo atliekami ir 21 būrio 213 brigadoje. 2012 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas buvo patalpintas į areštinės kamerą Nr. 15, kurioje bausmę atliko vienas. 2012 m. rugsėjo 6 d. buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 14, kurioje buvo 6 asmenys, iš jų – 1 nerūkantis. 2012 m. lapkričio 30 d. buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13, kurioje bausmę atliko 4 rūkantys, iš jų 1, t. y. pareiškėjas buvo nerūkantis. 2012 m. gruodžio 14 d. pareiškėjas taip pat buvo laikomas su 3 rūkančiais asmenimis. 2012 m. gruodžio 27 d. buvo atliekami tie patys veiksmai. 2013 m. rugsėjo 12 d. pareiškėjas patalpintas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 13 kartu su 3 rūkančiais asmenimis.
2013 m. kovo 6 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu pareiškėjas paskirtas į 17 būrį 172 brigadą. Gyvenamoje patalpoje tuo metu buvo 30 žmonių, iš kurių 28 buvo rūkantys, o 2 (vienas jų pareiškėjas) nerūkantys. Nuo 2014 m. gegužės 16 d. pareiškėjas atsisakė Marijampolės PN gyvenamosios zonos dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų ir toliau bausmę atlikinėja uždaros zonos baudos izoliatoriaus įvairiose kamerose kartu su rūkančiais asmenimis. Kamerose nebuvo ženklų, draudžiančių rūkyti, neįrengta specialių rūkymui skirtų vietų, kalintys asmenys rūkydavo gyvenamosiose patalpose, baudos izoliatoriaus kamerose, o pareiškėjas buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais, užterštu oru, dėl to prasidėjo dusulys, trūko oro, dėl blogos ventiliacijos negalėjo ramiai išsimiegoti, buvo daroma žala sveikatai, jautė diskomfortą ir pažeminimą.
Dėl tokių kalinimo sąlygų pareiškėjas į Marijampolės PN administraciją kreipdavosi ir žodžiu, ir raštu, tačiau sulaukdavo vienodo atsakymo, kad „dėl tokių sąlygų nė vienas nenumirė, nemirsi ir tu“.
Pareiškėjas bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2012 m. sausio 12 d. Kalint aukščiau paminėtuose būriuose, baudos izoliatoriaus kamerose nebuvo užtikrintas reikiamas gyvenamasis patalpų plotas, todėl teko gyventi perpildytose patalpose. Dėl perpildytų patalpų teko ištisas paras pragulėti metalinėje lovoje, esant sumažintai oro talpai ir ventiliacijos nebuvimui, oras kamerose visada būdavo tvankus, troškus, dvokė, nebuvo įmanoma ramiai skaityti, rašyti, nes pareiškėjas pastoviai jausdavosi sekamas. Dėl tokių kalinimo sąlygų sutriko pareiškėjo visavertis gyvenimas, atsirado paniška fobija uždaroms patalpoms, sumažėjo pasitikėjimas savimi, pasidarė irzlus, agresyvus, sunkiai valdantis emocijas, sutriko miegas, nutrūko socialiniai ryšiai su šeima, sumažėjo bendravimo galimybės, prasidėjo depresija, jaučiasi emociškai prislėgtas. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas atsiliepimu į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 45-54).
Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėjas atlikti jam paskirtą bausmę į Marijampolės PN atvyko 2012 m. sausio 12 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu buvo paskirtas į 5 būrį 51 brigadą. Pareiškėjas skunde teigia, kad atliekant bausmę 5, 21, 17 būrių gyvenamose patalpose ir koridoriuose beveik visi asmenys rūkė. Atsakovas pabrėžė, kad teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius. Tabako kontrolės įstatymas draudžia bendrojo naudojimo ir gyvenamose patalpose rūkyti, kur nerūkantys asmenys gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Visų būrelių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Marijampolės PN administracija nėra gavusi iš pareiškėjo pranešimo, jog kiti nuteistieji rūkytų gyvenamosiose patalpose. Pareiškėjas, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę būriuose, nei karto nesikreipė į pataisos namų administraciją, pareikšdamas, kad yra rūkantis. Pažymėjo, kad 2014 m. gruodžio 3 d. Marijampolės PN lankėsi Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovai ir pažeidimų nenustatė.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad atlikdamas drausmines nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerose jis buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis. Atsakovas pažymėjo, jog pareiškėjas ant nutarimų, kuriais paskirtos nuobaudos, yra nurodęs, kad neprieštarauja bausmę atlikti toje pačioje kameroje kartu su rūkančiais asmenimis. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dažnai keičia savo poziciją rūkymo klausimu, t. y. nurodo, kad yra rūkantis arba atvirkščiai.
5-as, 17-as, 21-as būriai, kuriuose pareiškėjas atliko/atlieka bausmę, susideda iš eilės įvairių patalpų bei erdvaus lauko kiemo, kur nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore, sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį. Be to, nuteistieji pataisos namų direktoriaus įsakymu nustatytu laiku ir tvarka gali lankyti pataisos namuose veikiančią vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, futbolo stadioną, krepšinio aikštelę, treniruoklių salę ir kitas laisvalaikiui skirtas erdves. Norintys ir turintys kvalifikacijas gali įsidarbinti, nuteistojo pageidavimu, jis gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų, kurių metu sprendžiamos ir nuteistųjų psichologinės, bendravimo ir kitos problemos. Pareiškėjas didžiąją dalį bausmės laiko atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka, todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, kad jis bausmę atlieka kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo skundas dėl perpildytų pataisos namų ir per mažo gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, yra nepagrįstas, kadangi tiek pareiškėjui gyvenant 5, 21, 17 būrių gyvenamosiose patalpose, tiek atliekant nuobaudas baudos izoliatoriaus kamerų tipo patalpose buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamųjų patalpų plotas.
Pažymėjo, kad pataisos namai neturi jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, kurių priežastimi būtų kalinimo buitinės sąlygos ar patalpų užpildymas. Pareiškėjas skundžiamo laikotarpio metu nesikreipė į pataisos namų direktorių, prašydamas jį pervesti į kitas gyvenamąsias patalpas, kuriose vienam nuteistajam tektų didesnis santykinis gyvenamojo ploto dydis. Dėl pablogėjusios psichinės sveikatos į Sveikatos priežiūros tarnybą nesikreipė, dėl buitinių sąlygų ar su tuo susijusių problemų į Psichologinę tarnybą nesikreipė, todėl pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą neturi jokio realaus ir objektyvaus faktinio pagrindo.
Į teismo posėdį neatvyko pareiškėjas T. Ž., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovas, trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas, apie posėdį pranešta, byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (ABTĮ 78 str., 79 str. 5d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose netinkamomis sąlygomis.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina dėl jo kalinimo perpildytose patalpose, kurių plotas neatitinka nustatytų higienos normų.
Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintos Sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 (Toliau tekste - Higienos norma HN 76:1999) 6.15. punkto nuostatas pataisos darbų kolonijos bendrabučio gyvenamajame kambaryje vienam asmeniui turėjo tekti ne mažiau kaip 3 kv. m. (neteko galios 2010 03 30 įsakymu Nr. V-241 (nuo 2010 04 11) (Žin., 2010, Nr. 41-1999). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės). Taisyklių 11¹.1 punktas nustatė minimalų 3,1 kv. m. gyvenamųjų patalpų plotą vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o Taisyklių 11¹.2 punktas - ne mažesnį kaip 3,6 kv. m. plotą asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 7/07-16 (b.l. 55-56) buvo paskirtas į 5 būrį 51 brigadą 4 miegamąją vietą. Marijampolės PN 5 būrio 51 brigados 4 miegamosios patalpos plotas 45,64 kv.m. (schemoje 1-72), patalpoje įrengta 15 miegamųjų vietų (b.l. 46, 51, 68). Padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (45,64/15), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,04 kv.m.
Pareiškėjas Marijampolės PN direktoriaus 2013 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 7/07-9 (b.l. 57) buvo pervestas į 21 būrio 213 brigados gyvenamąją patalpą Nr. 4. Šiame būryje pareiškėjas buvo nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. kovo 8 d. Pataisos namų 21 būrio 213 brigados 4 miegamosios patalpos plotas 23,19 kv.m. (schemoje 2-23), jame įrengta 8 miegamosios vietos (b.l. 46, 72). Padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (23,19/8), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 2,9 kv.m.
2013 m. kovo 8 d. Marijampolės PN direktoriaus įsakymu Nr. 7/07-91 (b.l. 58) pareiškėjas pervestas į 17 būrio 172 brigadą gyvenamąją patalpą Nr. 2. Šiame būryje pareiškėjas buvo iki 2014 m. rugpjūčio 4 d. Pataisos namų 17 būrio 172 brigados 2 miegamosios patalpos plotas 78,48 kv.m. (schemoje 1-65), jame įrengtos 25 miegamosios vietos (b.l. 47, 65, 73). Padalinus gyvenamosios patalpos plotą iš miegamųjų vietų skaičiaus (78,48/25), vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas – 3,14 kv.m.
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, jog pareiškėjo kalinimo metu, t. y. nuo 2012 m. sausio 8 d. iki 2013 m. sausio 8 d. pareiškėjui teko 0,06 kv.m. mažiau gyvenamojo ploto nei numatė teisės aktai, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas etapu buvo išvykęs iš Marijampolės PN 2012 m. kovo 1 d. ir grįžo 2012 m. kovo 29 d., buvo išvykęs 2012 m. balandžio 19 d. ir grįžo 2012 m. gegužės 17 d., buvo išvykęs 2012 m. birželio 14 d. ir grįžo 2012 m. birželio 28 d., buvo išvykęs 2012 m. rugsėjo 13 d. ir grįžo 2012 m. spalio 4 d., buvo išvykęs 2012 m. lapkričio 15 d. ir grįžo 2012 m. lapkričio 29 d. (b.l. 48). Nuo 2013 m. sausio 8 d. iki 2013 m. kovo 8 d. pareiškėjui teko 0,2 kv.m. mažiau gyvenamojo ploto nei numatė teisės aktai. Todėl nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog anksčiau minėtuoju laikotarpiu buvo pažeistos pareiškėjo subjektinės teisės atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 26 d. uždarytas į baudos izoliatorių 11 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 15, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 69).
Pareiškėjas 2012 m. rugsėjo 6 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 69).
Pareiškėjas 2012 m. lapkričio 30 d. uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 13, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 69).
Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 14 d. uždarytas į baudos izoliatorių 13 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko manieroje Nr. 13, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 69).
Pareiškėjas 2012 m. gruodžio 27 d. uždarytas į baudos izoliatorių 13 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 13, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 69).
Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 12 d. uždarytas į baudos izoliatorių 5 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 13, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 69).
Pareiškėjas 2014 m. kovo 13 d. uždarytas į baudos izoliatorių 10 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 10a, kameros plotas 7,26 kv.m., kameroje įrengta 1 gyvenamoji vieta, todėl vienam asmeniui teko 7,26 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 16 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 31 d. uždarytas į baudos izoliatorių 10 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. birželio 10 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. birželio 25 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. liepos 23 d. uždarytas į baudos izoliatorių 7 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 24, kameros plotas 20,35 kv.m., kameroje įrengta pastatytos trys dviaukštės lovos, nuolat laikoma iki 5 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. liepos 30 d. uždarytas į baudos izoliatorių 7 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 24, kameros plotas 20,35 kv.m., kameroje įrengta pastatytos trys dviaukštės lovos, nuolat laikoma iki 5 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 4,07 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. rugpjūčio 6 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 1 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 12 d. uždarytas į baudos izoliatorių 5 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Pareiškėjas 2014 m. rugsėjo 16 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. spalio 1 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 14, kameros plotas 20,45 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. spalio 16 d. uždarytas į baudos izoliatorių 13 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 23, kameros plotas 16,37 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. spalio 29 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 23, kameros plotas 16,37 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 13 d. uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 23, kameros plotas 16,37 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,09 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. lapkričio 27 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 22, kameros plotas 20,39 kv.m., kameroje pastatytos trys I aukštės lovos, nuolat laikoma iki 5 nuteistųjų, todėl vienam asmeniui teko 4,08 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 12 d. uždarytas į baudos izoliatorių 10 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 22, kameros plotas 20,39 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 5,1 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2014 m. gruodžio 22 d. uždarytas į baudos izoliatorių 14 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 15, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2015 m. sausio 5 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 15, kameros plotas 16,46 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,12 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2015 m. sausio 20 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 20, kameros plotas 20,39 kv.m., kameroje įrengta 5 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,1 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2015 m. vasario 4 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 18, kameros plotas 12,14 kv.m., kameroje įrengta 3 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,05 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2015 m. vasario 19 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 18, kameros plotas 12,14 kv.m., kameroje įrengta 3 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,05 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2015 m. kovo 6 d. uždarytas į baudos izoliatorių 15 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 17 kameros plotas 16,13 kv.m., kameroje įrengta 4 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,03 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 70).
Pareiškėjas 2015 m. kovo 22 d. uždarytas į baudos izoliatorių 13 parų laikotarpiui, nuobaudą atliko kameroje Nr. 18, kameros plotas 12,14 kv.m., kameroje įrengta 3 gyvenamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,05 kv. m. gyvenamojo ploto (b.l. 52, 71).
Atsižvelgiant į išdėstytą, daroma išvada, kad pareiškėjui kalint Marijampolės PN kamerų tipo kamerose ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo pažeista jo subjektinė teisė atlikti bausmę tinkamo ploto gyvenamosiose patalpose.
Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjui atliekant bausmę Marijampolės PN, atskirais laikotarpiais nebuvo tinkamai užtikrinta jo teisė į kalinimą teisės aktais nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl sąlyginai mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų fizinių nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Pareiškėjas nurodė, jog bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis, tačiau byloje nėra duomenų, kad Marijampolės PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Sprendžiant ginčą, akcentuotinos bausmės atlikimo Marijampolės PN bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Nuteistieji gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, kurios susideda iš bendro miegamojo ir nuo jo atskirtų bendro naudojimo patalpų. Jie turi judėjimo laisvę lokalinio sektoriaus teritorijose, taip pat gali sportuoti įrengtose salėse ir aikštelėse, lankyti biblioteką, užsiimti kita leistina veikla. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2014 m. vasario 7 d. Marijampolės PN direktorius įsakymu Nr. 4/07-18 patvirtino sportinių užsiėmimų, vykstančių sporto aikštyne, grafiką (b.l. 59, 60), taip pat pataisos įstaigos direktoriaus 2014 m. liepos 21 d. įsakymu yra patvirtintas Socialinės reabilitacijos programų vykdymo grafikas (b.l. 61), todėl darytina išvada, jog pareiškėjo buvimas gyvenamojoje patalpoje buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku.
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95). Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja išvadą, jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Minėtoje V. prieš Lietuvą byloje EŽTT, įvertinęs bendrąsias kalinimo pagal įprastinį režimą sąlygas, konstatavo, kad santykinai mažą plotą, tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų išmatavimai, kuriuose netrūko nei šviesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.
Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas būtų buvęs kalinamas žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sąlygomis, tačiau dėl netinkamų kalinimo sąlygų, o būtent, dėl mažesnio vienam asmeniui tenkančio ploto, jis patyrė neturtinę žalą.
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, ne kartą yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).
Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo laikomas kartu su rūkančiais asmenimis ir buvo priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.
Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Tuo tarpu šio straipsnio 4 dalis suformuluoja pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai. Be to, Sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigose administracijos turi pareigą užtikrinti, jog nerūkantieji nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais, o siekiant užtikrinti nerūkančių nuteistųjų teisę būti laikomiems atskirai nuo rūkančiųjų, svarbu išsiaiškinti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusių asmenų žalingus įpročius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-513/2013 ir kt.). Atitinkamai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmenų laikymas vienoje kamerose kartu su rūkančiaisiais pažeidžia minėtų teisės aktų nuostatas bei pareiškėjų teisę į jų sveikatai saugią aplinką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-733/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1374/2013 ir kt.). Kita vertus, teismui vertinant, ar laisvės apribojimo institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rūkymo pasekmių, reikšminga aplinkybe laikomas ir pareiškėjo kreipimasis į laisvės apribojimo institucijos administraciją su prašymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sąlygas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013).
Į bylą atsakovo pateiktas 2014 m. gruodžio 3 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus atliktas Faktų fiksavimo protokolas Nr. ATK2-205 patvirtina, kad Marijampolės PN gyvenamuosiuose būriuose ir kitose patalpose rūkančiųjų nepastebėta, patalpose iškabinti draudžiantys rūkyti ženklai, kiemeliuose įrengtos rūkymo vietos su nuorodomis „Rūkymo vieta“ (b.l. 90-91).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, tarnybinių pranešimų apie suimtųjų padarytus suėmimo vykdymo atlikimo ar režimo reikalavimų pažeidimus, neužfiksuota, kad kamerose asmenys rūkė. Pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs, jis argumentų, kad kartu su juo kameroje esantys nuteistieji būtų rūkę ir tai buvo daroma atsakovui žinant ar leidus, nepagrindė įrodymais, nenurodė, jog dėl to skundėsi žodžiu ar raštu. Pareiškėjas taip pat nenurodė, kad dėl rūkymo kamerose būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su prašymu pašalinti šį pažeidimą, informuodamas, kad yra nesilaikoma nustatytų reikalavimų. Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjui skiriant drausmines nuobaudas, jis yra nurodęs, jog neprieštarauja bausmę atlikti toje pačioje kameroje kartu su rūkančiais nuteistaisiais (b.l. 78, 79, 80, 82, 84, 86, 87, 88). Nagrinėjamu
atveju nėra pagrindo šiuo aspektu konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus (žr. LVAT 2015 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A533-422/2015).
Byloje nepateikta įrodymų, t. y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie surašomi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu, kuriais būtų patikrinta ventiliacija pareiškėjo skunde minimose kamerose. Todėl teismas, vertindamas į bylą pateiktus dokumentus, negali vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų ventiliacijos galėjo patirti papildomus nepatogumus.
Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktu, visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiškėjas dėl galimai netinkamų sąlygų (neužtikrintos reikiamos ventiliacijos) buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios, todėl pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos neatitikimo teisės aktuose nustatytų reikalavimų, laikytini nepagrįstais.
Byloje duomenų apie pareiškėjo fizinės ar psichinės sveikatos būklės pablogėjimą būtent dėl jo kalinimo sąlygų Marijampolės PN vertinamuoju laikotarpiu nėra pateikta (pažymėtina, kad pareiškėjas 7 kartus į Sveikatos priežiūros tarnybos gydytojus kreipėsi dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, b.l. 77). Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta medicininė pagalba. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą, todėl jo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad T. Ž. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas (minimalų gyvenamųjų patalpų plotą) buvo pažeista.
Pareiškėjo T. Ž. reikalavimą dėl 100 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.