Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. 2S-1801-253/2015

2015 m. lapkričio 19 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų J. K. ir T. K. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtintas teismui pateiktas J. K. ir T. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-02-12 nutartimi pareiškėjams J. K. ir T. K. iškelta fizinių asmenų bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Centrinis bankroto biuras LT“. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-25 nutartimi patvirtintas J. K. ir T. K. kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas: AB SEB bankas, kurio finansinio reikalavimo suma – 79 362,69 Eur bei UAB „Būsto paskolų draudimas“, kurios finansinio reikalavimo suma – 5 987,21 Eur. Kreditorių susirinkime, įvykusiame 2015-06-09, buvo sprendžiamas ir klausimas dėl pritarimo bankrutuojančių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projektui. Kreditorių susirinkimas nepritarė pateiktam Plano projektui, kreditoriai pateikė pastabas dėl Plano. Kreditoriai AB SEB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nesutiko su plano dalimis dėl bankroto proceso trukmės ir bankroto administravimo išlaidų sąmata.

Mokumo atkūrimo planui keliamus reikalavimus ir šio plano tvirtinimo procedūrą reglamentuoja Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 ir 8 str. nuostatos. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 3 d. numato, kad kreditorių susirinkimui nepritarus plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui; jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 str. nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 d. nustatyta tvarka. Tokiais atvejais teismas, svarstydamas plano, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patvirtinimo klausimą, turi teisę, atsižvelgdamas į bankroto administratoriaus išvadą ir nemokaus fizinio asmens bei jo kreditorių teises ir interesus, tokį planą patvirtinti (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 8 d.). Numatant galimybę teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė dėl anksčiau paminėtų priežasčių, siekiama apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą. Teismas, spręsdamas, ar patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritaria, turi įvertinti kreditorių nurodomų nesutikimo su planu priežasčių atitiktį tikrovei, tokių priežasčių svarumą, taip pat užtikrinti bankrutuojančio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs planą, kuriam nepritarė kreditorių susirinkimas, patikrino kreditorių atsisakymo pritarti Planui priežastis, ištyrė ir įvertino kreditorių dėl Plano pateiktas pastabas, taip pat įvertino šių priežasčių atitiktį Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. nustatytiems reikalavimams ir konstatavo, kad yra pagrindas pateiktą Planą tvirtinti.

Vienu iš atskirojo skundo argumentų apeliantas AB SEB bankas nesutinka su numatyta Plano vykdymo trukme. Apeliantas iš esmės teigia, kad skundžiama nutartimi patvirtintame Plane numatyta jo įgyvendinimo trukmė neatitinka skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros, kadangi esant 5 metų trukmės planui būtų patenkinta didesnė kreditinių reikalavimų dalis. Nagrinėjamu atveju Plane numatytas 3 metų (36 mėn.) jo įgyvendinimo laikotarpis. Kreditoriai pastabose dėl Plano projekto išreiškė poziciją, kad bankroto procedūroms įgyvendinti turėtų būti nustatytas maksimalus 5 metų terminas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 5 d. numato, kad Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Įstatyme nėra nustatyta minimali plano įgyvendinimo trukmė ir nenurodyta, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė negali būti trumpesnė nei 5 metai. Maksimalaus 5 metų plano įgyvendinimo termino nustatymas pats savaime visais atvejais nereiškia, jog kreditorių interesai bus optimaliau apsaugoti. Bankroto administratorės įgalioto asmens pateiktoje išvadoje dėl Plano projekto įgyvendinimo galimybių nurodyta, kad 36 mėnesių terminas nėra per trumpas, kadangi pardavus J. K. ir T. K. turimą turtą – butą, jie neteks gyvenamojo būsto, tad numatoma, jog atsiras būsto nuomos išlaidos, lemsiančios asmens lėšų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir bankroto administravimo išlaidų padidėjimą. Taip pat išvadoje nurodoma, kad ilgesnio nei 36 mėnesių plano įgyvendinimo termino nustatymas būtų susijęs ir su papildomų bankroto administravimo išlaidų susidarymu, tai galėtų lemti kreditoriams mokamų lėšų sumažėjimą ir nebūtų pasiektas tikslas atkurti fizinių asmenų mokumą.

Pažymėtina, kad fizinių asmenų bankroto byloje sprendžiant dėl mokumo atkūrimo plano trukmės atsižvelgtina tiek į kreditorių, tiek ir į skolininkų interesus, siekiant teisingos šių interesų pusiausvyros. Pirmosios instancijos teismas įvertino kreditorių šiuo aspektu dėl mokumo atkūrimo termino trukmės išreikštų pastabų svarumą, atsižvelgdamas į Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d. numatytą šio instituto tikslą atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą nustatyta tvarka. Teismas taip pat atsižvelgė į Plane numatytas bankrutuojančių fizinių asmenų priemones, kuriomis planuojama atkurti fizinių asmenų mokumą, bei kitus Plano įgyvendinimo aspektus. Pareiškėjų turtinė padėtis nuo bankroto bylos iškėlimo dienos pasikeitė – pareiškėjai gauna pajamas ir Plane numatomos mokumo atkūrimo priemonės, atsiskaitymo su kreditoriais tvarka, tad nėra pagrindo vertinti, kad pareiškėjai nesiekia patenkinti (bent iš dalies) kreditorių reikalavimus. Plane nustatyta tvarka atsiskaitant su kreditoriais užtikrinamas realus įsiskolinimų mažinimas. Apeliantas, teigdamas, kad nėra priežasčių, dėl kurių pareiškėjai negalėtų vykdyti mokėjimų 60 mėn., neatsižvelgia ir nepateikia argumentų dėl bankroto administratoriaus išvadų dėl vienintelio skolininkų turto pardavimo įtakos fizinių asmenų būtinosioms išlaidoms ir kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybėms maksimaliu laikotarpiu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad pareiškėjams neturint kito turto, išskyrus plane numatytą, iš kurio būtų galima tenkinti kreditinius reikalavimus, ir, kaip tai grindžia pareiškėjai, didėjant būtinosioms išlaidoms, ilgesnis mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas neužtikrintų pareiškėjų finansinių galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus ilgesniu laikotarpiu ir atkurti fizinių asmenų mokumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, pagrįstai vertino, kad 3 metų terminas yra proporcingas, užtikrinantis bankrutuojančių fizinių asmenų ir jų kreditorių interesų pusiausvyrą.

Apeliantas taip pat pažymi, kad Plane pareiškėjai daro prielaidas, jog jų bendros pajamos ateityje didės. Plane numatoma, kad J. K. stengsis kelti savo kvalifikaciją esamoje darbovietėje, siekiant gauti didesnes pajamas, o T. K. nuo 2014-09-16 vykdo individualią veiklą bei prižiūri nepilnametį sūnų, tačiau pareiškėjų vaikui atsiradus vietos darželyje, pareiškėjas galės dirbti didesniu krūviu, o prasidėjus šiltajam sezonui, pareiškėjas turės daugiau užsakymų, stengdamasis daugiau uždirbti vykdydamas individualią veiklą. Taigi Plane yra numatomos kitos priemonės, kuriomis skolininkai numato sąžiningai siekti atkurti savo mokumą, tačiau jos grindžiamos ateityje susiklostysiančių sąlygų prielaidomis ir lūkesčiais, tuo tarpu Planas yra sudaromas remiantis dabartine bankrutuojančių asmenų padėtimi. Kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, plano įgyvendinimo laikotarpiu nustačius, jog jame nustatytos mokumo atkūrimo priemonės neįgyvendinamos, ar kad per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė bankrutuojančių asmenų turtinė padėtis, arba esant kitoms aplinkybėms, įstatymas numato kreditoriams teisę teikti siūlymus dėl Plano, kuris gali būti keičiamas, o jo pakeitimai svarstomi ta pačia tvarka kaip ir pats Planas (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 str. 12 d., 24 str. 6 d.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kreditorių pastabas dėl Plane nustatyto jo įgyvendinimo termino neatitikties Fizinių asmenų bankroto įstatyme nustatytam tikslui vertino kaip formalius pastebėjimus, nesudarančius esminių kliūčių pateikto Plano įgyvendinimui, ir nesudarančius pagrindo teismui Plano netvirtinti.

Apeliantas atskirąjį skundą taip pat grindžia argumentais dėl administravimo išlaidų dydžio. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. 1 d. 7 p. numatyta, kad Plane turi būti pateikta administravimo išlaidų sąmata ir jos pagrindimas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str. 1 d. nustato, jog bankroto administravimo išlaidas sudaro išlaidos bankroto procedūroms atlikti (turto pardavimo, saugojimo, transporto, ryšių, kanceliarinės ir kitos kreditorių susirinkimo patvirtintos išlaidos) ir atlyginimas bankroto administratoriui. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorių nesutikimas su bankroto administravimo išlaidų suma iš esmės grindžiamas nepritarimu Plane numatytam 3 metų fizinių asmenų Plano įgyvendinimo laikotarpiui. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ pastabose dėl administravimo išlaidų sumos nustatymo siūlyta nustatyti 5 metų bankroto proceso trukmę, tačiau iš esmės remtasi Plane numatytais bankroto administratoriaus atlyginimo ir bankroto procedūrų atlikimo mėnesio įkainiais. Kreditorius AB SEB bankas, nesutikdamas su administravimo išlaidų sąmata, nurodė, kad ji neadekvati atliekamų darbų apimtims ir sudėtingumui ir siūlė nustatyti bendrą sumą 5 metų laikotarpiui. Papildomai atkreiptinas dėmesys ir į aplinkybę, kad dėl Plano išreikštose pastabose kreditorius AB SEB bankas nurodė siūlomą 3 475,44 Lt plius mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų sąmatą visam 5 metų laikotarpiui, tačiau atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad būtent 3 475,44 Eur plius mokėtini mokesčiai administravimo išlaidų suma 5 metų laikotarpiui laikytina protinga.

Nagrinėjamu atveju Plane numatytos išlaidos bankroto procedūroms atlikti per mėnesį – 16 Eur plius mokesčiai (576 Eur per visą 36 mėnesių bankroto procesą), bankroto administratoriaus atlyginimas – 31,67 Eur per mėnesį (1 140 Eur per visą 36 mėnesių bankroto procesą), bankroto administravimo išlaidos apskaičiuotos 3 metų laikotarpiui. Pardavus ar perdavus įkeistą turtą, bankroto administravimo išlaidoms dengti numatyta skirtina lėšų sumos ar šio turto nustatytos vertės dalis (5 proc.) neviršija Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str. 5 d. numatytos dalies ir yra ženkliai mažesnė. Plane yra nurodyta suma, skirtina bankroto administratoriui ir bankroto procedūroms atlikti, pateiktas administravimo išlaidas sudarančių sumų sudedamųjų dalių detalus apskaičiavimas, detalizuoti atliktini veiksmai. Nesutikdami su pateiktu administravimo išlaidų dydžiu kreditoriai konkrečiai nepagrindė, kurias numatytų išlaidų dalis laiko nebūtinomis ir nepagrįstomis. Tokių argumentų nepateikta ir atskirajame skunde. Apeliantas, teigdamas, kad administravimo išlaidų suma, kaip nepažeidžianti kreditoriaus interesų, turėtų būti 3 475,44 Eur plius mokėtini mokesčiai 5 metų laikotarpiui, neargumentuoja, kurios Plane nustatytos administravimo išlaidų sumos sudedamosios dalys neatitinka būtinumo ar protingumo kriterijų ir pažeidžia kreditoriaus interesus. Tad nustačius, kad 3 metų Plano įgyvendinimo laikotarpis šiuo atveju yra proporcingas ir pagrįstas, yra pagrindas atmesti bankroto proceso trukme grindžiamus argumentus dėl administravimo išlaidų sumos. Taip pat pažymėtina, kad šiuo atveju administruojamas dviejų bankrutuojančių fizinių asmenų bankroto procesas. Ištyręs bylos medžiagą bei kreditorių dėl Plano pareikštas pastabas, apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad administravimo išlaidų sąmata yra pagrįsta, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir nenustatyta pagrindo šias išlaidas laikyti per didelėmis.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo kreditorių išreikštas pastabas dėl Plano, jų priežastis ir pagrįstai konstatavo, kad kreditorių nurodyti Plano trūkumai nėra esminiai, dėl kurių negali būti pasiekti fizinių asmenų bankroto procedūros tikslai, t. y. nebūtų užtikrinama teisinga skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyra, o kreditorių nesutikimo priežastys nesusijusios su Plano projekto tikslinimu. Sutiktina kaip su pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju kreditorių pastabos dėl Plano vykdymo trukmės ir administravimo išlaidų dydžio, įvertinus jų turinį ir pagrįstumą, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pateiktas J. K. ir T. K. kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planas neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 str. nustatytų reikalavimų ir fizinių asmenų bei jų kreditorių interesų pusiausvyros.

Ištyręs bylos medžiagą ir įvertinęs atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį. Skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais naikinti nėra pagrindo, dėl to atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-04 nutartį palikti nepakeistą.