Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2011-05-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-18-476/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-05-11
Bylos Nr.
1-18-476/2011
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00553-09
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Nukentėjusysis
V. D.
Kaltinamasis
J. V.
Advokatai
Osvaldas Radimonas
Baudž. byla Nr. 1-18-476/2011
(Teisminio proceso Nr.1-82-1-00553-09)Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.25.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDURaseiniai, 2011 m. gegužės 11 d.

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorui Arminui Elijošiui,

nukentėjusiam V. D.,advokatui Osvaldui Radimonui,

kaltinamajam J. V.

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. Raseinių r., (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, teistas 1996 09 19 Raseinių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 207 str. 1 d. 900,00 litų bauda, teistumas išnykęs, kaltinamas pagal LR BK 281 str. 5 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. V. 2009 m. gruodžio mėn. 4 d. apie 18 val. 50 min., Raseinių rajono Viduklės seniūnijoje, kelio Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 53-iame kilometre, vairuodamas jam priklausantį automobilį „Ford Mondeo", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti), 19 punkto (vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo, keleivių ir krovinio saugumui kelionės metu užtikrinti), 28 punkto (transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui), 133 punkto (vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas), 134 punkto (Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.), 141.3 punkto (prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms) reikalavimus, t.y. neatsižvelgė į transporto priemonės ypatumus, bei kelio sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atlikdamas lenkimo manevrą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kliudė ir mirtinai sužalojo priešpriešais dviračiu atvažiuojančią D. D..

Apklaustas kaltinamuoju J. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2009 12 04 apie 19 val. jis automobiliu FORD MONDEO važiavo iš Rietavo į namus. Buvo gana tamsu, matomumas buvo blogas, kelio danga drėgna. Važiavo leistinu greičiu. Žemaičių plentu pravažiuodamas Viduklės miestelį, pamatė motorolerį. Jo vairuotojas važiavo be šviesų, buvo su ryškia raudona striuke. Motorolerio vairuotojas susvyravo, todėl jis persijungė trumpas šviesas ir lenkė motorolerį. Į priešpriešinę eismo juostą jis išvažiavo apie pusmetrį, maždaug per rato plotį. Kai grįžinėjo į savo eismo juostą, nežinia iš kur atsirado žmogus su dviračiu. Jis išgirdo smūgį ir žmogų partrenkė. Susidūrimas įvyko, kai jo kairės pusės automobilio ratas buvo tiesiai ant ašinės linijos. Nežinodamas ką daryti, vairą pasuko į dešinę ir sustojo. Sustojęs išlipo iš automobilio, pamatė iš paskos atvažiuojant kitą automobilį. Pažiūrėjęs į priekį, pamatė ant kelio gulintį dviratį. Norėdamas pašalinti kliūtį nuo kelio, jis dviratį numetė į šoną. Po susidūrimo dviratininkas nukrito į kairę. Jis gulėjo ant kelkraščio, tik jo kojos buvo truputį išlindusios ant važiuojamosios dalies. Priėjęs arčiau, jis suprato, kad tai moteris. Jis pataisė jos rūbus ir pasuko nuo važiuojamosios dalies kojas. Ant važiuojamosios dalies buvo rankinė. Rankinėje sučirškė telefonas. Jis atsiliepė tos moters telefonu ir pasakė apie įvykusią avariją. Jis paėmė rankinę ir padėjo į pakraštį, kad jos nesuvažinėtų pravažiuojančios mašinos.

Nukentėjęs V. D. parodė, kad paties eismo įvykio jis nematė. Į įvykio vietą jis atvažiavo netrukus. Žmona dirbo UAB “ (duomenys neskelbtini)“, kuri yra (duomenys neskelbtini). Į namus ji važiuodavo tuo pačiu maršrutu: pro darželį išvažiuodavo į Žemaičių plentą ir važiuodavo kelkraščiu. Žmona turėjo prožektorių, ant abiejų rankovių buvo atšvaitai, ant rankinės taip pat buvo atšvaitai, degė priekinis dviračio žibintas, kurį uždegė dinama. Sekančią dieną žentas nuo kelio surinko duženas, tarp kurių buvo ir dinama, ir parvežė į namus. Kodėl įvykio vietoje jų nepaėmė pareigūnai, jis nežino. Kaltinamasis lenkimo metu kirto vieną ištisinę liniją, po to antrą ištisinę liniją, o šioje vietoje iš viso negalima lenkti. Nuo smūgio žmona perskrido per automobilį 20 m. Toje vietoje kur buvo bamperis, J. V. susidūrė su jo žmona. Be mamos liko dvi nepilnametės dukros. Po šios nelaimės jie susirgo depresija, turėjo nuolat vartoti vaistus, iš esmės pasikeitė jų gyvenimas. Turtinė žala jam pilnai atlyginta. J. V. sumokėjo 3800,00 litų, o kitą dalį atlygino draudimas. Jis pareiškė 78000,00 litų neturtinei žalai atlyginti, kuri bus skirta dukrų išlaikymui. Prašė patenkinti civilinį ieškinį.

Iš 2009 12 04 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir kortelių matyti, kad nusikalstama veika įvykdyta Raseinių raj., Viduklės sen., kelio Ariogala-Raseiniai-Kryžkalnis 53 km. nuo Ariogalos (b.l.4-14).

Iš 2009 12 05 specialisto išvados Nr.M 149/09(10) matyti, kad D. D. mirtis įvyko nuo kūno sumušimo, lydimo žandikaulių lūžimų, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, atvirų skeveldrinių dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio, kairio šlaunikaulio, alkūnkaulio ir stipinkaulio lūžimų, krūtinkaulio kūno, stuburo juosmeninės dalies 2-3 slankstelių skersinių ataugų, daugybinių šonkaulių lūžimų, kepenų, blužnies, inkstų, širdies sienelės plyšimų, kas sukėlė vidinį nukraujavimą, trauminį šoką. (b.l.25-30).

Iš 2011 03 25 ekspertizės akto Nr.11-3140 (10) matyti, kad automobilis Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas J. V., dviratininkę D. D. partrenkė kairėje kelio pusėje žiūrint Raseinių link, arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, prieš kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir kelkraštyje užfiksuotus daiktus. Automobilis priekinės dalies kaire puse trenkėsi į dviračio priekinį ratą, o smūgio metu tarp automobilio „Ford Mondeo“ priekinės dalies frontalinės plokštumos ir dviračio išilginės ašies buvo artimai status kampas. Tuo atveju, jeigu prieš eismo įvykį degė dviračio priekinis baltos spalvos žibintas ir dviratininkė D. D. buvo prie drabužių kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prisisegusi šviesą atspindinčius elementus, tai automobilio „Ford Mondeo“ vairuotojo J. V. veiksmai, - išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir partrenkė priešpriešiais atvažiuojančią dviratininkę D. D., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui, o dviratininkės D. D. veiksmai techniniu požiūriu neturėjo įtakos šio eismo įvykio kilimui (b.l.162-165).

Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus daro sekančias išvadas. J. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo labai nedaug, o susidūrimas su dviratininke įvyko kai jo automobilis beveik buvo grįžęs į savo eismo juostą. Baigiant įrodymų tyrimą J. V. savo kaltę pripažino, bet teigė, kad įtakos turėjo ir dviratininkės padaryti pažeidimai. Teismas tokį kaltinamojo parodymų davimą vertina kaip jo gynybine taktika, siekimu išvengti bausmės. Ekspertų nustatyta, kad dviratininkė D. D. buvo partrenkta kairėje kelio pusėje žiūrint Raseinių link (Ford Mondeo judėjimo kryptimi), arčiau kairiojo važiuojamosios dalies krašto, prieš kairėje kelio važiuojamosios dalies pusėje ir kelkraštyje užfiksuotus daiktus. Įvykio vietoje rasti atšvaitai patvirtina nukentėjusiojo V. D. parodymus, kad žuvusioji turėjo atšvaitus. Dėl šių priežasčių yra pagrindas teigti, kad pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo J. V. veiksmai – išvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą. Surinktų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamojo J. V. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5d. kvalifikuota teisingai, nes vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, įvykusio eismo įvykio metu žuvo žmogus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir į bylos aplinkybes.

J. V. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių, administracine tvarka nebaustas, neteistas. J. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Nukentėjusiais šioje baudžiamoje byloje pripažinti V. D., A. D. ir K. D.. Nepilnametes atstovavo jų tėvas V. D.. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nors žala padaryta neatsargiu nusikaltimu, bet pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Nukentėjęs V. D. neteko žmonos, dvi nepilnametės dukros liko be mamos. Ši netektis neigiamai paveikė visus šeimos narius, jie patyrė didelį dvasinį sukrėtimą. LR CK 6.284 str. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti nedarbingi išlaikytiniai). Pagal LR BPK 54 str. atstovas pagal įstatymą turi padėti pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis atstovaujamiems asmenims būtent jų pačių, o ne savo kaip atstovo naudai. Atitinkamai LR CK 3.161 str. įtvirtintas vaikų turto neliečiamumo principas ir tėvų turto atribojimas nuo vaikų turto, o CK 3.185 str. 1 d. nurodyta, kad turtą, kuris yra nepilnamečių nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis. Dėl šių priežasčių neturtinė žala priteistina nepilnametėms dukroms ir sutuoktiniui atskirai. Kaltinamasis J. V. nukentėjusiam atlygino 3800,00 litų laidojimo išlaidų, kas laikytina turtine žala, likusią turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė. Visa turtinė žala atlyginta, todėl jos priteisimo klausimas nespręstinas. Draudimo bendrovė atlygino 8632,00 Lt. neturtinės žalos, kuri yra maksimali įstatymo nustatyta suma draudikams. Ši suma išmokėta V. D., todėl neturtinės žalos priteisimas nukentėjusiam V. D. mažintinas. Priteisdamas neturtinės žalos atlyginimą teismas atsižvelgia ir į J. V. turtinę padėtį (LR CK 6.282 str. 3 d.). J. V. turi nekilnojamojo turto, dirba tik puse etato ir gauna puse minimalaus darbo užmokesčio, yra darbingo amžiaus, todėl pagal galimybes privalo atlyginti žalą. Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais priteistinos neturtinės žalos dydis mažintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-308 str. teismas

Nusprendė:

J. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 5 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš kaltinamojo J. V. priteisti nukentėjusiai K. D. 20000,00 (dvidešimt tūkstančių) Lt, nukentėjusiai A. D. 20000,00 (dvidešimt tūkstančių) Lt, nukentėjusiam V. D. 10000,00 (dešimt tūkstančių) Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Irena Narbutienė