Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį, 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. balandžio 3 d. 05.56 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) , P. K., vairuodamas transporto priemonių junginį –vilkiką Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą Plandex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , degalinės teritorijoje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, manevruodamas atbulas atsitrenkė į kuro užpylimo kolonėlę, taip apgadindamas degalinės įrangą. Apie įvykį nukentėjusiajai pusei ar policijai nepranešęs iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadinant degalinės įrangą, padaryta 4233 Eur žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį. Tokiais savo veiksmais vairuotojas P. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114, 219.1, 219.2 ir 220 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. K. kaltę dėl eismo įvykio pilnai pripažino, dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos kaltės nepripažino ir paaiškino, kad įvykio rytą vairavo darbovietei priklausančią transporto priemonę su priekaba. Ryte jis norėjo įvažiuoti atbuline eiga į degalinės teritoriją. Pradėjo važiuoti, tačiau nematydamas savo priekabos kraštų, pagalvojo, kad gali į teritoriją neįvažiuoti, todėl iš jos išvažiavo. Nejuto ir nematė, kad atsitrenkė į užpylimo kolonėlę. Jei būtų pastebėjęs, nebūtų išvažiavęs iš įvykio vietos. Esant galimybei, prašo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nes jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, šeimoje jis vienas dirba, su sutuoktine augina mažametį vaiką bei turi pasiėmę paskolų, todėl netekus teisės vairuoti transporto priemones, prarastų galimybę dirbti.

Transporto priemonės savininko UAB (duomenys neskelbtini) atstovė D. G. paaiškino, kad jų darbuotojas P. K. iš darbo išėjo 2020 m. gegužės 18 d. Dėl eismo įvykio jis pateikė paaiškinimą, kad nematė, jog kliudė užpylimo kolonėlę ir ją apgadino.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1-3); P. K. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. apie 04.56 val. važiavo dirbti į reisą. Kaune norėjo įvažiuoti į degalinę. Privažiavęs pamatė, kad vyksta kažkoks remontas ir bandė įvažiuoti atbuline eiga. Važiuodamas priekaba truputi užsiskersino ir nesimatė vieno šono. Truputį dar pavažiavęs, pamatė, kad nesigaus, ir nuspendė išvažiuoti ir degalų užsipilti kitoje degalinėje. Jokio smūgio tikrai nejautė, supranta vairuotojo atsakomybę ir jeigu būtų jautęs, kad kažką kliudė, būtų nuėjęs į degalinę ir pasakęs darbuotojams. Tikrai neplanavo jokio pabėgimo, kadangi žino taisykles. Po savaitės tik pastebėjo, kad ant priekabos galo yra įlinkęs metalas, bet nesuprato iš kur atsiradęs, nes su ta mašina važiuodavo ne vienas (b. l. 4); (duomenys neskelbtini) , UAB darbuotojos A. Š. paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. balandžio 3 d. dirbo naktinėje pamainoje. Ryte 04.56 val. išėjus į lauką pastebėjo, kad apgadintos trys kolonėlės. vairuotojas užėjęs į kolonėlę nebuvo, apie įvykį neinformavo. Ji pati įvykio nematė (b. l. 5); (duomenys neskelbtini) , UAB pranešimas apie įvykį eismo įvykio kaltininko draudimo bendrovei (b. l. 6); pranešimo apie įvykį duomenys (b. l. 7); remonto darbų sąmata, iš kurios matyti, kad bendrovei padaryta 4 233,00 Eur žala (b. l. 8); atliktų darbų perdavimo - priėmimo aktas (b. l. 9); informacija apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone (b. l. 10); juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) duomenys (b. l. 14); duomenys apie registruotą kelių transporto priemonę (b. l. 15); fotonuotraukos (b. l. 16-19); raštai dėl informacijos pateikimo (b. l. 20-23); duomenys apie eismo įvykį (b. l. 29-31); DVD diskas su degalinės kameromis užfiksuotu eismo įvykiu (b. l. 32).

Byloje surinkta P. K. charakterizuojanti medžiaga : informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai (b. l. 11-13); administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus, iš kurių matyti, kad P. K. buvo baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 23-28);

Byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad P. K. 2020 m. balandžio 3 d. apie 05.56 val. (duomenys neskelbtini) , vairuodamas transporto priemonę - vilkiką Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą Plandex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , degalinės teritorijoje nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nepadarytų žalos kitų asmenų turtui, manevruodamas atbulas atsitrenkė į kuro užpylimo kolonėlę, taip apgadindamas degalinės įrangą. Tokiais savo veiksmais P. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog P. K. 2020 m. balandžio 3 d. apie 05.56 val. Kaune, (duomenys neskelbtini) , vairuodamas transporto priemonę -vilkiką Mercedes, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir priekabą Plandex, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , padaręs eismo įvykį, kurio metu apgadino degalinės įrangą bei nepranešęs apie įvykį nei nukentėjusiajai pusei ar policijai, iš eismo įvykio vietos pasitraukė. Eismo įvykio metu apgadinant degalinės įrangą, padaryta 4233 Eur žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydį.

ANK 426 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų teisės pažeidimų esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos.

Nors iš byloje esančių P. K. paaiškinimų matyti, kad jis dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos savo kaltės nepripažino, teigdamas, jog jis nepajuto, jog kliudė užpylimo kolonėlę bei nematė, kad ją apgadino, tačiau atkreiptinas dėmesys į paties P. K. pirminį paaiškinimą (b. l. 4), iš kurio matyti, kad nors kaip jis teigė, nematė vieno priekabos šono, tačiau tuo pačiu nurodė, jog pamatė, jog atbuline eiga įvažiuoti nesigaus, todėl nusprendė išvažiuoti ir važiuoti į kitą degalinę. Iš DVD diske esančio vaizdo įrašo (b. l. 32) matyti, kad P. K. vairuojama transporto priemonė degalinės užpylimo kolonėlę kliudė vairuotojo puse, be to smūgis buvo pakankamai stiprus ir užpylimo kolonėlė buvo itin stipriai apgadinta. Be to eismo įvykis įvyko nakties metu, kai miesto triukšmas būna minimalus. Įvertinus nustatytas aplinkybes bei surinktus įrodymus, daroma išvada, kad P. K. suvokė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas svetimas turtas, ir, sąmoningai ignoruodamas KET reikalavimus, apie įvykį nepranešus nei nukentėjusiesiems, nei policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiais veiksmais P. K. pažeidė KET 219.1., 2 punktų, 220 reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 2 dalyje, kadangi eismo įvykio metu padaryta žala viršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Tokiais savo veiksmais P. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą 426 straipsnio 2 dalyje, todėl baustinas.

P. K. baustas administracine tvarka. Jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, baustas administracine tvarka), į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių ir / ar sunkinančių aplinkybių, ir daro išvadą, jog P. K. skirtinos administracinės nuobaudos – baudos, nustatant jų minimalius dydžius.

ANK 426 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinta nuostata, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad praeityje jis yra buvo baustas už KET pažeidimus, tačiau minėti KET pažeidimai nebuvo šiurkštūs ir pavojingi eismo bei jo dalyvių saugumui, paskirtas baudas sumokėjo. Taip pat atsižvelgiama į P. K. nurodytas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, į jo nurodytas šeimynines aplinkybes, į tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jam ir jo šeimai sukeltų itin neigiamas pasekmes. Sprendžiant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimo ar neskyrimo klausimą, atsižvelgiama ir į teisės pažeidimo padarymo aplinkybes. Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo taikyti netikslinga.

Kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, taip pat kai asmuo padarė du ar daugiau su eismo sauga susijusių administracinių nusižengimų, kurių duomenys gauti iš stacionarių ar mobiliųjų teisės pažeidimų fiksavimo sistemų, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

P. K. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam administracines nuobaudas:

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje, skirti 10 Eur (dešimt eurų) baudą;

- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, skirti 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių nusižengimų, ribose, t. y. 1100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą be specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 20116772664.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1, 2 dalys).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.