- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-16
- Bylos Nr.
- e2A-2891-275/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-43219-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- UAB „Cornis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Grista“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Ritos Kisielienės ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Cornis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grista“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Cornis“ dėl skolos priteisimo dokumentinio proceso tvarka.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Grista“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Cornis“ 5005,77 Lt skolą, 151,17 Lt delspinigių, 176,37 Lt palūkanų, 8,4 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškovu pagal šalių 2014 m. balandžio 1 d. sudarytą Statybos darbų rangos sutartį Nr. 2014/042. Ieškovas pagal sutartį iki 2014 m. birželio 20 d. atliko darbų viso už 34459,87 Lt sumą, tačiau atsakovas apmokėjo tik 29454,10 Lt. Nors atsakovas raštu pripažino pareigą atsiskaityti už tinkamai bei laiku atliktus darbus, tačiau liko skolingas ieškovui 5005,77 Lt pagal 2014 m. birželio 20 d. ieškovo išrašytą VMS sąskaitą – faktūrą GRI Nr. 2014/107. Ieškovas nurodė, kad sutartyje numatyti atsiskaitymo terminai yra pasibaigę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas UAB „Cornis“ pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir teismo preliminaraus sprendimo, kuriuose nurodė, kad ieškovas reiškia ieškinį žinodamas, kad nėra suėjęs 2014 m. balandžio 1 d. rangos sutartyje Nr. 2014/042 (14-3) numatytas mokėjimo terminas. Ieškovas, sudarydamas sutartį, žinojo, jog už statybos rangos darbus atsiskaito objekto užsakovas – UAB „Perpeta“. Šiai dienai UAB „Perpeta“ dar nėra atsiskaičiusi su atsakovu, apie tai atsakovas žodžiu informavo ieškovą. Atsakovas taip pat nurodo, kad ieškovas už tariamą piniginės prievolės pažeidimą vienu metu prašo priteisti tiek delspinigius, tiek ir palūkanas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gegužės 15 d. galutiniu sprendimu pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą. Atmetė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Grista“ ieškinį dalyje dėl 176,37 Lt (51,08 EUR) palūkanų priteisimo iš atsakovo uždarosios akcinė bendrovės „Cornis“, preliminariu teismo sprendimu priteistą sumą sumažino iki 5156,94 Lt (1493,55 EUR). Kitoje dalyje teismo preliminarų sprendimą paliko nepakeistą. Priteisė iš atsakovo UAB „Cornis“ ieškovo UAB „Grista“ naudai 16,80 EUR žyminio mokesčio ir 859,91 EUR išlaidų už advokato teisines paslaugas atlyginimui, iš viso 876,71 EUR bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovo UAB „Cornis“ valstybės naudai 4,39 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Nustatė, kad ieškovo ir atsakovo 2014 m. balandžio 1 d. rangos sutarties Nr. 2014/042 5 p., 6 p. numatė, kad ieškovo pagal šią sutartį atliktų darbų rezultatą privalo priimti atsakovas, taip pat jis privalo sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Minėtoje sutartyje nėra numatytos jokios užsakovo prievolės ieškovo, kaip subrangovo atžvilgiu, taip pat jokios ieškovo, kaip subrangovo prievolės tiesiogiai užsakovui. Aiškinant sutartį taip, jog atsakovas neturi prievolės atsiskaityti su ieškovu tol, kol užsakovas neatsiskaitys su atsakovu, iš esmės būtų paneigta ieškovo teisė gauti sutartyje numatytą atlyginimą už darbus, nes užsakovui neatsiskaitant su atsakovu ir atsakovui nereikalaujant tokio atsiskaitymo, minėta sutarties sąlyga gali apskritai neįvykti. Šalių sudarytos rangos sutarties sąlygos dėl atsiskaitymo už ieškovo atliktus darbus termino aiškinimas taip, kaip nurodo atsakovas, prieštarautų sąžiningumo principui, sutarties esmei, nes taip būtų paneigta ieškovo teisė į sutartyje numatytą atlyginimą, kas yra esminė sutarties sąlyga ir rezultatas, kurio šalys siekė, sudarydamos sutartį. Kadangi atsakovas neginčijo, jog ieškovas tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartines prievoles, atsakovas privalo įvykdyti sutarties 5 punkte numatytą prievolę atsiskaityti už atliktus ir atsakovui perduotus darbus per keturiolika darbo dienų nuo atliktų darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo ir šio akto pagrindu ieškovo išrašytos PVM sąskaitos – faktūros pateikimo atsakovui dienos, nepriklausomai nuo to, ar užsakovas yra atsiskaitęs su atsakovu. Atsakovas be kita ko neįrodė, jog užsakovas nėra atsiskaitęs su atsakovu už ieškovo atliktus darbus. Atsakovas taip pat nepateikė ir atsakovo su objekto užsakovu sudarytos sutarties, kurioje būtų numatyti užsakovo atsiskaitymo su rangovu terminai. Taigi, vien tik atsakovo pareiškimas, jog užsakovas nėra atsiskaitęs su rangovu, neatleidžia atsakovo nuo prievolės vykdyti su ieškovu sudarytą sutartį ir sumokėti sutartyje numatytą atlyginimą už ieškovo atliktus darbus.
Nagrinėjamu atveju tiek ieškovo reikalaujamų palūkanų, tiek delspinigių paskirtis yra analogiška – netesybos už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o šalys sudarydamos sutartį susitarė dėl netesybų ir jų dydžio. Todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja iš atsakovo ne tik sutartyje, bet ir įstatyme numatytų netesybų. Ieškovas turi teisę reikalauti tik sutartyje numatytų netesybų, todėl teismo preliminarus sprendimas pakeistas, atmetant ieškovo reikalavimą dėl 176,37 Lt palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas UAB „Cornis“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą ir panaikinti 2014 m. gruodžio 19 d. preliminarų sprendimą atmetant ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Teismas sprendime sąžiningumo ir protingumo principus pritaikė neatsižvelgdamas į sutarties tekstą, į statybų verslo ypatumus. Apeliantas su ieškovu sutartimi susitarė, kad ieškovas, būdamas verslininkas ir žinodamas statybų verslą, sutinka, jog su juo būtų atsiskaitoma tik po to, kai bus atsiskaityta su apeliantu. Teismas visiškai nieko nepasisakė dėl tokios verslo specifikos. Teismo pateiktas aiškinimas, kad vienintelis protingas ir sąžiningas statybų sutarties aiškinimas yra galimas tik toks, kad už atliktus darbus būtų atlyginama nedelsiant ir visiškai nepaisant sutarties nuostatų ne tik prieštarauja sutarčių laisvės principui, bet ir iš esmės paneigia CK 6.687 str. numatytą galimybę ir teisę sutarties šalims susitarti dėl apmokėjimo už statybos darbus terminų ir tvarkos.
2. Teismas sprendime nesiaiškino sutarties šalių valios ir deklaratyvių teiginių pagrindu ir nesant ginčo dėl sutarties 5.1 p. turinio bei neatsižvelgdamas į apelianto paaiškinimus pakeitė aiškią sutarties 5.1 p. nuostatą. Tik esant ginčui sutartis turi būti aiškinama pagal subjektyvųjį sutarčių aiškinimo metodą. Pačios sutarties 5.1 p. yra aiškiai nurodytas objekto užsakovas. Lingvistinis sutarties 5.1 p. aiškinimas yra aiškus. Sisteminis sutarties aiškinimas rodo, kad ieškovas prisiėmė prievolę ir riziką atlyginimą už atliktus darbus gauti ne iš karto, o laukti, kol su apeliantu atsiskaitys užsakovas. Teismas nenaudojo tokių sutarties aiškinimo metodų, netyrė ir nepasisakė, kas yra objekto užsakovas ir apskritai nenurodė, kokiu pagrindu yra nukrypstama nuo aiškaus sutarties teksto.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas jokių įrodymų, kad jam tikrai nėra sumokėta arba kad dėl to vyksta teisminis ginčas, nepateikia. Apeliantas siekia vilkinti savo įsipareigojimų vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prieštaravimuose nurodytus argumentus, jog tarp šalių sudarytos sutarties 5.1 punkte numatyta, kad atsakovas neturi prievolės atsiskaityti su ieškovu tol, kol užsakovas neatsiskaitys su atsakovu, nurodė, kad taikant šį sutarties punktą, iš esmės būtų paneigta ieškovo teisė gauti sutartyje numatytą atlyginimą už darbus. Teismas padarė išvadą, kad šio sutarties punkto aiškinimas taip, kaip nurodė atsakovas, prieštarautų sąžiningumo principui. Atsakovas nenurodė argumentų, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti atsisakymą vykdyti prievolę dėl to, kad pats rangovas ( šiuo atveju atsakovas ) nevykdė prievolės užsakovui, sąžiningo elgesio standartus atitinkančiu susitarimu. Šio susitarimo taikymas tuo atveju, kai rangovui be priežasties įsipareigojimo apmokėti už darbus nevykdo užsakovas, arba šios priežastys nepriklauso nuo rangovo veiksmų, būtų pagrįstas. Šios sutarties nuostatos aiškinimas atsakovo naudai tam tikrais atvejais būtų tinkamu sutarties aiškinimu, tačiau šioje byloje reikšminga aplinkybe yra tai, dėl kokios priežasties užsakovas neatsiskaito su rangovu, kai darbai yra atlikti ir dėl to nėra ginčo.
Vilniaus apygardos teismo 2015-10-23 nutartimi atsakovas buvo įpareigotas pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir pateikti byloje įrodymus dėl to, kokio turinio sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo , kaip rangovo, ir užsakovo, t.y. UAB „Perpeta“. Atsakovas buvo įpareigotas pateikti teismui sutarties, sudarytos tarp atsakovo ir UAB „Perpeta“ nuorašą, bei pateikti įrodymus apie tai, ar atsakovas reikalavo, kad užsakovas UAB „Perpeta“ apmokėtų už darbus, kuriuos atliko ieškovas, įrodymus apie atsisakymo apmokėti už darbus priežastis.
Atsakovas pateikė 2014-03-18 sutartį su UAB „Perpeta“ ir susirašinėjimą su draudimo bendrove, bei paaiškino, kad UAB „Perpeta“ nėra pilnai atsiskaičiusi su UAB „Cornis“ , kadangi įmonė negalėjo pateikti pagal Sutarties 8 skyrių reikalingo draudimo, nes draudimo bendrovė pareikalavo 100 procentų dydžio piniginio įnašo.
Atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų reikalavęs iš užsakovo apmokėti už darbus, kuriuos atliko ieškovas kaip subrangovas. Nesant byloje duomenų, kad užsakovas nepagrįstai atsisako apmokėti atsakovui už ieškovo atliktus darbus, darytina išvada, kad užsakovas nesumoka atsakovui dėl to, kad šis netinkamai vykdė tarp jų sudarytą sutartį, t. y. nevykdė įsipareigojimo patiekti garantinį sutarties draudimą. 2014-03-18 sutarties 5.4 punktas numato, kad užsakovas privalo sumokėti 95 procentus sumos, nurodytos atitinkamo mėnesio atliktų darbų akte, pateiktame iki sąskaitos- faktūros išrašymo. Teismas padarė išvadą, jog atsakovas nepateikė įrodymų, jog užsakovas nėra apmokėjęs atsakovui už darbus, kuriuos atliko ieškovas, tai buvo pagrindu tenkinti ieškinį. Tai, kad sutarties su užsakovu 5.4 punkte numatyta, jog užsakovas likusius 5 procentus sumokės įvykus tam tikrai sąlygai, nereiškia, kad atsakovas turi teisę neapmokėti ieškovui tuo atveju, jie negauna visos ieškovo reikalaujamos sumos iš užsakovo. Gautas dalinis apmokėjimas turi būti sumokėtas subrangovui. Atsakovui nepateikus garantinio sutarties draudimo, užsakovas likusius 5 procentus pagal sutarties 5.4 punktą turi teisę sulaikyti, tačiau šiuo atveju sulaikymas apmokėjimo vykdomas dėl to, kad atsakovas nepateikia garantinio sutarties draudimo, t.y. dėl atsakovo subjektyvių veiksmų, todėl pripažintina, kad susitarimas neapmokėti subrangovui dėl to, kad užsakovas nesumoka rangovui už atliktus darbus dėl rangovo veiksmų, yra nesąžininga subrangovo atžvilgiu sutarties sąlyga. Aiškinant tarp šalių sudarytos 2014-04-01 rangos sutarties 5.1 punktą, kokiu atveju rangovas gali nemokėti subrangovui už atliktus darbus, teismas pagrįstai šį punktą aiškino remdamasis sąžiningo elgesio tarp verslo partnerių principais, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo apmokėti ieškovui už darbus, jei nepateikia įrodymų, kad užsakovas nepagrįstai atsisakė apmokėti rangovui už subrangovo atliktus darbus.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. preliminarų sprendimą, tačiau nurodytą dieną buvo priimtas ne preliminarus, o galutinis teismo sprendimas, todėl daroma išvada, kad atsakovas siekia galutinio sprendimo pakeitimo. Nustatyta, kad atsakovas neįrodė pagrindų, numatytų CPK 329, 330 straipsniuose, teismo sprendimui pakeisti ar panaikinti.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.