- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-05-27
- Bylos Nr.
- 2A-658-153/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- M. S., M.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. S., Kauno miesto savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“, akcinei bendrovei „City service“
procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 50.11, 50.11.2.
2010 m. gegužės 27 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovės M. S. atstovei advokatei I. K., atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei L. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-42-151/2009 pagal ieškovės M. S. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims R. S., Kauno miesto savivaldybės įmonei „Santakos butų ūkis“, uždarajai akcinei bendrovei „Žaidas“ ir akcinei bendrovei „City service“ dėl įpareigojimo sudaryti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė M. S. ieškiniu prašė pripažinti faktiškai galiojančia ieškovės ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės sudarytą buto, esančio (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta šifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m), su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nuomos sutartį ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta šifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m), su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nuomos sutartį su ieškove.
Ieškovė nurodė, kad atsakovė sutinka sudaryti nuomos sutartį dėl dalies patalpų III-1/10,44, III-2/10,64, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 išnuomojimo, o dėl patalpų 1-3/18,83 kv. m, išnuomojimo atsisako sudaryti nuomos sutartį. Patalpomis 1-3/18,83 kv. m ieškovė naudojasi nuo 1987 m. Jos buvo priskirtos kaip pagalbinės patalpos, ir buvo leista jomis naudotis. Šias patalpas ji prižiūrėjo, mokėjo komunalinius bei nuomos mokesčius, todėl mano, kad faktiškai naudojosi patalpomis teisėtai.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ginčo patalpos priklauso atsakovei. Gyvenamasis namas buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą, ir nuspręsta, kad už natūra negrąžinamą namą atlyginama pinigais, todėl buvo pasiūlyta sudaryti su ieškove gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį butui 4-3 bei pagalbinėmis patalpomis. Buvo atsisakyta sudaryti nuomos sutartį butui Nr. 4-1, patalpoms 1-3/18,83 kv. m, nes ši patalpa nebuvo išnuomota, o tik leista naudotis kaip pagalbine patalpa.
Tretieji asmenys UAB „Žaidas“ ir AB „City service“ nurodė, kad jiems yra pavesta tik administravimo funkcijos, todėl teismo sprendimas neturi įtakos jų teisėms ir pareigoms.
Trečiasis asmuo R. S. prašė ieškinį patenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, nustatė, kad tarp ieškovės M. S. ir atsakovės Kauno miesto savivaldybės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, dėl patalpų, kurių plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, esančių (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovę su ieškove sudaryti gyvenamųjų patalpų, kurių plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, esančių (duomenys neskelbtini) , gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį.
Teismas nustatė, kad 1972-04-05 buvo leista perrašyti nuomos sutartį buto patalpoms III-1/10,44, III-2/10,64, ieškovės vardu, šią dieną esančioms (duomenys neskelbtini) . 1987-02-05 Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas leido ieškovei naudotis ginčo patalpa kaip pagalbine. 1996-02-27 ieškovė kreipėsi dėl buto 4-1 inventorizacijos, kuri buvo atlikta 1996-03-08. Ginčo patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) Nekilnojamo turto registre yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos. 1999-02-01 su ieškove buvo sudaryta nuomos sutartis (duomenys neskelbtini) patalpoms (dabartinis trečias butas). 2008-04-25 ieškovė buvo informuota, kad į nuomos sutartį įtraukti patalpą 1-3/18,83 nėra pagrindo, nes ši patalpa nebuvo ieškovei išnuomota. Ieškovė ir trečiasis asmuo R. S. gyvenamąją vietą deklaravo (duomenys neskelbtini) (dabartinis trečias butas). Ieškovė pateikė duomenis, kad mokėjo mokesčius ir už 18,83 kv. m patalpas, t. y. už nuomą, administravimą ir pastatų techninę priežiūrą bei kitas paslaugas.
Teismas nurodė, kad yra pagrindo ieškinį tenkinti šiais motyvais: patalpos (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos, jos turi atskirą numerį – pirmas butas. Atsakovė taip pat šias patalpas pripažįsta gyvenamomis ir nuomojamomis patalpomis. Tai patvirtintina UAB „Žaidas“ išrašomos sąskaitos už administravimą ir pastatų techninę priežiūrą už 18,83 kv. m patalpas bei UAB “Žaidas”, kuri yra atsakovės paskirta administratore, informacija, kad ieškovė kaip nuomininkė privalo mokėti administravimo mokesčius. Ieškovė yra faktinė ginčo patalpų naudotoja, patalpomis naudojasi teisėtai, o ta aplinkybė, kad Vykdomasis komitetas suteikė tas patalpas kaip pagalbines, nesuteikia pagrindo teigti, kad ieškovė neteisėtai naudojasi šiuo metu. Iki 2007-02-14 pastatas buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašus, todėl nuomos mokestis iki nuosavybės teisių atkūrimo nebuvo skaičiuojamas. Patalpos nepatenka į CK 6.581 str. numatytas sąlygas, kur nurodyta, kokios patalpos negali būti savarankiškos sutarties nuomos dalykas. Ieškovė patalpas prižiūrėjo, remontavo tinkamai, nes dar 1972-01-08 namas buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą. Tuo metu pastato nusidėvėjimo procentas buvo 66 %, o daugiau kaip po 30 metų nusidėvėjimo procentas tik 54 %. Teismo nuomone, kai namas įtraukiamas į avarinių namų sąrašą, nuomos sutartys nebuvo nesudaromos, todėl ieškovei ir buvo leista naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis. Ieškovė patalpomis 22 metus naudojosi teisėtai, namui esant įtrauktam 1972 m. į avarinių namų sąrašą, patalpos buvo suteiktos naudotis kaip pagalbinės, nes avariniuose namuose nuoma buvo negalima, patalpos yra registruotos gyvenamosiomis patalpomis, savivaldybės įgalioti asmenys skaičiavo nuomos mokestį, o ieškovė jį mokėjo, ir tik kilus tarp šalių ginčui nuomos mokesčio skaičiavimas buvo nutrauktas, todėl teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susidarė ilgalaikiai faktiniai nuomos santykiai. Teismas konstatavo, kad ieškovė ieškinį įrodė, todėl yra pagrindas įpareigoti atsakovę sudaryti rašytinę nuomos sutartį.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė Kauno miesto savivaldybė su teismo sprendimu nesutiko, prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Teismo sprendimą laikė nepagrįstu dėl šių motyvų:
1) butas, esantis (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1969-01-24 sprendimu Nr. 19 leista perrašyti buto nuomos sutartį ieškovei iš vieno kambario 10,64 kv. m gyvenamojo ploto ir virtuvės. Su ieškove 1999-02-01 buvo sudaryta gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto (duomenys neskelbtini) išnuomojimo. Kauno miesto Lenino rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas 1987-02-05 raštu Nr. M-80 ieškovę informavo, kad jai leista naudotis patalpa 1-3/19,34 kaip pagalbine. Lietuvos Respublikos butų kodekso, kuris galiojo iki 1998-07-01, 42 str. numatė, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose. Todėl vadovaujantis minėta teisės norma ieškovei gyvenamosios patalpos išnuomotos nebuvo, o tik leista jomis naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis, nes gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) , Kauno miesto Lenino rajono DŽDT vykdomojo komiteto 1971-01-08 sprendimu Nr. 11 pripažintas avariniu;
2) dabar galiojančio CK normos nenumato galimybės leisti naudotis gyvenamosiomis patalpomis avariniame name kaip pagalbinėmis. Teismas neatsižvelgė į CK 6.587 str. 1 d., kur numatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomotojas privalo perduoti nuomininkui laisvą, tinkamai gyventi gyvenamąją patalpą, nurodytą sutartyje. Patalpa laikoma netinkama gyventi, jeigu yra tokios būklės, kad gyvenimas joje keltų grėsmę nuomininkui ar jo šeimos narių sveikatai ar saugumui, ar visuomenės saugumui ir sveikatai. Ginčo gyvenamoji patalpa yra avariniame name, todėl Kauno miesto savivaldybė negalės tinkamai įvykdyti teismo sprendimo reikalavimų perduoti tinkamą gyventi gyvenamąją patalpą;
3) gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (1 A2/m), buvo įtrauktas į grąžintinų namų sąrašą. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007-02-14 įsakymu Nr. A-555 buvusio namo savininko palikuonims atkurtos nuosavybės teisės ir už negrąžinamą namą natūra atlyginama pinigais. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymu Nr. A-1694 patikslinta gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis 1999-02-01 sudaryta su ieškove, patikslinti buto duomenys, pakeista buto numeracija iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) . Administracijos direktoriaus 2008-05-13 įsakymu Nr. A-1694 2009-12-23 pasirašyta Savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis. Patikslintoje gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje yra nurodyta, kad ieškovei išnuomotą gyvenamąją patalpą sudaro vienas kambarys 3-2/10,64 ir atskira virtuvė 3-1/10,44 bei nuomos sutartyje nurodyta, kad ieškovė naudojasi bendro naudojimo ir pagalbinėmis patalpomis a-l(8,84), a-2 (0,79) ir 5/100 ūkinio pastato 311 p.;
4) teismas nepagrįstai nustatė, kad tarp šalių buvo faktiniai nuomos santykiai. CK 6.579 str. 1 d. numato, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra valstybė, savivaldybė ar juridinis asmuo, turi būti sudaromas raštu. Ją pasirašo įgaliotas pareigūnas ir nuomininkas. CK 322 str. 1 dalis (1964 m. redakcija) taip pat numatė, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kai nuomotojas yra savivaldybė, įmonė, organizacija, turi būti sudaroma raštu. Šiuo metu už gyvenamųjų patalpų Aušros g. 4-1, Kaune nuomą mokestis nėra skaičiuojamas;
5) ieškovė ieškiniu prašė pripažinti faktiškai galiojančia ieškovo ir atsakovės sudarytą buto (duomenys neskelbtini) (patalpa pažymėta šifru 1-3, kurios plotas 18,83 kv. m) su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2 nuomos sutartį. Tačiau teismas peržengė reikalavimo ribas ir ginčijamu sprendimu nustatė, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė faktiniai nuomos santykiai, adresu (duomenys neskelbtini) , kurio plotas 18,83 kv. m, su dalimi bendro naudojimo patalpų a-1 ir a-2, nes tokio reikalavimo ieškovė nekėlė Teismas pažeidė CPK 265 str. 2 d.;.
6) ieškovė neįvykdė CPK 178 str. pareigos ir nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių reikalavimus ir ieškinyje nurodytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė M. S. prašė apeliacinį skundą atmesti dėl šių motyvų:
1) apeliantės argumentas, kad neleidžiama apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose, yra atmestinas. Ginčo patalpos galėjo ir gali būti gyvenamosios patalpos nuomos dalyku Butų kodekso 53 str. 1 d. (galiojusio iki 1998 m.) ir CK 6.581 str. prasme. Įrodyta, kad ginčo patalpos įregistruotos kaip gyvenamosios paskirties patalpos, šios patalpos niekada nebuvo išbrauktos iš gyvenamųjų patalpų sąrašo (Butų kodekso 8 str.), todėl nepatenka į Butų kodekso 53 str. 2 d. ir CK 6.581 str. numatytas sąlygas, kur nustatyta, kokios patalpos negali būti savarankiškos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties dalyku;
2) ginčo namą buvo planuojama nugriauti iki 1972 m., tačiau namas nenugriautas, o įrodymų, kad 1987 m. namas taip pat buvo avarinių namų sąraše ir gyventojai iš avarinio namo buvo keliami į kitas patalpas (Butų kodekso 91-92 str.) atsakovas nepateikė. Nepateikta įrodymų, kad iki šiol namo statusas, kaip avarinio, nepasikeitė. Atvirkščiai, byloje pateikti įrodymai rodo, kad namo nusidėvėjimo procentas sumažėjo. Be to, 1999 m. su ieškove pirmą kartą buvo sudaryta gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, o 2009-12-23 patikslinta sutartis dėl patalpų Aušros g. 4-3, todėl namas statusas negalėjo likti avarinis;
3) rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis su ieškove nebuvo sudaryta dėl tuometinių vykdomųjų organizacijų ir komunalinių įstaigų, kurios pagal tuo metu galiojusį Butų kodeksą ir Butų skirstymo nuostatus buvo atsakingos už butų suteikimą ir tinkamą jo įforminimą neveikimo. Byloje pateikti įrodymai, kad kol ieškovei buvo teikiamos sąskaitos dėl nuomos mokesčio sumokėjimo, ji mokesčius mokėjo, o sąskaitų išrašymas buvo nutrauktas ne dėl ieškovės kaltės. Iki 2007 m. ginčo namas buvo grąžintinų namų sąraše, todėl tokių namų butų nuomininkams nuomos mokestis nebuvo skaičiuojamas. Nuomos mokestis pradėtas skaičiuoti tik nuo 2008 m. sausio mėn.;
4) teismas neperžengė reikalavimo ribų. CK 6.154 str. nustato, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti, nutraukti civilinius teisinius santykius. Sutartinis susitarimas gali būti išreikštas raštu, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Teismas konstatavo, kad tarp šalių nesant rašytinės sutarties susiklostė faktiniai sutartiniai nuomos santykiai, t. y. šalių veiksmais sudaryta nuomos sutartis, kuri faktiškai galioja.
Tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
CPK 320 str. nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti priimto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus tam tikras išimtis, nurodytas CPK 320 str. 2 d. ir 329 str. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas turi nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. R., D. Grižina v. UAB „Visatex“, bylos Nr. 3K-3-311/2007, 2007 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. ir J. K. v. UAB „Pamario namas“, bylos Nr. 3K-3-296/2007).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK 1969-01-24 sprendimu Nr. 19, leido perrašyti buto Nr. 1 esančio (duomenys neskelbtini) (vieno kambario 10,64 kv. m ir virtuvės), nuomos sutartį ieškovės šeimai (b. l. 8, 1 t.). Teisėjų kolegijos vertinimu, nuo 1969 m buto Nr. 1 patalpa. ieškovė naudojosi nuomos sutarties pagrindu (CK 297 str., 318 str., 1964 m.). Nuo 1987-02-05 ieškovei leista (b. l. 9, 13, 1 t.). naudotis pagalbine patalpa 1-3 (19,34 kv. m). Byloje nėra įrodymų, kad naudojimasis pagalbinė patalpa būtų įformintas sutartimi arba už naudojimąsi patalpa ieškovei būtų nustatytas mokestis. Todėl sprendžiama, kad ginčo patalpa 1-3 (19,34 kv. m) ieškovė naudojosi teisėtai ir neatlygintinai nuo 1987-02-05, rašto M-80 pagrindu, tokiu būdu nuo1987-02-05 tarp ieškovės ir Kauno m. Lenino rajono DŽDT VK susiklostė patalpos 1-3 (19,34 kv. m) panaudos santykiai (CK 366 str.). Taigi ieškovė nuomos sutarties pagrindu naudojosi butu Nr. 1 (1 t., b. l. 21-22) ir panaudos pagrindu naudojosi patalpa 1-3 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini) , kuris nuo 1971 m. įtrauktas į avarinių namų sąrašą (1 t., b. l. 132-141). BTK 42, 43 str. (įsigaliojo nuo 1983-03-01) draudė piliečius apgyvendinti atlaisvintų gyvenamųjų patalpų avariniuose namuose, rūsiuose, barakuose ir kituose nepritaikytuose gyventi statiniuose, taip pat namuose, kurie numatyti griauti, kapitališkai remontuoti arba paversti negyvenamaisiais. Esant tokioms aplinkybėms apeliantė pagrįstai nurodė, kad ginčo patalpa (1-3) negalėjo būti nuomos sutarties dalykas, nors buvo įregistruota kaip gyvenamosios paskirties patalpa, nes nuo 1971 m. namas (duomenys neskelbtini) buvo įtrauktas į avarinių namų sąrašą (1 t., b. l. 133). Negalima sutikti su atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, kad namas negalėjo likti avarinių namų sąraše, nes pasikeitė namo nusidėvėjimo procentas, statybos pabaigos metai nurodyti 1974 m. Kauno miesto Savivaldybės tarybos 2006-11-09 sprendimu nutarta pripažinti netekusiu galios anksčiau galiojusius sprendimus ,,Dėl gyvenamųjų namų pastatų (jų dalių) avarinės būklės vertinimo ir patalpų pripažinimo tinkamomis ir netinkamomis gyventi“, šių dokumentų priėmimas susijęs su statybos techninio reglamento ir nustatytu poįstatyminiais aktais pastatų būklės vertinimo metodikos pakeitimais (b. l. 143-149, 1 t.). Todėl pastato nusidėvėjimo procentinė išraiška pasikeitė ne dėl pastato būklės pagerėjimo, o dėl skirtingos metodikos taikymo pastato būklei nustatyti. Byloje nėra duomenų, kad statybos būdu buvo pagerinta namo būklė (1 t., b. l. 82-83), priešingai, gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo perdavimo priėmimo akto 2006-06-01 duomenimis, namas (duomenys neskelbtini) yra su daliniais patogumais, namo sienos papuvusios, namo laiptai sulūžę. Byloje esantys duomenys apie patalpų išdėstymą, apie įrengtus name patogumus (šildymą, vandentiekį) taip pat nepasikeitė, namas šildomas krosnimis, naudojasi šaltu vandeniu. Tarp nuomos pagrindu naudojamos patalpos, buto Nr. 1 (vieno kambario 10,64 kv. m ir virtuvės) ir ginčo patalpos 1-3 nėra jokio funkcinio ryšio – į patalpą patenkama iš lauko pusės per savavališkai įrengtą priestatą 1a1m (7,83 kv. m (b. l. 114, 115, 1 t.). Ši patalpa (1-3) be vandentiekio, turi tik krosnį (1 t., b. l. 13). Pažymėtina, kad ieškovė 2007-05-16 kreipėsi dėl nuomojamo buto Nr. 1 privatizacijos (1 t., b. l. 58) ir nuomos sutarties patikslinimo dėl nuomojamos patalpos numeracijos ir nuomojamo ploto netikslumų (1 t., b. l. 59), o ne dėl pagalbinės ginčo (1-3) patalpos privatizacijos. Po to, kai ieškovė pateikė (2008-08-07, reg. Nr. 12124) ieškinio pareiškimą teismui (1 t., b. l. 3-5), ieškovė papildomai 2008-12-23 prašyme nurodė, kad nori privatizuoti be nuomojamos patalpos ir ginčo pagalbinę patalpą (1 t., b. l. 122). Ieškovės prašymas dėl patalpų privatizacijos buvo iš dalies patenkintas, 2008-05-13 Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1694 patikslintas nuomojamo buto numeris ir surašyta nuomos sutartis su patikslintais kadastriniais matavimais (1 t., b. l. 60-63). Patikslintoje nuomos sutartyje yra įrašytas 1969 m. nuomos pagrindu paskirtas ieškovei butas, kuris įrašytas numeriu 3, o ne kaip anksčiau numeriu 1 (b. l. 14-15, 1 t.). Dėl ginčo patalpos privatizacijos ieškovės prašymas nepatenkintas, ieškovei pasiūlyta ginčo patalpą atlaisvinti (1 t., b. l. 23, 167). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė neįgijo teisės išpirkti ginčo patalpą, nes nebuvo ginčo patalpos nuomininkė. Ieškovės motyvai, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė ginčo patalpos nuomos santykiai, nes ieškovė mokėjo nuomos mokestį už naudojamą ginčo patalpą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Bylos duomenimis, namas buvo įtrauktas į grąžintino turto sąrašą, 2005 m. vasario 14 d. Kauno savivaldybės įsakymu nutarta buvusiems turto savininkams išmokėti už valstybės išperkamą turtą piniginę kompensaciją (1 t., 54-57). Ginčo pastatas ir jame esančios patalpos nuosavybės teise nuo 2006-07-14 priklauso Kauno miesto savivaldybei (1 t., b. l. 17, 84-85). Pateikti byloje kvitai patvirtina, kad 1997 m. ieškovė mokėjo už buto Nr. 1 (šiuo metu pažymėto numeriu 3) nuomą ir komunalinius mokesčius (elektros energiją, šaltą vandenį) iki 2008-05-13 (1 t., b. l. 25-27, 60). Vėliau nuomojamo buto numeris buvo pakeistas iš pirmo numerio į trečią, o ginčo patalpa buvo žymima pirmu numeriu, ieškovė mokėjo už komunalinius mokesčius pagal faktiškai naudojamas paslaugas (elektra) ir pastato administravimo paslaugas pagal kiekį naudojamo šiame name ploto. Taigi nustačius, kad ieškovė naudojo tiek buto, tiek pagalbinės patalpas jai buvo skaičiuojamas mokestis už suteiktas komunalines ir turto administravimo bei techninės priežiūros paslaugas, bet ne nuomos mokestis už ginčo patalpą (1 t., b. l. 28-36, 61, 81, 86-88, 114-115; 2 t., b. l. 19-37). Administravimo paslaugas teikiančios įmonės nustatyti mokesčiai namo gyventojams negali būti laikomi faktinių nuomos santykių atsiradimo pagrindu, nes komunalines paslaugas teikiančios organizacijos neturi teisės valdyti ir disponuoti gyvenamuoju fondu – tai savivaldybės teise (CK.,4.20 str.,4.21 str.). Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos nuomone, tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo faktinių ginčo patalpos nuomos santykių, todėl pripažinti faktiškai galiojančia ginčo patalpos nuomos sutartį nėra teisinio pagrindo, dėl to ieškovės ieškinio reikalavimas negali būti patenkintas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas ieškovės ieškinį atmesti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, atmetus ieškovės ieškinį, žyminis mokestis už apeliacinį skundą, nuo kurio atsakovė buvo atleista, procesinių dokumentų persiuntimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme išlaidos (1 t., b. l. 2; 2 t.,b. l. 54-57, 62) priteistinos valstybei iš ieškovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.), šios išlaidos yra (130,00 + 73,85) = 203,85 Lt.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, ieškovės ieškinį atmesti.
Priteisti valstybei iš ieškovės M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ) bylinėjimosi išlaidas – 203,85 Lt.