- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-21
- Bylos Nr.
- 1A-166-193-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-77-1-0011-2-2012-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ričardas Gilys, Algirdas Gaputis, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- P. Š.
- Nukentėjusysis
- R. Š.
- Advokatai
- Algimantas Kolpertas
- Kategorijos
- 2.4.6.4.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
Teisėja Dalia StankevičiūtėBaudžiamoji byla Nr. 1A-166-193/2013Teisminio proceso Nr. 1-77-1-0011-2- 2012-5 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1; 1.2.4.8.2
2013 m. kovo 21 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija sudaryta iš kolegijos pirmininko Ričardo Gilio (pranešėjas), teisėjų Algirdo Gapučio ir Artūro Ridiko, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. Š. a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo P. Š. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per vieną mėnesį nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą turtinę žalą, bei paskirta BK 72² str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – nuteistasis įpareigotas 4 (keturis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Iš nuteistojo P. Š. nukentėjusiajai R. Š. priteista 77,38 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš P. Š. priteista 104,40 Lt už apmokėtas suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas R. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nuosprendžiu P. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d. (nežymus sveikatos sutrikdymas). Nuteistas už tai, kad jis, 2012 m. balandžio 3 d. apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) viensėdyje, (duomenys neskelbtini) sen., Pasvalio rajone, kaimo turizmo sodyboje „(duomenys neskelbtini)“, turistų poilsio pastato su pirtimi terasoje, sugriebęs savo žmonai R. Š. už kairės rankos riešo, padarė nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kairiame rieše, kairio riešo raiščių patempimą, - nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. Š. sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis P. Š. prašo panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-27 nuosprendį ir priimti naują nuosprendį bei jį išteisinti. Nurodo, kad jo veiksmuose nėra nei tiesioginės, nei netiesioginės tyčios, t. y. nebuvo siekio sukelti R. Š. skausmą, nežymiai ją sužaloti ar trumpam susargdinti, taip pat jis nėra sąmoningai leidęs kilti tokiems padariniams. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad pati nukentėjusioji siekė jį išprovokuoti ir provokavo jį imtis veiksmų, kuriais išsaugotų gyvenamųjų patalpų neliečiamybę, asmeninį turtą ir paties saugumą. Byloje nustatyta, kad tarp jo ir nukentėjusiosios vyksta nesutarimai dėl turto pasidalijimo, o didžiausias ginčas yra kilęs būtent dėl to statinio, kuriame jis šiuo metu gyvena ir į kurį 2012-04-03 brovėsi R. Š.. Civilinėje byloje tiek jis, tiek R. Š. siekia gauti šį pastatą savo nuosavybėn, tik R. Š. tai daro jį provokuodama ir remdamasi tariamu jo nusikalstamu elgesiu. Mano, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes turėjo ypač kritiškai vertinti pačios nukentėjusiosios parodymus ir vertindamas įrodymus nustatyti, ar nukentėjusioji, siekdama turtinės naudos, jo neapkalbėjo ar jos veiksmai nebuvo patys savaime nusikalstami, ar jis, gindamas savo gyvenamą patalpą, veikė būtinosios ginties ribose, neleisdamas nukentėjusiajai patekti į jo gyvenamąjį namą. Jo veiksmai buvo susiję tik su būsto apsauga nuo R. Š. ir jis niekada neturėjo jokios tyčios ją sužaloti, kaip ir neatliko veiksmų, kuriais sąmoningai būtų leidęs ją sužaloti. Be to, pačios R. Š. paaiškinimai nebuvo nuoseklūs, dėl to turėjo būti vertinami kaip nepatikimi įrodymai. Nurodo, kad jis nebuvo suėmęs nukentėjusiosios už rankos. Priešingai, pati nukentėjusioji griebė jam už rankos, bandydama ištraukti raktus, tačiau jis savo ranką atitraukė. Mano, kad pati R. Š. galėjo imituoti mėlynių susidarymą ir tai padaryti kitu laiku ir kitoje vietoje, o pasitempti ranką (riešą) galėjo kai prievarta, siekdama patekti į namą, sugriebė už durų rankenos ir darė duris, kurias jis laikė ir neleido jų atidaryti. Ekspertas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tikėtina, jog R. Š. buvo sužalota jos nurodytu būdu, tačiau nepaneigė versijos, kad ji galėjo ranką pasitempti traukdama duris, o mėlynės galėjo atsirasti kitu metu. Taigi visiškai tikėtina, kad pati nukentėjusioji pasitempė ranką traukdama duris ir toks mechanizmas yra labiau tikėtinas nei pačios R. Š. nurodytas, nes jeigu jis būtų sukęs jos riešą, tai riešą būtų išnarinęs, o ne jį patempęs. Liudytoja (policijos pareigūnė) K. D. parodė, kad jai greitai atvažiavus į įvykio vietą, R. Š. ranka buvo raudona, tino. Taigi atsižvelgiant į eksperto paaiškinimus, kad rankos suspaudimo požymiai išryškėja po 4-6 val., akivaizdu, jog R. Š. tyčia, jau prieš ateidama pas jį, pati susižalojo ranką, o riešo patempimą, tikėtina, patyrė bandydama neteisėtai patekti į jo gyvenamąją patalpą. Pažymi, kad dukra E. Š. taip pat yra suinteresuota jį apkalbėti. Civilinės bylos nagrinėjimo metu bei nagrinėjant šią bylą ji nurodė, kad nori su mama verstis kaimo turizmo veikla ir tik jis tam trukdo, todėl mano, kad ji, kaip ir R. Š., tiesiogiai yra suinteresuota jį apkaltinti motinos sužalojimu ir taip padėti jai (motinai) atimti iš jo gyvenamąjį būstą. Nurodo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog E. Š. ir R. Š. atėjo pas jį susitarusios veikti kartu, siekiant išvilioti jį iš namo ir tikėtina, siekiant toliau jį provokuoti atlikti kokius nors neteisėtus veiksmus. Pažymi ir tai, kad E. Š. ir R. Š. duoda identiškus parodymus ir taip pat vienodai juos keičia, todėl, mano, kad ir dėl jų nenuoseklumo E. Š. parodymai turi būti vertinami kritiškai. Taigi pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad jo veiksmuose nėra BK 140 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties, todėl nėra ir paties nusikaltimo. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad suimdamas už rankos R. Š., turėjo numatyti, jog gali ją sužaloti. Mano, kad suimant žmogų už rankos, siekiant ranką atitraukti nebūtinai turi atsirasti mėlynės ar patempimas. Kaip jau minėjo, patempimas atsirasti galėjo pačiai R. Š. darant (traukiant) duris, o mėlynes ji galėjo pasidaryti pati iki ateinat pas jį. Tai, kad R. Š. traukė duris, patvirtina ne tik jos (nukentėjusiosios) parodymai, bet ir duomenys, gauti iš sveikatos įstaigos apie jam padarytus kojos sužalojimus. Jis koja prilaikė duris, o R. Š. jas traukdama sužalojo jam kelią. Šie duomenys patvirtina, kad jo parodymai yra nuoseklūs ir jis nesužalojo R. Š., o ji pati susižalojo, siekdama neteisėtai patekti į jo gyvenamąsias patalpas. Tokiu atveju, siekiant išsaugoti būsto neliečiamybę, užpuolikui suimant už rankos ir jį atitraukiant nuo durų rankenos, tokiais veiksmais nėra viršijamos būtinosios ginties ribos ir už tokius veiksmus asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas. Akivaizdu, kad R. Š. brovėsi į jo būstą, jam tai neleidžiant daryti, todėl, bet kuriuo atveju jo atžvilgiu baudžiamoji atsakomybė yra negalima. Jis neperžengė būtinosios ginties ribų.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą nukentėjusioji R. Š. prašo P. Š. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti apylinkės teismo nuosprendį nepakeistą. Su apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais nesutinka. 2010 m. P. Š. paliko šeimą ir be jokio tarpusavio susitarimo, savavališkai paskirstė gyvenamas ir buitines patalpas sodyboje. P. Š. apsigyveno name, kuriame buvo vykdomas kaimo turizmas, taip nutraukdamas vykdomą veiklą. P. Š. nuolat demonstruoja savo galią, vartodamas tiek psichologinį, tiek ir fizinį smurtą. Jis neleidžia naudotis bendru jų turtu, tame name pakeitė durų užraktus, namą pavadino savo „būstu“, nors yra jų laisvas butas Joniškėlio miestelyje. Nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu ėjo pas vyrą ne provokuoti konflikto, o tartis dėl atjungtos elektros už skolą, nes sodyboje yra įrengtas vienas elektros skaitiklis. Jos santuoka nėra nutraukta ir turtas nėra padalintas, todėl, mano, kad eiti prie savo namo ir gauti dokumentus nėra joks nusikaltimas. P. Š. save gina melu ir šmeižtu.
Teismo posėdyje nuteistasis bei jo gynėjas prašė skundą tenkinti ir nuosprendį panaikinti, nukentėjusioji bei prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti ir nuosprendį palikti galioti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo P. Š. apeliacinis skundas tenkinamas.
Skundžiamas nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas – išteisinamasis nuosprendis, kadangi P. Š. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.).
P. Š. pripažintas kaltu pagal LR BK 140 str. 1 d., už tai, kad jis, 2012-04-03 apie 18.30 val. savo gyvenamojo namo terasoje, nežymiai sutrikdė sutuoktinės R. Š. sveikatą - sugriebęs jai už kairės rankos riešo, padarė šio riešo raiščių patempimą ir poodines kraujosruvas jame.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamąja byla bei apeliaciniu skundu, laiko pagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad I-osios instancijos teismas tinkamai neįvertino tikrųjų nukentėjusiosios R. Š. sužalojimo priežasčių ir aplinkybių, o tai ir turėjo esminės įtakos kaltinamojo P. Š. veikos kvalifikavimui.
I-osios instancijos teismas, P. Š. kaltę grindė nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais (R. Š. pareiškimu - ranką jai sužalojo vyras kilusio konflikto metu; įvykio vietos – verandos apžiūros protokolu). Anot I-osios instancijos teismo, nėra pagrindo netikėti nukentėjusiosios R. Š., liudytojos E. Š. parodymais, kurios nuosekliai tvirtino, kad riešą sužalojo būtent P. Š., t.y. terasoje jis sugriebė R. Š. už kairės rankos riešo, kuriame patempė raiščius ir jame padarė kraujosruvas. Tuo metu jis jai negrasino, tačiau kuomet jos ranka buvo ant durų rankenos, jis jos ranką norėjo atitraukti nuo durų, todėl paėmęs už rankos ją pasukdamas pakėlė į viršų, dėl to ji ir pajuto joje skausmą. R. Š. su dukra pas sutuoktinį ėjo išsiaiškinti dėl keturias dienas atjungtos elektros bei norėdama iš jo gauti reikiamus nuosavybės dokumentus.
Pripažindamas P. Š. kaltę, pastarojo poziciją - nenorėjo sužaloti ir neturėjo tokio tikslo, I-osios instancijos teismas vertino kritiškai, atsižvelgęs į aplinkybes, kad būdamas fiziškai stipresnis, sugriebęs R. Š. už rankos, jis turėjo ir galėjo numatyti, kad gali kilti BK 140 str. 1 dalyje numatytos pasekmės, kadangi: nesutarimai tarp sutuoktinių vyksta jau apie du metus; toje pačioje sodyboje jie gyvena atskirai; teisme yra nagrinėjami santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimai; privataus kaltinimo byloje buvo nutrauktas procesas (susitaikius dėl P. Š. BK 140 str. 1 d. veikos). P. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiosios R. Š. elgesys (žinodama apie vykstantį teismo procesą dėl turto padalinimo, apie sutuoktinių tarpusavio nesutarimus, apie žodinį tarpusavio susitarimą dėl trobesių pasidalinimo, žinodama, kad tarpusavyje abu bendrauja ir dokumentus vienas kitam teikia tik per advokatus ar pasitarę su jais, - ji, 2012-04-03 kartu su dukra atėjo prie P. Š. gyvenamojo namo, su juo ėmė aiškintis jai rūpimais klausimais, todėl ir kilo konfliktas).
Kolegija teigia, kad nėra jokio pagrindo didesnę įrodomąją reikšmę teikti liudytojų (nukentėjusiosios ir jos dukters) parodymams, kuriais rėmėsi I-osios instancijos teismas, o kaltinamojo parodymus vertinti kritiškai - kaip gynybos būdą. Nuosprendyje nurodytos išvados neatitinka bylos aplinkybių, nes neįrodyta, kad nukentėjusioji R. Š. buvo sužalota tyčiniais kaltinamojo P. Š. veiksmais.
N. T. medicinos specialisto išvada patvirtina, kad buvo nežymiai sutrikdyta R. Š. sveikata, tačiau tai nepatvirtina, kad tokios pasekmės atsirado dėl P. Š. tyčios. Liudytojas (Teismo medicinos ekspertas) G. S. nepaneigė, kad rankos raiščiai galėjo būti patemti ir pačiai R. Š. bandant staigiai atidaryti namo duris ar staigiai tempiant ranką ar panašiais veiksmais, o ne vien kaltinamojo veiksmais. Jeigu tiriamo įvykio metu, apie 18.30 val. ranka buvo suspausta ar į ją suduota, tai apie 21 val., kraujosruvos joje dar galėjo būti neišryškėjusios. Jos išryškėja tik po kelių valandų. Nagrinėjamu atveju mėlynės rankoje galėjo būti padarytos ją stipriai suspaudus pirštais. Tokios kraujosruvos ir raiščių patempimas galėjo būti padaryti tiek vienu metu tiek ir atskirai (t.1 b.l. 118-119).
Nukentėjusiosios R. Š. ir liudytojos E. Š. parodymus nėra pagrindo laikyti nuosekliais, kaip teigta nuosprendyje, o būtent:
Nukentėjusioji R. Š. 2012-04-03 pareiškime teigė „Man priėjus prie durų, jis puolė laužti kairę ranką, kad neatidaryčiau durų, į vidų mūsų neįleido“ (t.1 b.l.6). 2012-04-03 R. Š. teigė „Kai jis man nedavė dokumentų, tuomet aš griebiau už rankenos, norėdama atidaryti duris ir įeiti į namą, kai už kairės rankos riešo griebė mano vyras ir savo ranka išnarino mano riešą“ (t.1 b.l. 14). 2012-04-04 R. Š. teigė „Pokalbio metu aš atsirėmiau į šio namo lauko duris, kairę ranką uždėdama ant durų rankenos. <.... > P. tai pamatęs, matyt, pagalvojo, kad noriu įeiti į namo vidų, todėl jis ar dešine, ar kaire ranka man stipriai sugriebė už kairės rankos riešo ir ją sukdamas kėlė aukštyn < .....> šaukiau, kad skauda. Tuomet P. mano ranką paleido“ (t.1 b.l.16). Teisiamajame posėdyje R. Š. teigė „Man joks įstatymas nedraudžia uždėti ranką ant durų rankenos. Š. pagriebė man už rankos ir pradėjo sukti. <......> Ranka man iš karto pradėjo tinti. Raiščių patempimas pasidarė dėl to, kad vyras man kairę ranką sukamuoju judesiu kėlė į viršų ir suko. Jokių durų mes netampėme. Jokio rakto aš nemačiau. <......> Aš turiu teisę įeidinėti į namą. <......> Ranką padėjau ant durų rankenos be tikslo. Į namo vidų nesiruošiau eiti, o jei ir būčiau ėjusi, tai nėra nusikaltimas. Durų neatidarinėjau. <......> koks skirtumas ar aš norėjau, ar nenorėjau atidaryti duris. Čia yra mūsų namai. <......> mes į namą nėjom, nes mūsų vis tiek neįleistų (t.1 b.l.114-115).
Liudytoja E. Š. 2012-04-04 teigė „Tuomet mama griebė už durų rankenos, o tėvas tuo metu mamai už kairės rankos riešo. Mama tuo pat sušuko, kad skauda. Tuomet tėtis paleido mamos ranką.“ (t.1 b.l.23). 2012-04-11 E. Š. teigė „<......> mano mama, pokalbio metu kaire ranka paėmė už namo lauko durų rankenos. Ar mama norėjo įeiti į vidų, aš nežinau, nes nieko balsu ji nepasakė. Tėtis pamatęs, kad mama paėmė ranka už rankenos, greitai mamai griebė už kairės rankos ties riešu ir pakėlė tą ranką aukštyn“. (t.1 b.l. 24). 2012-05-10 ikiteisminio tyrimo teisėjui E. Š. teigė „Mama paėmė už rankenos, bet aš nežinau ar ji norėjo atidaryti tas duris. Tada tėtis paėmė jai už rankos ir mama pradėjo šaukti, kad skauda“. <......> Tėtis suėmė mamai už riešo kairės rankos, bet tiksliai to patvirtinti negaliu. Po to mamai ranka ištino <......>. Tėtis suėmė mamai už rankos ir šiek tiek pakėlė, tada mama pradėjo šaukti. <......> Motina laikė už rankenos durų. Durys buvo uždarytos.“ (t.1 b.l. 33).
Įtariamasis P. Š. 2012-04-06 teigė „Pokalbio metu pamačiau, kaip mano žmona R. paėmė už durų rankenos ir pasakė, kad nori įeiti į vidų. O aš nenorėjau, kad ji įeitų, todėl rankoje turėtu raktu norėjau užrakinti duris <......> R. pagriebė už rakto, tačiau jo iš mano rankų nepaėmė. <......> žmonai už rankos riešo negriebiau ir jos nesužalojau. <......> R. bandė įeiti į vidų, plėšė duris, traukė už rankenos. Aš užsirakinau iš vidaus.“ (t. 1 b.l. 48). Kaltinamasis P. Š. teisiamajame posėdyje teigė „žmona ėjo prie durų. Aš paėmiau už durų rankenos. Aš laikiau raktelį rankoje. Norėjau rakinti duris. <......> Ji griebė už rakto, norėjo iš mano rankų ištraukti raktą. Aš ištraukiau raktą jai iš rankų <......> nepadarydamas jai jokio sužalojimo. <......> Aš įėjau į vidų, traukiau duris iš vidaus užsirakinti, o ji (Š.) traukė iš lauko. Aš jai rankos tikrai negriebiau, nenorėjau sukelti jokio skausmo. <......> Duris mes tampėm kol užsirakinau, ne vieną minutę. <......> pagal nusistovėjusią tvarką aš dabar gyvenu šiame name. <......> Aš jai netrukdau gyventi ir ji man tegul netrukdo. <......> Uždarydamas duris , nesiekiau tikslo sužaloti, nenorėjau jos sužaloti. Gal aš kaip vyras stipriau patraukiau duris <......>“ (t.1 b.l.113).
Kolegija konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, nėra įrodyta, kad nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas kaltinamojo tyčiniais veiksmais. Byloje esančių faktinių duomenų visuma nepatvirtina, kad P. Š. būtų smurtavęs prieš R. Š., turėdamas tikslą sukelti R. Š. skausmą, nežymiai ją sužaloti ar trumpam susargdinti. P. Š. veiksmai, kuomet jis norėjo tik sudrausminti nukentėjusiąją, nelaikytini neteisėtais, tyčiniais ir nusikalstamais. Jo veiksmai buvo susiję tik su būsto apsauga. Nėra įrodyta kad P. Š. turėjo tyčią R. Š. sužaloti, kaip ir sąmoningai atliko veiksmus, dėl kurių ji būtų buvusi sužalota. Kaip seka iš jau minėtų pirminių E. Š. parodymų „tuomet mama griebė už durų rankenos, o tėvas tuo metu mamai už kairės rankos riešo. Mama tuo pat sušuko, kad skauda. Tuomet tėtis paleido mamos ranką“, seka, kad P. Š. R. Š. skausmas buvo pačiam netikėtas ir jis tuoj pat paleido R. R. ranką. Taigi ir šie parodymai rodo, kad P.Š. neturėjo tikslo sukelti R. Š. fizinį skausmą ir juos nedelsiant nutraukė R. Š. sušukus. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad konfliktinė situacija buvo išprovokuota pačios nukentėjusiosios veiksmais. P. Š. ėmėsi veiksmų tik suvokęs, kad R. Š., anot jo - galimai provokaciniais tikslais bando patekti į jo valdą. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š. buvo sužalota dėl neatsargių, o ne tyčinių P. Š. veiksmų. Tokiu atveju, P. Š. veikoje nėra subjektyviojo nusikalstamos veikos požymio, t.y. tyčios. R. Š. buvo sužalota ne tyčiniais, o neatsargiais P. Š. veiksmais, kuomet jis stengdamasis nukentėjusiosios neįsileisti į savo gyvenamąsias patalpas, bandė jai uždrausti įeiti į vidų pro išorines namo duris. Baudžiamoji atsakomybė už nežymaus kūno sužalojimo padarymą dėl neatsargumo nėra nustatyta.
Pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad visos abejonės, kurių jokiais būdais pašalinti neįmanoma, turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.
Dėl visų nurodytų priežasčių teisėjų kolegija teigia, kad I-osios instancijos teismas nenustatęs, jog yra visi inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, nepagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį P. Š. atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad P. Š. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. nėra pagrindo, jis 2012-12-27 nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 140 str. 1 d. nepagrįstai, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Todėl, Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012-12-27 apkaltinamasis nuosprendis naikintinas BPK 329 str. 1 p. pagrindu ir P. Š. atžvilgiu priimtinas naujas -išteisinamasis nuosprendis.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., nukentėjusiosios R. Š. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, nes P. Š. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 1 d., sudėties (BPK 115 str.3 d. 2 p).
Kadangi laikytina, kad nežymus sveikatos sutrikdymas R. Š. padarytas dėl P. Š. neatsargių veiksmų, todėl P. Š. neturi pareigos atlyginti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos patirtų išlaidų.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Panaikinti Pasvalio rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio mėn. 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: P. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti iš nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Nukentėjusiosios R. Š. ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.