Šiaulių apygardos teismo nutartis

2021-06-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-88-316/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-11
Bylos Nr.
AN2-88-316/2021
Teisminio proceso Nr.
4-29-3-00246-2020-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Boleslovas Kalainis (pirm.)
Institucija
Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariatas
Advokatai
Vilius Jonaitis
Administracinė byla Nr. AN2-88-316/2021Teisminio proceso Nr. 4-29-3-00246-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 18.1;21.11.10;21.11.11.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 11 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Boleslovas Kalainis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. D. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. J. atžvilgiu nutraukta, nesant jo veikoje administracinių nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, požymių.

Teismas, susipažinęs su pateikta administracinio nusižengimo byla ir išnagrinėjęs skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. V. J. atžvilgiu 2021 m. balandžio 12 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimu administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta už tai, kad V. J. 2019 m. spalio 17 d. apie 16 val. 50 min., viešoje vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje įžūliu elgesiu, matant pašaliniams asmenims, demonstruojant nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, sugriebė motociklo keleivį N. P. už gobtuvo ir stipriai patraukė atgal, dėl to motociklas ir jį vairavęs D. D. bei keleivis N. P. nugriuvo ant žemės, užsimojo ranka smogti D. D. į galvą, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį bei padarė veiką, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu D. D. gynėjas advokatas Vilius Jonaitis prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.

Šalies argumentai

2.1. Skunde nurodoma, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės. Nurodo, kad ne tik necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, bet ir kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia administracinę atsakomybę ir yra baudžiami. Apelianto nuomone, skundžiamas nutarimas turėtų būti panaikintas, o V. J. pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

2.2. Nurodo, jog analizuojant aptariamo nusižengimo turinį, teismų praktikoje yra pasisakyta, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas. Gynėjas advokatas pateikia teismų praktikos dėl BK 284 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-229-976/2018 ir kt.).

2.3. Apeliantas pažymi, jog pasak teismo, sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje asmens atlikti veiksmai gali būti laikomi nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu, būtina atsižvelgti į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paskatas. Apelianto nuomone, V. J., griebdamas N. P. už gobtuvo ir nuversdamas jį bei D. D. nuo motociklo ir patį motociklą, neabejotinai kryptingai siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

2.4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog V. J. jam inkriminuoto nusižengimo esą nepadarė. Nes teismo vertinimu, V. J. veiksmus lėmė paties D. D. veiksmai, t. y. signalizavimas ir kt. Apeliantas nesutinka, kad nebuvo nustatytas asmens tyčios kryptingumas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

2.5. Nors V. J. iš esmės aiškino, jog jam inkriminuoto administracinio nusižengimo jis esą nepadarė ir net nebuvo pasirengęs pažeisti viešosios tvarkos, o tik išgirdęs smūgį į žmonos vairuojamą automobilį bei, manydamas, kad D. D. ir N. P. siekia pasišalinti, bandė juos sulaikyti, nors kiti byloje esantys įrodymai ir bylos faktinės aplinkybės tikrovėje šią jo versiją aiškiai paneigia, tuo tarpu teismas to nepagrįstai tinkamai neįvertino.

2.6. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad įvykį galėjo matyti ir daugiau asmenų, tačiau jie nenustatyti.

2.7. Pažymi, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas turėtų būti priimamas nustačius, kurie iš duomenų yra laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro teisiškai reikšmingo fakto buvimą arba nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apelianto įsitikinimu teismas, nagrinėdamas V. J. administracinio nusižengimo bylą, aiškiai nesilaikė, nes nebuvo objektyvus, neišsiaiškino iki galo visų bylai reikšmingų aplinkybių, spręsdamas dėl jo kaltės iš esmės vertino tik jį teisinančius, o ne visus įrodymus.

2.8. Apelianto įsitikinimu, šioje byloje esančiais įrodymais tikrovėje yra pagrįsta ne tai, kad V. J. nepadarė jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, o tai, kad šį pažeidimą jis tikrai padarė, kadangi tai patvirtina paties D. D., kito nukentėjusiojo – N. P. duoti paaiškinimai, liudytojos V. Ž. parodymai ir įvykio aplinkybės. Todėl neturėtų kilti abejonių, kad skundžiamame nutarime teismas ne tik netinkamai kvalifikavo V. J. veiksmus, bet ir, pažeisdamas ANK 569 straipsnį, netinkamai įvertino bylos įrodymus.

2.9. Pažymėtina ir tai, kad teismas visiškai nepagrįstai kaip esą konflikto iniciatorių bei kaltininką skundžiamame nutarime įvardijo pati D. D., nors šioje byloje institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, jis aiškiai yra pripažintas nukentėjusiuoju. Teismas taip pat ne kartą nutarime nepagrįstai akcentavo, kad jis, signalizuodamas sustojusiam V. J. sutuoktinės vairuojamam automobiliui, esą pažeidė kelių eismo taisykles, be to, apkaltino jį konfliktavus su tuo pačiu V. J., nors, kaip žinia, D. D. atžvilgiu dėl teismo nurodytų veiksmų nėra priimtas joks kompetentingos institucijos – policijos nutarimas, be to, turėtų būti akivaizdu, kad dėl D. D. veiksmų tikrai nebuvo sutrikdyta jokia viešoji rimtis ir tvarka bei, jog šios teismo nurodomos aplinkybės vertinant V. J. veiksmus yra ir visiškai teisiškai nereikšmingos.

2.10. Institucija taip pat nesutinka su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną. Nurodo, kad teismas netinkamai ir neišsamiai išnagrinėjo byloje surinktus įrodymus. Nepasisakė dėl V. J. veiksmų tyčia pargriaunant motorolerio keleivį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

3. Apeliacinis skundas atmetamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

6. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

7. Įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis).

8. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas įstatymo reikalavimų, įvertino byloje surinktų duomenų visumą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

9. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog konfliktas tarp V. J. ir nukentėjusiųjų D. D. ir N. P. įvyko viešoje vietoje nekyla, kadangi konfliktas įvyko viešoje vietoje – prekybos centro „Lidl“ aikštelėje, kurį galėjo matyti ir matė pašaliniai asmenys. Tačiau aukštesnės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo vertinimui, kad šiuo konkrečiu atveju, institucija surašiusi administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, netinkamai įvertino kilusio konflikto pobūdį, nenustatė, kad dėl kilusio šalių tarpusavio konflikto buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis bei netinkamai įvertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmus, kaip siekį pažeisti viešąją tvarką ar žmonių rimtį.

10. Iš V. J. parodymu pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis nesiekė pažeisti viešosios tvarkos ir žmonių rimties. V. J. parodė, kad prieš sukant į automobilio stovėjimo vietą išgirdo smūgį į automobilį, jis žmonos paprašė, kad sustotų, jog galėtų pažiūrėti kas atsitiko. Išlipęs iš keleivio vietos nuėjo prie automobilio galo ir pamatė pravažiuojančius jaunuolius su motociklu bei žymę ant galinio buferio ir galinio automobilio dangčio, nes automobilis buvo nelabai švarus ir matėsi, kad yra kliudytas. Tada jis sakė stokit, ką čia išsidirbinėjat, bet vaikinai nereagavo į jo pasakymą, tada palietė keleivio petį, kad vaikinai sureaguotų į jį ir jis negali konstatuoti ar jie bandė sprukti, ar norėjo pavažiuoti, bet pavažiavę už automobilio priekio kokius tris metrus pargriuvo, pasviro į šoną ir nušoko nuo motociklo. Tas motociklas apskritai nebuvo sustojęs, jis kaip važiavo, taip pro šalį ir pravažiavo. Motociklo keleivis buvo įsikibęs į vairuotoją ir jie žiūrėjo į priekį. Jis palietė keleivį, gal palietė už peties, gal už kuprinės, kurią jis turėjo, bet jie važiavo toliau, gal kokius porą trejetą metrų pavažiavo ir motociklas virto, o vaikinai nušoko nuo motociklo. Motociklas virto prie automobilio priekio. Jie bandė dar šūkauti, įžeidinėti žmoną. Prie vaikinų jis nebėgo, prie jų priėjo greitesniu žingsniu. Jis išgirdo tik smūgį į automobilį, tuo metu nesuprato kas įvyko. Išlipęs iš automobilio jis priėjo prie automobilio galo ir pamatė žymes. Matėsi, kad yra nubraukta, toks nubrėžimas. Jis suprato, kad vaikinai kliudė, bet kaip jie kliudė jis nežinojo. Matėsi akivaizdžiai, kad automobilis yra kliudytas ir apgadintas, kad nubrauktas purvas ir nubrėžta. Tik vėliau jis sužinojo, kad jie spyrė. Mano, kad vaikinai turėjo išgirsti, kai jis riktelėjo stokit, bet vaikinai nuvažinėjo nuo jų, jie nesiruošė sustoti. Nuo smūgio vietos jie nuvažiavo gal septynis ar aštuonis metrus. Nukentėjusiuoju pripažintas N. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad išvažiavo nuo (duomenys neskelbtini) ir norėjo užvažiuoti į (duomenys neskelbtini), tada ant važiuojamosios dalies stovėjo (duomenys neskelbtini) automobilis, niekur nevažiavo, turbūt ieškojo vietos. D. D. signalizavo, kad nevažiuoja, tada automobilis pavažiavo truputį į priekį prie dviračių prisirakinimo, tada D. D. vėl signalizavo gal penkias sekundes. Matydamas, kad nieko nevyksta, gal su koja atsirėmė ir taip pravažiavo. Dėl ko atsirėmė su koja jis nežino, gal jam trukdė pravažiuoti. Automobilį, kuris stovėjo, D. D. lietė. Tada automobilio keleivis išlipo iš (duomenys neskelbtini) ir greitai bėgo iš nugaros, ir tempė, tiesiog jį nutempė už nugaros dešinės pusės, jis jau nepamena ar už kurpinės, ar už peties, bet kai tempė, tai jis pajautė jėgą ir motociklas krito. Jis kažkaip pakilo ir kažkaip nuvažiavo tas motociklas bei krito. Nukentėjusiuoju pripažinto N. P. įstatyminė atstovė Ž. P. pirmosios instancijos teisme parodė, kad V. J., kuris konfliktavo labai aršiai, jis prie jų šaukė. Jis labai garsiai ir aršiai kalbėjo ir prie D. D. tėvo, prie jų buvo daug žmonių. Jis aiškino, kad jo automobiliui kažką padarė, bet realiai buvo tik šlapia bato žymė, nebuvo jokio purvo. Jai N. P. pasakojo taip, kad prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo, ten yra tokia įkalnė, automobilis sustojo, jie signalizavo, automobilis pavažiavo šiek tiek ir vėl sustojo, jie vėl signalizavo ir matyt važiuojant pro šoną D. D. atsirėmė, kad pravažiuoti ar suvaldyti motociklą, nežino tiksliai, bet jai taip pasakojo. Nukentėjusiuoju pripažintas D. D. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad suko į (duomenys neskelbtini) aikštelę, bet priešais atvažiavusiam automobiliui jis turėjo duoti pirmenybę, kad jis įsuktų į aikštelę. Automobilis įsuko į aikštelę ir sustojo ant įvažiavimo, tai jis jam signalizavo, tada automobilis po kokių 5 sekundžių pradėjo važiuoti ir jis visą laiką važiavo apie 20 km/h greičiu už automobilio, laikėsi kokių 4-5 m. atstumo, tuomet automobilis sustojo ir jis sustojo už automobilio. Signalizavo lyg keletą kartų ir tuomet norėjo apvažiuoti patį automobilį bei neišlaikė pusiausvyros ir atsirėmė su koja į automobilio bagažinę. Tada norėjo pasistatyti savo motociklą atokiau, kad nueiti apžiūrėti kas atsitiko automobiliui, ar neatsirado kokia žymė ar nieko. Kai apvažinėjo automobilį 2-3km/h greičiu, matė, kad atėjo iš galo kažkoks vyriškis ir kaip N. P. jam sakė, jam patempė už kuprinės. Matė per veidrodėlį, kad ateina kažkoks vyriškis, bet tiesiog važiavo toliau, kad pasistatyti motociklą. Jis po eismo įvykio nesustojo, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, jis būtų sustojęs, V. J. būtų galėjęs nusirašyti numerius, jeigu jis būtų pabėgęs. Jis nusprendė patraukti motociklą iš eismo įvykio vietos. Liudytoja E. J. pirmosios instancijos teisme parodė, kad važiuojant netoli vežimėlių punkto, ji ruošėsi suktis į dešinę pusę ir ji išgirdo trinktelėjimą. Ji pasakė, kad jiems kažkas įvažiavo į automobilio galą ir per veidrodėlį pamatė, kad iš galo stovi motociklininkas. Ji buvo mašinoje, vyras išlipo ir ji pamatė per vidurį automobilio važiuojantį motociklininką, kuris po to nugriuvo, prasidėjo konfliktas. Kai išgirdo trenksmą, motociklininkas važiavo toliau labai lėtai, bet jis judėjo. Jos vyras tuo momentu jau buvo išlipęs ir šūktelėjo sustoti. Ji nematė dėl ko motociklas nuvirto. Konfliktą matė, nes kai jie nukrito, jie abu puolė prie vyro, jau galvojo, kad trenks, nes pradėjo gestikuliuoti labai smarkiai. Motociklo vairuotojas sakė, kad jis spyrė į jų automobilį, kodėl spyrė nesakė. Buvo apgadintas bagažinės dangtis ir buferis. Ji nematė, kad jos vyras stumtų ar laikytų D. D.. Liudytoja V. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad automobilis nesuko niekur, pristabdė, automobilis buvo visiškai sustojęs, už jo važiavo motoroleris, kuris irgi sustojo. Kadangi automobilis nejudėjo, motoroleris pradėjo signalizuoti. Tada motoroleris aplenkdamas automobilį, ten buvo du vaikinai, vienas iš jų aplenkdamas tą automobilį su koja spyrė į automobilį ir toliau važiavo pakankamai lėtai. Automobilį vairavo moteris, iš automobilio išlipo vyras ir jis pribėgo prie važiuojančių motoroleriu, truktelėjo į save ir tada tie vaikinai su visu motoroleriu nukrito ant žemės. Galėjo truktelti už kapišono arba už kuprinės iš nugaros pusės ir jie nukrito, tada atsikėlė ir įvyko apsižodžiavimas. Tas vyras buvo pakankamai piktas ant tų vaikinų, kaip ji suprato. Jis pakankamai staigiai iššoko iš automobilio ir prie jų priėjęs tempė. Jie nesusimušė, tiesiog matė, kaip apsižodžiavo. Apsižodžiavimas buvo abipusis, kad vaikinai pyko labai tai tikrai buvo, ji labiau gal vaikinus girdėjo, nei tą vyrą. Jis neatliko jokio veiksmo, nesmūgiavo.

11. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino tas aplinkybes, kad automobiliui įsukus į (duomenys neskelbtini) aikštelę ir sustojus, motociklo vairuotojas D. D. signalizavo automobiliui, o šiam pavažiavus toliau ir sustojus, toliau signalizavo bent 5 sekundes, nors vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 88 punktu, gyvenvietėse neleidžiama naudoti garso signalų, išskyrus tuos atvejus, kai jie būtini, kad būtų išvengta eismo įvykio. Šiuo atveju, avarinė situacija nebuvo sudaryta, todėl motociklo vairuotojas D. D. garso signalą naudojo be rimtos priežasties, o siekdamas išreikšti savo nepasitenkinimą ir tokiais veiksmais pats pirmas ėmėsi veiksmų provokuodamas galimą konfliktinę situaciją ir dėl garsinio signalo be reikalingo naudojimo galimai atkreipdamas kitų šalia esančių pašalinių asmenų dėmesį. Dar daugiau, motociklo vairuotojas D. D., bandydamas apvažiuoti priekyje sustojusį automobilį iš šono, koja spyrė į minėtą automobilį ir toliau judėjo link automobilio priekio, visiškai ignoruodamas Kelių eismo taisyklių 219.1 punkto reikalavimą nedelsiant sustoti įvykus eismo įvykiui. Iš išdėstytų aplinkybių daryta pagrįsta išvada, kad pačio konflikto pradininkas, šiuo konkrečiu byloje nagrinėjamu atveju, buvo būtent motociklo vairuotojas D. D..

12. Aukštesnes instancijos teismo vertinimu, sutiktina, jog tokie motociklininko D. D. veiksmai akivaizdžiai provokavo konfliktinę situaciją, todėl motociklo vairuotojui po eismo įvykio sukėlimo nesustojus, o mažu greičiu važiuojant toliau, ir iš automobilio išlipus V. J., šis pagrįstai galėjo manyti, kad motociklo vairuotojas siekia pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl siekė sustabdyti motociklo vairuotoją. Pažymėtina, jog iš byloje suinteresuotumo neturinčios, įvykį mačiusios, liudytojos V. Ž. parodymų, automobilis buvo visiškai sustojęs, už jo važiavo motoroleris, kadangi automobilis nejudėjo, motoroleris pradėjo signalizuoti. Tada motoroleriui aplenkiant automobilį, vienas iš vaikinų su koja spyrė į automobilį ir toliau važiavo. Apsižodžiavimas buvo abipusis, kad vaikinai labai pyko ir ji labiau gal vaikinus girdėjo, nei administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. D. D. draugas N. P. taip pat patvirtino, kad D. D. signalizavo, kad automobilis nevažiuoja, jam pavažiavus D. D. vėl signalizavo gal penkias sekundes ir matydamas, kad nieko nevyksta, su koja atsirėmė ir taip pravažiavo. Pats D. D. taip pat patvirtino, kad signalizavo automobiliui keletą kartų, norėdamas apvažiuoti patį automobilį atsirėmė su koja į automobilio bagažinę, bet važiavo toliau.

13. Nors D. D. nurodo, kad jis tik koja atsirėmė į automobilį neišlaikęs pusiausvyros, jo nurodytos atsirėmimo į automobilį aplinkybės vertinamos kaip deklaratyvios. Jas paneigia jau aukščiau aptarti įrodymai. Kaip jau buvo minėta, nesusijusi su bylos šalimis liudytoja V. Ž. parodė, kad ji įvykį stebėjo iš toliau ir matė, jog vienas iš motociklu važiavusiu vaikinų spyrė į automobilį, jos manymu tyčia. Be to atsirėmimo aplinkybę paneigia ir motociklininko laikysenos ant motociklo, jo kojų padėties ant važiuojančio motociklo aukščio įvertinimas. Visos šios teismo įvertintos aplinkybės akivaizdžiai paneigia D. D. teiginius, kuriuose šis nurodė, kad į automobilį atsirėmė neišlaikęs pusiausvyros ir leidžia teigti, kad motociklininkas D. D. tyčia koja spyrė į automobilį, ne bandydamas išlaikyti pusiausvyrą, o būtent siekdamas atkreipti automobilio vairuotojo dėmesį dėl sustojimo (duomenys neskelbtini) aikštelėje.

14. Kaip minėta, asmeniui atsakomybė pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kyla tuo atveju, jeigu yra nustatoma, jog šis asmuo normoje nurodytais neteisėtais veiksmais siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Nors kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje nustatytų faktinių aplinkybių, V. J. veiksmai truktelėjant motociklo keleivį už gobtuvo ar kuprinės buvo akivaizdžiai pertekliniai, tačiau nėra jokio pagrindo išvadai apie jo siekį tokiais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jokie V. J. tyčiniai veiksmai, kuriais jis būtų siekęs pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, kaip nurodyta jam surašytame administracinio nusižengimo protokole, nagrinėjamoje byloje nenustatyti. Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, t. y. į tai, kad būtent paties motociklo vairuotojo D. D. veiksmai – motociklo garso signalizavimas, automobilio apvažiavimas ir jo apvažiavimo metu kontakto su automobiliu (duomenys neskelbtini) turėjimas, tolesnis judėjimas (nesustojimas) pasitraukiant nuo eismo įvykio vietos, lėmė tolimesnius V. J. veiksmus.

15. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apylinkės teismas objektyviai įvertino byloje esančius asmenų parodymus. Be to, pažymėtina ir tai, kad byloje buvo įvertinta surinktų įrodymų visuma, o ne pavieniai asmenų parodymai, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad parodymai buvo įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimo bei lygiateisiškumo ir lygybės prieš įstatymą principus. Be to, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo padaryti. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo nutartį remiantis apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje aiškiai ir išsamiai nurodė sprendimo motyvus, taip pat išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, iš esmės pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantas, o skundžiamos nutarties išvados dėl įrodymų vertinimo bei bylos faktinių aplinkybių nustatymo jam nėra priimtinos, nesant jokių ANK nuostatų pažeidimų, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

16. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

17. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Naikinti skundžiamą nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

atmesti D. D. gynėjo advokato Viliaus Jonaičio apeliacinį skundą ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. balandžio 12 d. nutarimą nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Boleslovas Kalainis