- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2-1668-351/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00539-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- Klaipėdos teritorinės ligonių kasos
- Atsakovas
- A. S.
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovui A. S. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė Klaipėdos teritorinės ligonių kasa ieškinyje ir atstovė teismo posėdyje, prašo priteisti iš atsakovo A. S. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 2842,84 Eur už žalą padarytą neteisėtai pasinaudojus Europos sveikatos draudimo kortele (toliau – ESDK).
A. S., Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikęs ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu. Asmens, neteisėtai pasinaudojusio ESDK, sveikatos priežiūros išlaidos buvo apmokėtos PSDF lėšomis. Dėl neteisėto ESDK panaudojimo PSDF biudžetui padaryta 2842,84 Eur žala.
Atsiliepimas
Atsakovas buvo įpareigotas per 14 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti 2019 m. spalio 22 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka (viešo paskelbimo būdu). Atsiliepimas į ieškinį nurodytu terminu ir per protingą terminą jam pasibaigus nepateiktas, prašymas pratęsti nustatytą terminą negautas. Darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Ieškovė ieškinyje neprieštarauja, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jeigu atsakovė per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį. CPK nuostatos numato galimybę teismui remiantis byloje esančiais įrodymais priimti sprendimą už akių ieškovo prašymu, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Atsakovas A. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų teismui nepateikė.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė prašo priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Bylos medžiaga nustatyta, kad Valstybinė ligonių kasa iš Vokietijoje kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (E 125 formos pažymas), patvirtinančias, kad Vokietijoje A. S. buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis, kurias Valstybinė ligonių kasa apmokėjo 2018-12-10 mokėjimo nurodymu. Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu (2018-06-29-2018-07-06) atsakovas A. S. nebuvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje.
2018-12-13 Valstybinės ligonių kasos tarptautinių reikalų skyrius raštu Dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas Nr. 4K-9377 pareikalavo A. S. per 20 kelendorinių dienų atlyginti padarytą žalą. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovas įvykdė savo prievolę pateikta nėra.
Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios pareigos pažeidimas kartu reiškia ir neteisėtus veiksmus, kurie yra ir kaltės elementas bei pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Privalomasis sveikatos draudimas – valstybės nustatyta asmens sveikatos priežiūros ir ekonominių priemonių sistema, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatytais pagrindais ir sąlygomis garantuojanti privalomuoju sveikatos draudimu draudžiamiems asmenims, įvykus draudiminiam įvykiui, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą bei išlaidų už suteiktas paslaugas, vaistus ir medicinos pagalbos priemones kompensavimą (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis). Apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu – draudžiamieji privalomuoju sveikatos draudimu, kurie Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka moka arba už kuriuos yra mokamos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio įmokos (Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo, turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga. ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo E. S. šalyse metu. Europos sveikatos draudimo kortelė išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „D. E. sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 punktai). Pagal Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus, 31 straipsnio 1 punktą, 34 straipsnio 1 punktą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja Valstybinės ligonių kasos, Teritorinės ligonių kasos.
Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.263 straipsnis nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.280 straipsnį atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovas pažeidė prievolę atlyginti savo veiksmais padarytą žalą ieškovei dėl neteisėto pasinaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo tenkintinas ir ieškovei iš atsakovo priteistina 2842,84 Eur žalos atlyginimo (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnis, 6.263 straipsnis, 6.280 straipsnis).
Kadangi ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 64 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 8,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279, 285-287 straipsniais,
nusprendžia:
Priteisti iš atsakovo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 2842,84 Eur (du tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt du eurus 84 ct) žalos atlyginimo ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai, juridinio asmens kodas 188783981, atstovaujančiai Valstybinę ligonių kasą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita LT21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000.
- 72,38 Eur (septyniasdešimt du eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.