- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-07
- Bylos Nr.
- 1A-82-185-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-53-1-00481-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Pranas Šimkus (pirm.), Algirdas Gaputis, Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- D. P., ir P
Pranešėjas Pranas Šimkus Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-185-2011-59
Teisėja Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 1-53-1-00481-2010-6
Procesinio dokumento kategorija 1.1.8.1; 2.4.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Prano Šimkaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.
Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., skirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme ir nustatyta galutinė 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir P. Z., tačiau jo atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.
Aprašomoji dalis
NUSTAT Ė:
D. P. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje su P. Z. 2010m. lapkričio 11d., apie 21 val. 20 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, automobiliu „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atvykęs vagystės tikslu prie J. V. priklausančios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), išplėšęs durų pakabinamų spynų kilpas, įsibrovė į J. V. priklausančius klėtį bei garažą ir pasikėsino pavogti klėtyje bei garaže buvusį svetimą –J. V. priklausantį turtą, tačiau tos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes juos užklupo policijos pareigūnai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu D. P. prašo Anykščių rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nuosprendį pakeisti, skiriant švelnesnę bausmės rūšį arba nustatant minimalų laisvės atėmimo terminą. Mano, kad paskirta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta. Apeliantas nurodo, kad būtina atsižvelgti į tai, kad jis pripažino savo kaltę ir dėl to nuoširdžiai gailisi . Ši aplinkybė laikytina jo atsakomybę lengvinančia. Pagal BK 11 straipsnyje nustatytą klasifikaciją, padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Žala padaryta nedidelė, tačiau nukentėjusysis dėl to pretenzijų nereiškia. Nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl vadovaujantis BK 57 str. 2 d., gali būti skiriama švelnesnė bausmė. Griežtos bausmės neprašo skirti ir nukentėjusysis. D. P. teigia, kad darant nusikaltimą jo vaidmuo buvo antraeilis, nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, jokių aktyvių veiksmų neatliko, durų nelaužė ir jokių daiktų neieškojo. Šį nusikaltimą padarė spontaniškai, jam nesirengė. Nusikaltimo padarymo dieną važiavo iš Utenos pas Anykščių rajone gyvenančią močiutę. Stabdė pakeliui važiuojančius automobilius, sustojo P. Z., kuris pasiūlė „pasidaryti kapeikų". Kadangi jam pinigai buvo reikalingi, sutiko su pasiūlymu. P. Z. sustojo prie gyvenamo namo, padavė pirštines. P. Z. taip pat pasiėmė pirštines, laužtuvą ir nuėjo prie gyvenamo namo. Pabeldęs, išlaužė klėties ir dar vieno pastato duris, ten norėjo rasti metalo, tačiau greitai buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nuteistasis D. P. savo kaltės padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., neneigia, tačiau prašo švelninti pirmos instancijos teismo skirtą bausmę.
Baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą paskirti tokią bausmę, kuri būtų būtina ir kartu pakankama priemonė pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus tikslus: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, nustatė, kad D. P. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, bausmės skyrimo, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių nuostatas (BK 61 str.), neprieštarauja bausmės paskirčiai ir savo dydžiu nėra per griežta.
Apeliacinio skundo prašymas skirti švelnesnę bausmės rūšį arba nustatyti minimalų laisvės atėmimo terminą netenkintinas. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. D. P. tyčinę nusikalstamą veiką padarė, esant neišnykusiam ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui už tyčinį nusikaltimą, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tuo paneigdamas teismo jam išreikštą pasitikėjimą, kad gali pasitaisyti neizoliuotas nuo visuomenės. Pagal BK 27 str. 1 d. nuostatą D. P. yra laikomas recidyvistu, todėl, vadovaudamasis BK 56 str. 1 d., pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą.
Bausmės dydis individualizuotas taip pat tinkamai. D. P. padarytas tyčinis savanaudiškas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Vertindamas kaltinamojo D. P. asmenybę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis praeityje teistas eilę kartų už analogiškas savanaudiškas nusikalstamas veikas, paskirtomis bausmėmis, tame tarpe ir laisvės atėmimo, bausmių tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje pasiekti nebuvo. Nusikalstamą veiką, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė lygtinai paleistas iš įkalinimo vietos. Nors yra jaunas ir darbingas, tačiau nedirba, duomenų, kad registruotas darbo biržoje, byloje nėra, o savo materialines problemas linkęs spręsti nusikalstamu būdu. Minėtos aplinkybės rodo, kad D. P. nelinkęs keisti gyvenimo būdo. Byloje nustatyta ir įvertinta skiriant bausmę viena BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei dvi BK 60 str. 1 d. 1 ir 9 d. numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio bendrininkų grupėje). Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgė ir į tai, kad padaryta žala nėra didelė. Įvertinus paminėtas aplinkybes, pirmos instancijos teismo paskirta 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri savo dydžiu yra mažesnė, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Kaip matyti, apeliaciniame skunde nurodytos bausmei skirti reikšmingos aplinkybės (kaltininko kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, padarytos veikos pavojingumo laipsnis ir stadija, žalos dydis ir kt.) yra įvertintos skiriant bausmę, todėl dar labiau švelninti bausmę dėl tų pačių aplinkybių nėra pagrindo.
Bendrindamas bausmes teismas įstatymo taip pat nepažeidė. Baudžiamasis įstatymas nenumato kokio dydžio neatliktos bausmės dalį pagal ankstesnį nuosprendį pridėti prie nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinant jas pagal BK 64 str. 1 ir 3 d. Šią dalį teismas nustato savo nuožiūra, atsižvelgiant į galimybes individualizuoti bausmę. Neatliktos bausmės dalis pagal Utenos rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį yra 2 mėnesiai ir 12 dienų (b.l. 136). Bendrindamas bausmes, teismas prie šiuo nuosprendžiu skirtos 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėjo tik 1 mėnesį neatliktos bausmės, todėl galutinė subendrinta 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta.
Rezoliucinė dalis
NUTARĖ:
Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.