Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų sprendimas

2020 m. balandžio 27 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. A. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. 47TE-711 „Dėl nuobaudų skyrimo“ dalies, kuria pareiškėjui L. A. paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Tarnybinių nuobaudų skyrimą statutiniams valstybės tarnautojams reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2019-07-27 iki 2020-01-01). Statuto 39 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją.

Vadovaujantis Statuto 39 straipsnio 7 dalimi kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas. Ministras ar jo įgaliotas asmuo, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą, gali pavesti ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus, atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo arba sudaro komisiją šiam tarnybiniam patikrinimui atlikti, arba paveda tarnybinį patikrinimą atlikti centrinės statutinės įstaigos vadovui. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardo pažeminimo statutinėje įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, ministro ar jo įgalioto asmens pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui, šiam tikslui sudarytai komisijai ar centrinei statutinei įstaigai. Centrinių statutinių įstaigų vadovų ar jų įgaliotų asmenų pavedimu statutinėje įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas gali būti perduodamas atlikti šių įstaigų tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas statutinėje įstaigoje nebeatliekamas. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo, priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnui ar pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, atsižvelgia į ministro ar jo įgalioto asmens, į centrinės statutinės įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens patvirtintą tyrimų padalinio ar šiam tikslui sudarytos komisijos atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą. Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su finansų ir teisingumo ministrais (Statuto 39 straipsnio 12 dalis).

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 15 d. įsakymo Nr. 1V-55 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“ patvirtino Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja Tvarkos aprašo II skyrius. Tvarkos aprašo 6 punktas teigia, jog tarnybinis patikrinimas pradedamas ministrui ar jo įgaliotam asmeniui, pareigūną į pareigas skiriančiam centrinės statutinės įstaigos arba statutinės įstaigos vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informavimo priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį) nuo nurodytos informacijos gavimo, pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam asmeniui (toliau – tikrintojas), atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą ar pareigūno vardo pažeminimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo raštu perduoti ją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti vadovas gali sudaryti komisiją.

Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2901/2012; 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-577/2013 ir kt.).

Administracinėje byloje nėra ginčo, jog pareiškėjas eina Tarnybos Klaipėdos dalinio TOS viršininko pareigas, t. y. pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl tarnyboje privalėjo vadovautis pareigybės aprašymu, įstatymais bei kitais teisės aktais, reglamentuojančiais L. A. kaip statutinio valstybės tarnautojo, veiklą.

Analizuojant byloje esančius rašytinius įrodymus matyti, kad Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausioji tyrėja 2019 m. spalio 11 d. Tarnybos vadui pateikė tarnybinį pranešimą Nr. 47D-894 „Dėl patikslintos informacijos“. Minėtame tarnybiniame pranešime teigiama, kad Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus pareigūnai 2019 m. rugsėjo 21 d. atliko patikrinimą Tarnybos Klaipėdos dalinio saugomo objekto – SGDT apsaugos poste ir nustatė galimus darbo/poilsio laiko režimo pažeidimus, t. y. 1-osios kuopos darbo grafikai 2019 m. liepos – rugsėjo mėn., buvo sudaromi nesilaikant nepertraukiamo kasdienio poilsio tarp pamainų režimo (poilsio laikas 20 min. trumpesnis nei 11 val.) ir TOS viršininkas nenustatė galimų pareigūnų darbo laiko organizavimo pažeidimų. Tarnybiniame pranešime Tarnybos vadui siūloma pradėti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjo ir kitų Tarnybos Klaipėdos dalinio pareigūnų veiksmų sudarant darbo grafikus ir skiriant pareigūnus vykdyti tarnybą.

Tarnybos vadas susipažinęs su Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2019 m. spalio 11 d. tarnybiniu pranešimu, 2019 m. spalio 15 d. priėmė įsakymą Nr. 47V-1247 „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriuo įsakė Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiajai tyrėjai atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimai neteisėtų pareiškėjo veiksmų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes akivaizdu, jog tarnybinio patikrinimo pareiškėjo atžvilgiu pradžia yra 2019 m. spalio 15 d.

Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Tvarkos aprašo 7 punkte nustatytą atvejį, surašo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą ir jo teises ir įteikia jam pranešimo kopiją (Tvarkos aprašo 21 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. spalio 22 d. pasirašytinai įteiktas 2019 m. spalio 21 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo. Pranešime pareiškėjas informuojamas, jog Tarnybos vado 2019 m. spalio 15 d. įsakymo pagrindu jo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Pranešime nurodoma, jog sudarant 2019 m. rugpjūčio ir spalio mėn. Tarnybos Klaipėdos dalinio padalinių darbo grafikus galimai neužtikrinta, kad pareigūnų kasdienio nepertraukiamo poilsio tarp darbo dienų (pamainų) trukmė nebūtų trumpesnė kaip 11 val. iš eilės. Tokiu būdu pareiškėjas galimai neužtikrino darbo/poilsio režimo reikalavimų, nesiėmė veiksmų, kad darbo grafikai būtu sudaromi laikantis teisės aktų reikalavimų. Pareiškėjui buvo pasiūlyta iki 2019 m. spalio 29 d. pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjas šia teise pasinaudojo ir Tarnybos Vidaus tyrimų ir korupcijos prevencijos skyriaus vyriausiajai tyrėjai 2019 m. spalio 28 d. pateikė paaiškinimą dėl atliekamo tarnybinio patikrinimo, kuriame išdėstė savo poziciją dėl jam pareikšto įtarimo įvykdžius tarnybinį nusižengimą.

Tvarkos aprašo 24 punktas numato, kad tarnybinis patikrinimas baigiamas surašant išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas ar pareigūno vardą žeminanti veika, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas ar veika, žeminanti pareigūno vardą, padaryti (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), padarymo laikas, priežastys, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, tikrinamo pareigūno kaltės forma (tyčia ar neatsargumas), padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo ar pareigūno vardą žeminančios veikos padariniai, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės bei duomenys apie ankstesnę tikrinamo pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios tarnybinės nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Dėl pareiškėjo veiksmų teisėtumo

Išvadoje teigiama, jog pareiškėjas, būdamas Tarnybos Klaipėdos dalinio TOS viršininkas, vizuodamas 2019 m. rugpjūčio mėn. ir 2019 m. spalio mėn. 1-osios kuopos pareigūnų darbo grafikus nenustatė, kad jie sudaryti pažeidžiant Statuto 46 straipsnio 5 dalies ir Tarnybos vado 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 47V-325 „Dėl Darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Darbo ir poilsio laiko apskaitos organizavimo, darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo, priemokų skyrimo Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 46.2 papunkčio reikalavimus. Taip pat pareiškėjas laikinai eidamas Tarnybos Klaipėdos dalinio vado pareigas, įsakymu patvirtino 1-osios kuopos 2019 m. rugpjūčio mėn. darbo grafiką, pagal kurį pareigūnai paskirti dirbti pažeidžiant anksčiau minėtų teisės aktų nuostatas. Konstatuojama, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Aprašo 45 punkto reikalavimus bei netinkamai vykdė TOS viršininko pareigybės aprašyme 6.5.3 papunktyje nustatytą funkciją.

Pareiškėjas skunde ir 2019 m. spalio 28 d. paaiškinime teigia, kad TOS nuostatuose ir TOS viršininko pareigybės aprašyme nėra nurodyta, jog jis turėjo pareigą tikrinti Tarnybos Klaipėdos dalinio struktūrinių padalinių darbo grafikus. Įgyvendindamas Aprašo 45 punkto reikalavimus jis pagal kompetenciją patikrindavo ar darbo grafikai atitinka keliamus reikalavimus, ar yra pilnai užpildyti, ar yra kuopos vado parašas, ar nėra gramatinių klaidų. Atkreipė dėmesį, jog darbo grafikuose nesimato pamainų pradžios bei pabaigos, todėl jis negalėjo įžvelgti, kad tarp pamainų susidarydavo tik 10 val. 40 min. trukmės poilsio laikas. Atkreipia dėmesį, jog tarnybinį patikrinimą vykdę pareigūnai vadovavosi nebegaliojančios redakcijos TOS nuostatais.

Kaip ir anksčiau minėta Išvadoje nurodoma, jog pareiškėjas savo neteisėtais veiksmais pažeidė Aprašo 45 punkto reikalavimus ir netinkamai vykdė TOS viršininko pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Aprašo 45 punktas reglamentuoja, jog Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos dalinių struktūrinių padalinių (pamainų) grafikai prieš teikiant juos dalinių vadams, pagal kompetenciją, patikrinami ir vizuojami šių dalinių Tarnybos organizavimo skyrių viršininkų. Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos Tarnybos organizavimo viršininkai, nustatę galimus pareigūnų darbo laiko organizavimo pažeidimus apie tai privalo informuoti Viešojo saugumo tarnybos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos vadus, dalinių struktūrinių padalinių, sudariusiu darbo (pamainos) grafiką, pareigūnus. Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininko pareigybes aprašymas yra patvirtintas Tarnybos vado 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 47V-1143. TOS viršininko atliekamos funkcijos yra reglamentuotos pareigybės aprašymo V skyriuje „Šias pareigas einančio valstybės tarnautojo funkcijos“. TOS viršininkas koordinuoja ir užtikrina dalinio saugomų objektų apsaugos organizavimą (pareigybės aprašymo 6.5.3 papunktis), vizuoja dalinio vado įsakymus bei kitus teisės aktus ir vidaus dokumentus tarnybos organizavimo, specialiųjų operacijų vykdymo ir kitais klausimais (pareigybės aprašymo 6.8 papunktis), nesant dalinio vadui atlieka jo funkcijas (pareigybės aprašymo 6.18 papunktis). Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą darytina išvada, jog Tarnybos Klaipėdos dalinio TOS viršininkas turi pareigą koordinuoti Tarnybos Klaipėdos dalinio saugomų objektų apsaugos organizavimą, pagal kompetenciją, tikrina ir vizuoja Tarnybos Klaipėdos dalinio struktūrinių padalinių, tame tarpe ir 1-osios kuopos, darbo grafikus. TOS viršininkas nustatęs pareigūnų darbo laiko organizavimo pažeidimus, turi pareigą apie tai informuoti Tarnybos Klaipėdos dalinio vadą ir pareigūną sudariusi 1-osios kuopos darbo grafiką.

Pareiškėjo teiginys, jog iš pateiktų darbo grafikų nėra galimybės pamatyti pamainos darbo pradžios ir pabaigos yra nepagrįstas, kadangi SGDT apsaugos posto pamainų trukmė yra patvirtina Tarnybos vado 2019 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 47V-843 ir ji pareiškėjui turėjo būti žinoma. Taip pat pareiškėjo argumentas, jog Išvadoje buvo remiamasi nebegaliojančios redakcijos TOS nuostatais yra nepagrįstas, kadangi analizuojant Išvados turinį matyti, jog pareiškėjo veiksmų neteisėtumas buvo grindžiamas išskirtinai Aprašo ir TOS viršininko pareigybės aprašymo nuostatomis.

Dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo

Pareiškėjas skunde yra pareiškęs alternatyvų reikalavimą teismo prašo panaikinti skundžiamo įsakymo dalimi jam paskirtą tarnybinę nuobaudą - griežtą papeikimą, o jei bus konstatuota, kad yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, pakeisti paskirtąją nuobaudą švelnesne.

Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) perkėlimas į žemesnes pareigas; 5) atleidimas iš vidaus tarnybos. Kaip ir minėta tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į arnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka gautą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės pateikiamos Statuto 40 straipsnyje.

Atsižvelgiant į statutinio valstybės tarnautojo veiką ir jos ryšius su valdžios institucijų veikla bei, atitinkamai, viešąjį interesą, akivaizdu, jog tarnybiniai nusižengimai, kaip jie apibrėžiami Statute, daro tiesioginę įtaką šių institucijų ir valstybės tarnybos sistemos tinkamam funkcionavimui. Neabejotina ir tai, kad valstybė, kaip visos visuomenės organizacija, turi priedermę imtis įvairių teisėtų ir veiksmingų priemonių, užkertančių kelią valstybės tarnautojų (pareigūnų) pažeidimams bei mažinančių jų skaičių. Akivaizdu, kad viena veiksmingiausių priemonių, užtikrinančių šių tikslų pasiekimą, yra atsakomybės neišvengiamumas. Tarnybinės (drausminės) nuobaudos skyrimas yra pirmiausia teisinės atsakomybės taikymas. Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad negali būti išvengiama teisinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, o iš administracinių teismų praktikos išplaukianti minėta teismo pareiga, be kita ko, yra tiesiogiai ir betarpiškai susijusi su siekiu užtikrinti šį – atsakomybės neišvengiamumo – principą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinė byla Nr. A552-2748/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismui konstatavus, jog valstybės tarnautojas (pareigūnas) padarė tarnybinį nusižengimą, tačiau jam paskirta nuobauda yra per griežta, ši nuobauda, nesant aplinkybių, kurios eliminuotų galimybę šiems asmenims iš viso taikyti šią tarnybinės (drausminės) atsakomybės priemonę, turėtų būti keičiama į švelnesnę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7‑162/2007; 2007 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14‑945/2007; 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑284/2008; 2008 spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑2681/2008; 2011 m. rugsėjo 30 nutartį administracinėje byloje Nr. A146‑3235/2011; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012; 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A548-552/2015 ir kt.).

Nagrinėjamo ginčo atveju, nustačius, kad pareiškėjas savo veiksmais padarė tarnybinį nusižengimą, spręstinas klausimas, ar pareiškėjo veiksmai pripažintini tokio pobūdžio, už kuriuos jam galėjo būti taikoma tokios rūšies nuobauda, ar ši paskirtoji konkreti tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas - pagrįsta ir proporcinga, ar keistina švelnesne - viena iš kitų, numatytų Statuto 39 straipsnio 2 dalyje nuobaudų (pvz., pastaba).

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių (drausminių) nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo, teismine tvarka kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą bendriesiems tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams (įskaitant nuobaudos tikslingumo ir veiksmingumo) bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑319/2007; 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520‑1838/2012 ir kt.). Analogiškos taisyklės yra taikytinos ir teismui sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos pakeitimo (sušvelninimo). Pabrėžtina ir tai, kad toks vertinimas turi būti atliekamas, be kita ko, konkrečių byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių kontekste.

Teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda. Teismo pareiga yra įvertinti patį pažeidimo sunkumą, jo sukeltas neigiamas pasekmes, asmens kaltės formą ir laipsnį, jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas per visą savo darbo valstybės tarnyboje laikotarpį nebuvo nė karto patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybos Klaipėdos dalinio vadas pareiškėjo charakteristikoje nurodo, jog jis yra kruopštus ir pareigingas vadovas, jaučiantis atsakomybę už darbo kokybę pareigūnas, aktyviai dalyvauja kuriant teigiamą Tarnybos įvaizdį visuomenėje, už gerą ir nepriekaištingą tarnybą ne kartą skatintas ir apdovanotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad 1-osios kuopos 2019 m. rugpjūčio mėn. ir 2019 m. spalio mėn. darbo grafikuose nepertraukiamojo poilsio laiko tarp darbo dienų trukmė buvo pažeista minimaliai (20 min.), nėra jokių duomenų, jog šiuo klausimu buvo gauta 1-osios kuopos pareigūnų skundų ir iš byloje esančių rašytinių duomenų akivaizdu, kad 1-osios kuopos 2019 m. spalio mėn. darbo grafikas buvo pakeistas dar iki jam įsigaliojant.

Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, taip pat pareiškėjo padaryto pažeidimo sunkumą pavojingumo visuomenei aspektais, tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis ir aplinkybes, tai, kad pažeidimu reali žala padaryta nebuvo, pareiškėjo, kaip statutinio valstybės tarnautojo, statusą ir jo ankstesnę tarnybinę veiklą, jį charakterizuojančią medžiagą, teismas konstatuoja, jog už padarytą tarnybinį nusižengimą pareiškėjui atsakovės skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 3 punktas) yra neproporcinga ir per griežta, todėl keistina švelnesne tarnybine nuobauda - pastaba (Statuto 39 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kuri, teismo nuomone, adekvati jo padaryto pažeidimo pobūdžiui, atitinka teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas – 600,00 Eur. Patirtos bylinėjimosi išlaidos grindžiamos 2020 m. sausio 20 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 01-20/2020 bei 2020 m. sausio 20 d. pinigų priėmimo kvitu Nr. 823553. Nurodyti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokatui Remigijui Jakštui už skundo parengimą sumokėjo 600,00 Eur.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 5 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjo skundas teismui pateiktas 2020 m. sausio 20 d. Vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2019 m. III ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) siekė 1317,6 Eur.

Už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinio parengimą maksimalus priteistinas užmokesčio dydis – 2,5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybes konstatuotina, jog maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už skundo parengimą siekia 3294,00 Eur (1317,6 * 2,5). Kaip ir anksčiau minėta pareiškėjas už skundo teismui parengimą advokatui sumokėjo 600,00 Eur t. y. ši suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio dydžio.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sprendžiant klausimus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo skundą tenkinus iš dalies, nuosekliai laikomasi taisyklės, kad tuo atveju, kai skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai teismo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 20 d.. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-144/2012, 2015 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-697-756/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad analogiško turinio norma yra įtvirtina ir CPK 93 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Kadangi skundas patenkintas iš dalies, vertintina, jog patenkintų reikalavimų dalis sudaro 50 procentų skundo reikalavimų, todėl laikytina, kad pareiškėjas įgijo teisę į turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patenkintų skundo reikalavimų dalyje. Vadovaujantis nurodytomis aplinkybėmis pareiškėjo prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies ir L. A. iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos priteistina 300,00 Eur (600 : ½) bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant skundą dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo arba jos pakeitimo į švelnesnę tarnybinę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 bei 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. A. skundą atsakovei Viešojo saugumo tarnybai prie Vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo dalies panaikinimo patenkinti iš dalies.

Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vado 2019 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 47TE-711 „Dėl nuobaudos skyrimo“, dalyje dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos rūšies vidaus tarnybos majorui L. A., Klaipėdos dalinio Tarnybos organizavimo skyriaus viršininkui, pakeisti, panaikinti L. A. paskirtą tarnybinę nuobaudą griežtą papeikimą ir skirti L. A. tarnybinę nuobaudą - pastabą.

Priteisti pareiškėjui L. A. iš atsakovės Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kitoje dalyje pareiškėjo L. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.