- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-20
- Bylos Nr.
- 2YT-9111-633/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-02134-2025-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei „Turto bankas“, Vilkaviškio rajono savivaldybei
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. Ž. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“ ir Vilkaviškio rajono savivaldybei dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. Ž. prašo teismą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad butas Nr. 1 su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso L. Ž. ir J. Ž..
2. Pareiškėja savo reikalavimą grindžia aplinkybėmis, jog nurodytą nekilnojamąjį turtą sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai ji ir jos sutuoktinis (iki jo mirties 2011 metais) valdė nuo 1976 metų. Pareiškėja nurodo, kad apie 1974–1975 m. tuometinės (duomenys neskelbtini) apylinkės tarybos sprendimu jos šeimai (pareiškėjos vardu) buvo skirtas 150 kv. m. pasodybinis sklypas (duomenys neskelbtini) kaime (šiuo metu adresas – (duomenys neskelbtini)). Šiame sklype apie 1975–1976 metus kooperatinės statybos būdu (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas (duomenys neskelbtini)) buvo pastatytas gyvenamasis namas, kurio vienas iš butų buvo paskirtas pareiškėjos šeimai. Ūkinius pastatus prie šio namo (buto) statė tuometinis (duomenys neskelbtini) kolūkis. Pareiškėjos santuoka su L. Ž. buvo įregistruota (duomenys neskelbtini), t. y. butą ir ūkinius statinius jie gavo ir įmokas už juos mokėjo gyvendami santuokoje, visą laiką mokėjo įnašus kooperatyvui už gautą gyvenamąjį namą (butą), o (duomenys neskelbtini) kolūkiui – už ūkinius pastatus.
3. Jokie archyviniai dokumentai, patvirtinantys įmokų mokėjimą nėra išlikę, tačiau pareiškėja yra išsaugojusi 1992 m. rugpjūčio 24 d. Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) jai išduotą pažymą Nr. 19 apie tai, kad už gyvenamąjį namą ji yra sumokėjusi 10 510 rublių ir atsiskaičiusi pilnumoje, bei tos pačios dienos (duomenys neskelbtini) jai išduotą pažymą Nr. 47 apie tai, kad ji pilnai sumokėjo už ūkinį pastatą. Tai, jog pareiškėjos šeima turėjo statinius, patvirtina ir Kauno regioninio valstybės archyvo Marijampolės filialo 2024 m. lapkričio 12 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad 1986–1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas L. Ž. ūkis, o skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas kooperatinis, 1980 m., 1981 m. ir 1982 m. duomenyse nurodoma, kad L. Ž. ūkiui priklausė kooperatinis gyvenamasis namas ir ūkio pastatas. Kad pareiškėjos šeimai priklauso du ūkiniai pastatai patvirtina 2024 m. lapkričio 18 d. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos išduota pažyma Nr. (26)(26.1) GI-760 apie pastatų registraciją.
4. Archyvui neperduoti Vilkaviškio rajono architekto 1969-1979 metų valdinių ir kooperatinių pastatų statybai išduotų leidimų registracijos žurnalas ir Vilkaviškio rajono kooperatyvo (duomenys neskelbtini) dokumentai.
5. Nuosavybės teisės į pareiškėjos šeimai priklausančią namo dalį (butą Nr. 1) bei ūkio pastatus ir 1/2 dalį kiemo statinių taip ir liko neįregistruotos, nes pareiškėja nežinojusi, kad tai reikia padaryti ir jų niekas apie tai neinformavo.
6. 1992 m. spalio 28 d. pareiškėja yra sumokėjusi 12,95 eurų investicinių čekių už 0,0993 ha ploto valstybinės namų valdos žemę.
7. Šiame name (bute Nr. 1) pareiškėja ir jos sutuoktinis buvo deklaravę savo gyvenamąją vietą dar 1976 m., t. y. nuo to laiko, kai persikėlė gyventi į pastatytą butą.
8. Dokumentai pilnai įrodo, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis L. Ž., teisėtai ir nepertraukiamai daugiau kaip dešimt (beveik penkiasdešimt) metų šį turtą (butą ir ūkinius pastatus) valdė, jais disponavo ir naudojo pagal tikslinę paskirtį. Visą šį laikotarpį turtas valdomas kaip savas, atvirai. Pažymėtina, kad jokių abejonių ar ginčų dėl šio nekilnojamojo turto niekada nebuvo ir nėra, jokių administracinių aktų dėl jo neteisėtumo priimta nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad šis turtas (butas ir ūkiniai pastatai) niekada nebuvo ir nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė. Daiktinės teisės į statinius Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos.
9. Valstybės įmonė „Registrų centras“ sudarė Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą pastato (buto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir pagalbinių pastatų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) bei Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškimas teisme priimtas 2025 m. spalio 15 d., iki paskirto bylos nagrinėjimo 2025 m. lapkričio 20 d. ginčo dėl šių daiktų valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo nekilo.
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą pareiškė kad sutinka, jog pareiškimą teismas nagrinėtų savo nuožiūra. Suinteresuotas asmuo Vilkaviškio rajono savivaldybė atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, ginčo objektai – butas Nr. 1, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/2 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), Savivaldybei nepriklauso, prašo pareiškėjos pareiškimo pagrįstumą vertinti pagal byloje pateiktus įrodymus.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjos procesiniame dokumente rašytiniais paaiškinimais tvirtinamos bei suinteresuotų asmenų neginčijamos ir pripažįstamos aukščiau aprašytos aplinkybės (punktai 2-3) dėl buto ir ūkinių pastatų valdymo sąžiningumo, atvirumo, nepertraukiamumo ir teisėtumo byloje yra tinkamai ir leistinai įrodinėjamos ir rašytiniais įrodymais : Vilkaviškio rajono gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo (duomenys neskelbtini) 1992 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 19; Vilkaviškio rajono žemės ūkio įmonės (duomenys neskelbtini) 1992 m. rugpjūčio 24 d. pažyma Nr. 47; Vilkaviškio rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024 m. lapkričio 18 d. pažyma apie pastatų registraciją; Kauno regiono valstybės archyvo 2024 m. lapkričio 12 d. pažyma apie pastatus Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2025 m. rugsėjo 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl pastatų“; Notaro liudijimu Nr. 2222; VĮ Registrų centras 2025 m. liepos 14 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo sprendimas prašymą atmesti“; Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylomis; paskelbimu internete apie bylos iškėlimą teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.138 straipsnio 1 dalies 1, 5, 8 punktų bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 530 straipsnio normos numato teismui teisę ginti asmens civilinę teisę, nors ir nepažeistą, tačiau oficialiai nepripažintą, nustatant įstatymo numatytus juridiškai reikšmingus faktus, taip pat pripažįstant civilines teises ir pakeičiant asmens civilinius teisinius santykius su kitais asmenimis. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas, nustatytas CK 4.47 straipsnio 11 punktu. Kad nustatyti, jog daikto valdymas transformavosi į nuosavybės teisę pagal CK 4-os knygos 3-iojo skirsnio (įgyjamoji senatis – 4.68 – 4.71 straipsnius) taisykles, turi būti faktinis pagrindas teismui konstatuoti esant visumą įstatymu tam nustatytų sąlygų : 1) asmuo nėra daikto savininkas, tačiau jį valdo kaip savą, tai yra sąžiningai užvaldęs daiktą, valdo jį kaip nuosavą turtą, nemanydamas, kad šio daikto savininkas yra kažkas tai kitas; 2) asmuo daiktą ne tik įgijo, bet ir valdo per visą įstatymu reikalaujamą laiko tarpą sąžiningai, daiktas nėra registruotas kito asmens vardu, asmuo yra įsitikinęs, kad niekas kitas neturi daugiau teisių į daiktą nei jis ir per visą valdymo laiką nežino apie kliūtis, trukdančias jam šį konkretų daiktą įgyti savo nuosavybėn; 3) asmuo daiktą valdo teisėtai. Kad valdymą pripažinti teisėtu, daiktas, dėl kurio sprendžiama, pagal įstatymą gali būti privačios nuosavybės objektu ir nėra valstybės ar savivaldybės turtu. Jeigu daiktas buvo sukurtas statybos būdu, tai jis turi būti pastatytas statybą jos vykdymo laiku reglamentavusių teisės aktų nustatyta tvarka (legali statyba). Įstatymu yra preziumuojama, kad daikto valdymas yra teisėtas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis), ši įstatyminė prezumpcija suinteresuoto asmens gali būti ginčijama, tačiau tokiu atveju neteisėtumo aplinkybės įrodinėjimo našta tenka teisėtumą ginčijančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis); 4) daiktas turi būti valdomas atvirai, nesislepiant ir ne mažiau kaip 10 metų, jeigu tai nekilnojamas daiktas.
14. Aukščiau aptartų duomenų, kurie nėra prieštaringi, vieni kitus patvirtina ir papildo, visuma teismas nustatė, kad pareiškėja byloje leistinai ir pakankamai įrodė visas būtinas nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį pripažinimui sąlygas, nustatytas CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kad L. Ž. (šiuo metu jau miręs pareiškėjos sutuoktinis) ir pareiškėja praeityje ir šiuo metu nebuvo ir nėra įgiję iki galo nuosavybės teisės į pastatus jokiu kitu CK 4.47 straipsnyje apibrėžtu būdu, pastatą (butą) ir ūkinius pastatus jie pradėjo valdyti ir jais naudotis sąžiningai ir atvirai (legaliai įgiję (išsipirkę už savo lėšas) iš gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo ir tuometinio kolūkio), pastatai ir daiktinės teisės į juos nėra įregistruotos viešame registre nei jų, nei jokių kitų asmenų vardu, tai nėra valstybės, savivaldybės ar kito asmens turtas, pastatai pareiškėjų buvo valdomi ir naudojami atvirai ir nepertraukiamai daugiau kaip 10 metų, jie juo valdė kaip savo, elgėsi kaip jų savininkas (naudojo pagal paskirtį, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius ir kt.) ir, kaip tvirtina pareiškėja, buvo įsitikinę, jog jokie kiti tretieji asmenys į juos neturi daugiau teisių už juos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 265, 270, 279, 307, 443, 530-533 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti visiškai.
Nustatyti juridinį faktą, kad nekilnojamieji daiktai – butas Nr. 1 su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalis kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys(duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijų įteikimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.