- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-08-04
- Bylos Nr.
- 2-608-253/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Pupeikienė
- Ieškovas
- J. T.
- Atsakovas
- UAB „Corpus A“
- Advokatai
- Darius Kripas
- Kategorijos
- 4.3Nejurisdikciniai privatinių ginčų sprendimo būdai (tarpininkavimas, taikinimas ir pan.)
- 11.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.10.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 14.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo teisėja Albina Pupeikienė, sekretoriaujant Sigitai Zaksaitei- Dumčiuvienei, dalyvaujant ieškovei J. T., atsakovės atstovams Aistei Aukštikalnytei, advokatui Dariui Kripui, vertėjai Livijai Martišauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovei UAB „Corpus A“ dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta, darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo santykiais, ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2007-11-13 ji parašė prašymą atsakovei UAB „Corpus A“ dėl priėmimo į darbą valytojos pareigoms nuo 2007-11-14. Faktiškai dirbti pradėjo jai paskirtame objekte 2007-11-13. Dirbo 4 dienas (nuo 2007-11-13 iki 2007-11-16). Tačiau darbo sutartis su ja nebuvo sudaryta, su įsakymu apie priėmimą į darbą ji nebuvo supažindinta. 2007-11-16 ji telefonu imformavo tiesioginę viršininkę, kad daugiau nedirbs. 2007-11-19 jai skambino iš biuro, buvo į namus atvykę administracijos atstovai, reikalaudami pasirašyti kažkokius dokumentus. Tačiau ji nieko nepasirašė. 2007-11-24 gavo registruotą laišką, kuriame buvo reikalaujama atvykti į UAB „Corpus A“. 2008-02-05 ji taip pat gavo registruotą laišką dėl darbo sutarties nutraukimo pagal LR DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Tačiau į laiškus nereagavo, nes manė, jog tai yra juokai, nes jokios darbo sutarties ji nebuvo pasirašiusi. 2008-02-08 VSDFV Klaipėdos skyriuje ji sužinojo, jog laikotarpiu nuo 2007-11-14 iki 2008-01-31 ji buvo įdarbinta pas atsakovę. Todėl ieškiniu, kurį patikslino parengiamojo posėdžio metu (b. l. 109), prašė:
pripažinti darbo sutartį Nr. 4805 neteisėta; pripažinti darbo sutarties Nr. 4805 nutraukimą neteisėtu; įpareigoti atsakovę atlyginti už ieškovės faktišką darbą (2007-11-13–2007-11-16) 8 000 Lt; įpareigoti atsakovę sumokėti už laikotarpį nuo 2007-11-13 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos 200 000 Lt;
Šalies argumentai
5) įpareigoti atsakovę atlyginti ieškovei 700 000 Lt neturtinę žalą.
Ieškovė posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovė ieškinio nepripažino (b. l. 30–33). Nurodė, kad 2007-11-13 šalys susitarė dėl visų esminių darbo sutarties sąlygų, ieškovė parašė prašymą dėl priėmimo į darbą, užpildė ir pasirašė UAB „Corpus A“ asmens anketą, pateikė prašymą buhalterijai dėl darbo užmokesčio pervedimo į sąskaitą/kortelę banke, pateikė visus dokumentus, reikalingus darbo sutarčiai įforminti. Pati darbo sutartis 2007-11-13 raštu nebuvo įforminta, nes ieškovė atvyko jau po darbo sutartis ruošiančio asmens darbo laiko, t. y. po 17.15 val. Todėl buvo susitarta, jog ji atvyks į biurą kitą dieną, tačiau to nepadarė. Nežiūrint to, ieškovė nuo 2007-11-14 iki 2007-11-16 dirbo, o darbdavys 2007-11-14 apie ieškovės įdarbinimą pranešė VSDFV. Kadangi DK nenumato darbo sutarčių pripažinimo niekinėmis ar negaliojančiomis pagrindų, o tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, prašo pirmąjį ieškovės reikalavimą atmesti kaip nepagrįstą. Dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu prašo taikyti ieškinio senatį, nes ieškovė pripažįsta, kad dokumentą, patvirtinantį jos atleidimą iš darbo, ji gavo 2008-02-05, o į teismą kreipėsi tik 2008-03-27. Ieškovė praleisto termino neprašo atnaujinti. Be to, nurodo, jog ieškovė pripažįsta, kad nuo 2007-11-19 nėjo į darbą, t. y. ji šiurkščiai pažeidė darbo pareigas. Dėl piniginių reikalavimų atsakovė nurodė, jog už faktiškai dirbtą laiką ieškovei pinigai buvo pervesti į ieškovės nurodytą banko sąskaitą/kortelę, o jos kiti piniginiai reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini.
Atsakovės atstovai posėdžio metu prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl reikalavimo pripažinti darbo sutartį Nr. 4805 neteisėta
Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu (DK 93 str.). Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl darbo sutarties sąlygų (DK 99 str. 1 d.).
Ieškovė posėdžio metu patvirtino, jog ji 2007-11-13 su atsakovės atsakingais darbuotojais apžiūrėjo būsimą darbo vietą, aptarė darbo sąlygas ir darbo užmokestį bei faktiškai dirbo pas atsakovę 2007-11-13–2007-11-16 dienomis atsakovės jai paskirtame objekte. Sąskaitos išrašas (b. l. 66) patvirtina, kad už ieškovės faktiškai dirbtą laiką buvo sumokėtas 97 Lt darbo užmokestis. Ieškovės ir atsakovės atstovų, liudytojų J. P. (b. l. 117–118), R. M. (b. l. 115–116) paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė pateikė atsakovei prašymą priimti į darbą nuo 2007-11-14 (b. l. 51). Su prašymu atsakovei ji pateikė asmens anketą (b. l. 52), prašymą dėl darbo užmokesčio pervedimo į banko sąskaitą/kortelę (b. l. 53). Atsakovė užpildė darbo sutarties Nr. 4805 blanką (b. l. 44–45), šią sutartį įregistravo darbo sutarčių registravimo žurnale (b. l. 48–49), apie ieškovės priėmimą į darbą informavo VSDFV (b. l. 50). Visi nurodyti šalių veiksmai rodo, jog tarp šalių susiklostė faktiniai darbo santykiai, kurie tik nebuvo nustatyta tvarka įforminti. Todėl šioje byloje kyla sutarties sudarymo ir jos formos klausimas. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, konstatuoja, kad, šalims susitarus dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų (DK 95 str.), darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudaryta. Dėl darbo sutarties formos nesilaikymo darbdaviui gali būti taikoma administracinė atsakomybė, tačiau darbo sutarties formos nesilaikymas nedaro pačios darbo sutarties neteisėtos ar negaliojančios.
Žemesnės instancijos teismas
Kadangi tarp šalių susiklosčiusius santykius reglamentuoja darbo teisinių santykių normos, kurios, skirtingai nuo civilinių, nenumato darbo sutarties negaliojimo, nes darbo santykių dalyvių neįmanoma grąžinti į ankstesnę padėtį – atlikto darbo sugrąžinti neįmanoma, todėl ieškovės reikalavimas dėl darbo sutarties pripažinimo neteisėta atmestinas. Pažymėtina, kad pagal DK 139 straipsnį leidžiama pašalinti sutarties sąlygas, prieštaraujančias įstatymams, o ne pripažinti visą darbo sutartį negaliojančia.
Dėl reikalavimo pripažinti darbo sutarties Nr. 4805 nutraukimą neteisėtu
Dėl šio ieškovės reikalavimo atsakovė prašo taikyti ieškinio senatį, kadangi dokumentą, patvirtinantį atleidimą iš darbo, ieškovė gavo 2008-02-05, o į teismą kreipėsi tik 2008-03-27.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teisminę praktiką, yra nurodęs, kad pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Todėl byloje nustatęs, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir nėra pagrindo jį atnaujinti, o ginčo šalis reikalauja ieškinio senatį taikyti, teismas gali ieškinį atmesti motyvuodamas vien ieškinio senaties termino pasibaigimu. Tokiu atveju teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstyti argumentus dėl ieškiniu pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo nebūtina, pakanka teismo sprendimą motyvuoti ieškinio senaties taikymu. Tačiau tuo atveju, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (LAT senato 2002-12-20 nutarimas Nr. 39 „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“).
Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė dokumentą, patvirtinantį atleidimą iš darbo, gavo 2008-02-05 (b. l. 3–6, 10), o į teismą kreipėsi tik 2008-03-27 (b. l. 3). Ieškinio senaties termino atnaujinti ieškovė neprašė, nors 2008-03-28 teismo nutartyje ši teisė ieškovei buvo išaiškinta (b. l. 13–14).
Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo dokumento gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą (LR DK 297 str.). Ieškovė šį terminą praleido ir neprašo jo atnaujinti. Todėl yra pagrindas taikyti CK 1.131 straipsnio 1 dalies nuostatas, tačiau išnagrinėjus bylą nustatyta, kad ieškovės teisė nepažeista, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad su darbdavio atstove buvo sutarusios, kad ji dirbs 5 darbo dienas per savaitę, gaus 500 Lt per mėnesį, tačiau nuo 2007-11-19 ji nėjo į darbą, nes manė, jog darbo sutartis nėra sudaryta. Kadangi šalys jau 2007-11-13 susitarė dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t. y. sudarė darbo sutartį, ieškovė privalėjo laikytis darbovietėje nustatytos darbo tvarkos, dirbti jai pavestą valytojos darbą 5 darbo dienas per savaitę. Atleidimas iš darbo už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1 d. 3 p.). Darbuotojui ginčijant drausminės nuobaudos skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, pareiga įrodyti, kad drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui.
Pagal DK 242 straipsnio 2 dalį darbo ginčą nagrinėjanti institucija turi teisę drausminę nuobaudą panaikinti atsižvelgdama į padaryto darbo drausmės pažeidimo sunkumą, aplinkybes, kuriomis jis padarytas, darbuotojo ankstesnį darbą ir elgesį, į tai, ar drausminė nuobauda atitinka padaryto pažeidimo sunkumą, ar buvo laikytasi nuobaudai skirti nustatytos tvarkos.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad ieškovė nuo 2007-11-19 iki atleidimo iš darbo dienos nėjo į darbą. Ieškovė posėdžio metu teigė, kad 2007-11-16 ji telefonu įspėjo administracijos darbuotojus, kad nebedirbs, nes sugedo mašina, o 2007-11-19 pas ją į namus buvo atvykę du administracijos atstovai, tačiau ji pasirašyti dokumentus ar kitaip bendrauti su pastaraisiais atsisakė (b. l. 114). Administracijos siųstą 2007-11-20 raštą gavo, tačiau jame nesant įmonės antspaudo manė, jog šis raštas nėra oficialus dokumentas, į kurį reikia reaguoti.
Atsakovė 2007-11-20 raštu Nr. S-10/1222, kurio gavimą pripažįsta ieškovė, prašė ieškovę raštiškai pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą nuo 2007-11-19. Ieškovė pasiaiškinimo nepateikė, neatvykimo į darbą priežasčių nenurodė. Todėl atsakovė pagrįstai šį pažeidimą (neišėjimą be svarbių priežasčių į darbą visą darbo dieną (pamainą) įvertino kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 235 str. 2 d. 9 p.).
Vertindamas, ar už padarytą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą, t. y. neatvykimą į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną, atsakovė pagrįstai atleido ieškovę iš darbo, teismas atsižvelgia į darbo drausmės pažeidimo sunkumą, t. y. į tai, kad ieškovė pažeidė darbo sąlygas, darbo drausmės reikalavimus, kurie reglamentuoti darbo įstatymais, į tai, kad ieškovė privalėjo ir galėjo informuoti darbdavį, jei ji negali atvykti į darbą, tačiau to sąmoningai nepadarė, atsisakė bendrauti su administracijos atstovais, pažeidimas tęsėsi pakankamai ilgą laiką. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad atleidimas iš darbo yra adekvati drausminė nuobauda padarytam pažeidimui.
Drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėja, neįskaitant laiko, kurį darbuotojas darbe nebuvo dėl ligos ir kt. (DK 241 str. 1d.). Posėdžio metu atsakovės atstovai paaiškino, kad po 2007-11-19 administracijos atstovai negalėjo susisiekti telefonu su ieškove, todėl buvo pagrindas manyti, kad ieškovė serga. Tik 2008-01-28 atsakovė sužinojo apie 2007-11-19 rašto įteikimą ieškovei. Tokie atsakovės atstovų paaiškinimai atitinka rašytinę bylos medžiagą (b. l. 63–64), ieškovės ir liudytojų paaiškinimus, duotus teisme. Todėl konstatuotina, kad atsakovė nepažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos ir terminų (DK 240 str., 241 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs šalių ir jų atstovų paaiškinimus, rašytinę bylos medžiagą, konstatuoja, kad atsakovė įrodė drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo – skyrimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl ieškovės reikalavimas pripažinti darbo sutarties Nr. 4805 nutraukimą neteisėtu atmestinas.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę atlyginti už ieškovės faktišką darbą (2007-11-13– 2007-11-16) 8 000 Lt
Savo reikalavimą už dirbtą pas atsakovę laiką (2007-11-13–2007-11-16) priteisti 8 000 Lt ieškovė grindžia tuo, kad Europos Sąjungoje, kurios narė Lietuva yra nuo 2004-05-01, yra tokie valymo darbų įkainiai.
Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.).
Ieškovė posėdžio metu patvirtino, kad 2007-11-13 ji su administracijos atstove aptarė, kad per mėnesį ji gaus 500 Lt (b. l. 114). Toks ieškovės paaiškinimas atitinka darbo sutarties Nr. 4805 sąlygas (b. l. 44). Sąskaitos išrašas (b. l. 66) patvirtina, kad 2007-12-10 į ieškovės banko sąskaitą/kortelę buvo pravesti 97 Lt.
Kadangi atsakovė sumokėjo ieškovei už faktiškai dirbtą darbo laiką pagal šalių sudarytą darbo sutartį, reikalavimas taikyti ES įkainius už ieškovės darbą atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę sumokėti už laikotarpį nuo 2007-11-13 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos 200 000 Lt
Šį savo reikalavimą ieškovė grindė tuo, kad ne laiku buvo su ja atsiskaityta, todėl ji priskaičiavo procentus (b. l. 112). Atsakovės atstovai su tokiu reikalavimu nesutiko.
Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 str.). Kadangi atsakovei už dirbtą laiką buvo sumokėtas darbo užmokestis (b. l. 66), nuo 2007-11-19 ji pas atsakovę nebedirbo (b. l. 55–60), todėl atsakovė neturi pareigos mokėti prašomos sumos. Ieškovei nenurodžius kito faktinio ar juridinio šio reikalavimo pagrindo, šis reikalavimas atmestinas.
Dėl reikalavimo atlyginti 800 000 Lt neturtinę žalą
DK 250 straipsnyje nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Ši norma yra blanketinė, nes nukreipia į CK normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę. Tačiau CPK 178 straipsnio normos nustato, kad kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala).
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė ieškovę atleido dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga. Žala nėra preziumuojama, todėl jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Atmetus ieškovės reikalavimus pripažinti darbo sutartį Nr. 4805 neteisėta, pripažinti darbo sutarties Nr. 4805 nutraukimą neteisėtu ir kitus reikalavimus, ieškovė neįrodė, jog jai buvo padaryta neturtinė žala. Todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Nenustatęs, jog ieškovei buvo padaryta kokia nors žala, teismas neanalizuoja kitų civilinei atsakomybei atsirasti reikalingų sąlygų: neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio, kaltės (LR CK 6.246-6.248).
Išnagrinėjęs bylą teismas privalo paskirstyti išlaidas, priteisdamas šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, turėtas bylinėjimosi išlaidas iš antrosios šalies. Ieškinys atmestas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Kadangi ieškovės ieškinys atmestas, iš jos priteistinos atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 3 200 Lt advokato pagalbos išlaidos (b. l. 83–85, 129–130).
Spręsdamas klausimą dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, teismas turi atsižvelgti į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas bei teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.). Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo ruošas atsakovės atsiliepimas į ieškinį ir advokatas dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė 4 val. Vertinant šiuos įrodymus ir atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d. reikalavimus bei Rekomendacijose nurodytus įkainius, darytina išvada, kad už advokato pagalbą prašoma priteisti suma (3 200 Lt) yra per didelė (CPK 98 str. 2 d., 185 str. 1 d., 3 str. 1 d.), kadangi už vieną atstovavimo valandą teisme rekomenduojama priteisti 0,15 minimalios mėnesinės algos dydžio (toliau MMA) suma, kuri sudarytų 0,15 x 800 = 120 Lt, dalyvavimo laikas posėdžiuose susumuojamas ir priteistina suma už atstovavimą teismo posėdžiuose būtų 0,15 x MMA x 4 val. = 480 Lt. Už atsiliepimo surašymą Rekomendacijos numato 3 MMA sumokėjimą, kas sudaro 2 400 Lt. Atsakovės atstovas advokatas nepateikė detalizuotos pažymos, iš kurios būtų galima spręsti, kiek laiko jis konsultavo ieškovę ir koks jo darbo valandos įkainis, taip pat nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis konsultavo klientą tarp teismo posėdžių, todėl vadovaujantis principu, kad civiliniame procese kiekvienas dalyvaujantis asmuo turi įrodyti savo reikalavimus, konstatuotina, kad advokatas neįrodė, kad atliko kokius nors kitus darbus, už kuriuos būtų galima priteisti papildomų išlaidų advokato pagalbai mokėti (CPK 12 str. 178 str.; 185 str. 1 d.). Todėl iš ieškovės atsakovei priteistina 2 880 Lt suma už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės J. T. atsakovei UAB „Corpus A“ 2 880 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.