Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja R.Valentinienė Teisėja I.Šeškauskienė Baudž. byla Nr. 1A–51-106/2008 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.6.2. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2008 m. sausio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2007-10-17 nuosprendžio, kuriuo G. V., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d. ir nuteistas 32 MGL dydžio (4000 Lt) bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. nuteistas už tai, kad jis, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 53 p. reikalavimus, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, 164 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, 172 p. reikalavimus, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, 174 p. reikalavimus kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu, 2004 m. rugpjūčio 8 d., apie 12 val. 20 min., Plungės gatvėje, Rietavo m., vairuodamas automobilį Audi 80, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, važiavo nuo 72,9 km/h iki 86,4 km/h greičiu, taip viršydamas leistiną vairavimo greitį gyvenvietėse ir nepasirinkdamas saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu automobilio keleivei L. V. dėl galvos sumušimo su nosies srities kraujosruva ir lengvo laipsnio smegenų sukrėtimo, stuburo krūtininės dalies VII slankstelio kūno kompresinio lūžimo, dešinės vidinės kulkšnies lūžio, didelės kairės pėdos žaizdos su pirštų tiesiamųjų sausgyslių pažeidimu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistasis, jo gynėja bei nukentėjusioji prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis BPK 20 str. 5 d. reikalavimais, išsamiai ir objektyviai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai G. V. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 281 str. 1 d. Apkaltinamajame nuosprendyje detaliai išdėstytos motyvuotos išvados, pagrindžiančios apelianto kaltumą.

Apylinkės teismas G. V. kaltę grindė liudytojų E. J., iš dalies G. M., J. M. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros, papildomos įvykio vietos apžiūros, automobilio apžiūros protokolais, protokolu dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo, specialistų išvadomis.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti apylinkės teismo padarytų išvadų ar jomis abejoti. Apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaltinamojo keliamą versiją, kad pagrindinė priežastis, dėl kurio jis nesuvaldė vairuojamo automobilio, buvo iš šalutinio kelio netikėtai į jo automobilio dešinės pusės priekines dureles atsitrenkęs kitas automobilis.

Apylinkės teismas nagrinėdamas bylą ėmėsi visų priemonių tokiai kaltinamojo gynybinei versijai patikrinti. Ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (BK 38 str.), vėliau ikiteisminis tyrimas atnaujintas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Tačiau atnaujinus ikiteisminį tyrimą byloje nebuvo nustatyta jokių naujų duomenų, patvirtinančių gynybinę versiją. Liudytojas J. M. negalėjo nurodyti jokių galimų apelianto vairuojamo „AUDI 80“ ir raudonos spalvos „Opel Ascona“ susidūrimo žymių, nors pagal kaltinamojo versiją pastarųjų automobilių susidūrimas buvo gatvėje prie jo namų ir į įvykio vietą, kur matė apelianto automobilį, jis ėjo iš namų, esančių šalia Plungės ir Birutės gatvių sankryžos (t. 1, b. l. 54-55, 152-153).

Liudytoja G. M. (liudytojo J. M. žmona) nurodė, kad nematė minėtų automobilių susidūrimo galimoje vietoje jokių automobilių detalių, nuolaužų ar tepalų. Tačiau ji nurodė, kad matė iš karto po girdėtų stabdymo sukelto garso ir trenksmo raudonos spalvos automobilį, kuris nuvažiavo Plungės miesto kryptimi (t. 1, b. l. 56-57). Tačiau ji nepatvirtino galimo apelianto vairuojamo automobilio susidūrimo fakto iki jo automobilis tapo nevaldomas. Teisiamajame posėdyje liudytoja G. M. parodė analogiškas aplinkybes, bet abejojo dėl matyto raudonos spalvos automobilio. Ji parodė, kad tą dieną Plungės gatve važiavo daug automobilių, nes buvo turgaus diena. Ji taip pat suabejojo į kokią pusę nuvažiavo minimas raudonas automobilis. Be to, ji tiksliai negalėjo pasakyti, kad pirma išgirdo trenksmą, o po to stabdymo garsą. (t. 1, b. l. 153).

Apylinkės teismas pagrįstai šios liudytojos parodymus vertino kritiškai. Įvykio dieną Rietavo miesto Plungės gatve važiavo daug automobilių. Šias aplinkybes patvirtino ir kiti liudytojai, nes turgaus dieną šia gatve pravažiuoja daug automobilių. Todėl akivaizdu, kad liudytoja J. M. galėjo matyti raudonos spalvos automobilį, tačiau ji negalėjo patvirtinti, kad minėtas automobilis važiavo Birutės gatve ir kontaktavo su apelianto vairuojamu automobiliu.

Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad ekspertizės aktą surašė V. P., kuris surašė ir specialisto išvadą, todėl yra pagrindas abejoti jo išvadų pagrįstumu. V. P. yra Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eismo įvykio ir tramnsporto trasologijos ekspertas, transporto inžinierius, turintis 15 metų ekspertinio darbo stažą. Pagrindų, numatytų BPK 58 str., nušalinti ekspertą V. P. nėra, įstatymas nedraudžia specialistui, davusiam byloje išvadą, atlikti joje ekspertizę. Nors apeliantas nesutinka su V. P. išvadomis ir mano, kad tokios išvados yra neišsamios, nepakankamos, tačiau, kaip matosi iš G. V. raštiško prašymo pirmosios instancijos teismui skirti trasologinę ekspertizę ( t. 1, b. l. 168) bei teismo nutarties skirti tokią ekspertizę ( t. 1, b. l. 181- 182 ), ekspertui buvo užduoti visi klausimai, kuriuos iškėlė ekspertizės iniciatorius ir į visus juos labiai išsamiai ir motyvuotai atsakyta. Kolegija neturi pagrindo abejoti išsamiu ir pagrįstu ekspertizės aktu bei specialisto V. P. išvadomis.

Specialisto išvadoje Nr. 11K-73 (06), 11K-227 (06) nurodyta, kad prieš prarandant judėjimo stabilumą ir pradedant slysti automobilis „AUDI 80“ galėjo važiuoti orientaciniai nuo apie 72,9 km/h iki apie 86,4 km/h greičiu. Atitinkamai šioje išvadoje buvo tirta ir gynybos versija dėl avariją galėjusio sąlygoti raudono automobilio „Opel Ascona“. Tačiau tyrimo metu specialistas nurodė, kad tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kurių pagrindų galima būtų tvirtinti, kad eismo įvykio metu automobiliai „Opel Ascona“ ir „AUDI 80“ kontaktavo.

Teisiamojo posėdžio metu V. P. patvirtino šią specialisto išvadą, taip pat atsakė į posėdžio metu užduotus jam klausimus ir paneigė gynybos versiją dėl galimo raudonos spalvos automobilio kontaktavimo su apelianto vairuojamu automobiliu išvažiuojant iš Birutės gatvės (t. 1, b. l. 176-179).

Apeliacinio skundo argumentas, kad fotolentelėje prie įvykio vietos apžiūros 2004-08-08 protokolo esamų nuotraukų kokybė prasta ir todėl nėra matyti automobilio „AUDI 80" dešiniojo šono priekinių durelių, jų apgadinimo ir defektinių sugadinimų jose. Iš specialisto išvados matyti, kad tos pačios nuotraukos, atspausdintos kitu spausdinimo aparatu yra akivaizdžiai geresnės kokybės: nuotraukos Nr. 6, 7, 8 (t. 1, b. l. 80-81). Specialistas parodė, kad nuotraukos buvo fiksuojamos skaitmeninių fotoparatu ir šių nuotraukų grafiniai failai buvo pateikti kompaktiniame diske su visa tyrimo medžiaga. Be to, jis patvirtino, kad iš nuotraukų ant automobilio „AUDI 80“ dešiniojo šono galinių durelių bei galinio dešiniojo sparno, taip pat ant galinio bamperio dešinės pusės nėra sugadinimų, kuriuos būtų galima paaiškinti buvus kontaktui su automobliu „Opel Ascona“ versijai. Taip pat nurodė, kad buvus galimam kontaktui pagal keliamą gynybos versiją, būtų matyti ant apelianto vairuojamo automobilio dešiniojo šono kontakto pėdsakai per visą automobilio ilgį ir tai akivaizdžiai matytųsi nuotraukose.

Atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis gynybos versija, jog automobilis važiavo mažesniu nei leistinu maksimaliu greičiu buvo kontaktas su raudonos spalvos automobiliu „Opel Ascona“, tačiau neaišku, kokios priežastys lėmė apelianto vairuojamo automobilio pagal paliktus stabdymo pėdsakus nustatytą tokį didelį greitį. Nukentėjusioji parodė, jog ji atsimena, kad po kontakto jos vyras bandė stabilizuoti automobilį, tačiau nepavyko. Tokia tarpinė versija neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Specialisto išvadoje nurodyta, kad automobilio dešiniojo šono priekinės durelės stipriai cilindriškai (orientacija vertikali) įdeformuotos iš dešinės į kairę (t. 1, b. l. 81). Tai reiškia, kad pagrindinis kontaktas pagal ant automobilio esamus ir matomus pėdsakus atsirado nuo smūgio į medį. Tuo tarpu teisėjų kolegija neabejoja, kad esant stipriam kontaktui į jo vairuojamo automobilio dešines dureles būtų likę Plungės ir Birutės gatvių sankryžoje kontaktavimo pėdsakai (automobilio detalės, jų nuolaužos, padangų slydimo žymės ir pan.), kurių, kaip matosi iš įvykio vietos apžiūros protokolo (t. 1, b. l. 3-16) bei kitų bylos duomenų, nuteistojo nurodytoje susidūrimo vietoje nerasta. Taip pat būtų likę pėdsakai ir ant kitų apelianto vairuojamo automobilio dešiniojo šono detalių (galinių durelių, sparno ar bamperio). Ir priešingai, esant nestipriam smūgiui apeliantas būtų galėjęs iš karto stabdyti automobilį ir stabdymo žymės būtų ties minėta gatvių sankryža. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad nebuvo ištirtos jo nurodytos tarpinės versijos dėl automobilio „AUDI 80" judėjimo 30-40 km/h greičiu ir pėdsakų susiformavimą esant tokiam greičiui nepagrįstos ir atmestinos. Nors ir ant tiriamo automobilio „Opel Ascona“ buvo rasti ankstesnio kontakto su nenustatytu objektu pėdsakai, tačiau jokių pėdsakų, leidžiančių teigti buvus kontaktui tarp nuteistojo automobilio ir automobilio „Opel Ascona“ nenustatyta. Be to, ekpertizės metu buvo tiriama versija dėl galimo automobilio įsibėgėjimo po tariamo kontaktavimo su kitu automobiliu, kurios metu taip pat paneigta nuteistojo bei nukentėjusiosios iškelta gynybos versija. Pažymėtina, kad nukentėjusioji L. V., kaip teigia, įvykį prisiminė tik tada, kai prie kiosko pamatė stovintį buvusį apgadintą raudonos spalvos automobilį „Opel Ascona“, t. y. po įvykio praėjus daugiau kaip metams ( t. 1, b. l. 50, 64), nors iki tol nei ji nei jos sutuoktinis G. V. apie autoįvykio priežastis nieko negalėjo paaiškinti, motyvuodami tuo, kad patyrė galvos traumas ( t. 1, b. l. 29-30, 39-40 ). Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kodėl nukentėjusios bei nuteistojo parodymai prieštaringi, nes jų parodymų nepatvirtino kiti pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai, o priešingai, juos paneigia.

Pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti šį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, kaip prašo apeliantas, nėra pagrindo, nes nuteistojo kaltė yra visiškai įrodyta.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.