- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-21
- Bylos Nr.
- 2-648-393/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00529-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Blekaitienė
- Pareiškėjas
- V. N.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lazdijų rajono 2-uoju notarų biuru
Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėja Irma Blekaitienė, sekretoriaujant Nijolei Jarmalienei, dalyvaujant pareiškėjos V. N. atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pareiškėjos V. N. su suinteresuotais asmenimis Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lazdijų rajono 2-uoju notarų biuru dėl juridinio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja prašo, paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinį faktą, kad V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998-12-04, priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjos atstovė paaiškino, kad 1998 m. gruodžio 4 d. mirė pareiškėjos motina O. G., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). O. G. testamento nepaliko, todėl atsirado galimybė paveldėti pagal įstatymą. Iš pateiktos Gyventojų registro tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pažymos matyti, kad O. G. mirė našle. Pareiškėjos tėvas mirė iki motinos mirties, todėl paveldėjimo santykiuose nedalyvauja. O. G. turėjo dvi dukras V. ir O.. O. G. (po santuokos J.) mirė 1997-02-16. Ji vaikų neturėjo. Po O. G. mirties liko vienas įstatyminis įpėdinis pareiškėja V. N.. Po O. G. mirties į notarą pareiškėja nesikreipė, tačiau V. N. palikimą priėmė pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pas pareiškėją liko motinos asmeniniai daiktai, buities reikmenys, drabužiai ir kitas nekilnojamas turtas, kuriam paveldėjimo teisės liudijimas neišduodamas. 2014 m. pareiškėja iš savo pusseserės sužinojo, kad jos motina O. G. bendros dalinės nuosavybės teise turi 145/728 dalis 7,28 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai po mamos mirties apie šį žemės sklypą nebuvo žinoma, nes jokių dokumentų po motinos mirties ji nebuvo radusi. Žemės bendraturčiai nusprendė atlikti žemės kadastrinius matavimus ir tada paaiškėjo jog dalis sklypo registruota O. G. vardu. Pareiškėja sužinojusi apie žemės sklypą parašė įgaliojimą dėl jos nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį įforminimo. Pareiškėja kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančius dokumentus ir pasinaudoti kitu būdu paveldėti likusį turtą negali, todėl šio fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes tik jį nustačius galės įgyvendinti savo turtines teises.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime (23 b. l.) prieštaravimų nepareiškė, į teismo posėdį neatvyko, tačiau suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdį pranešta tinkamai (29 b. l.). Notarei apie teismo posėdį taip pat tinkamai pranešta (30 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
CK 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Taigi paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teisės aiškinimo praktiką, asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė, faktiškai pradėjęs turtą valdyti. Turi būti nustatyti įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
Teisėja prieina prie išvados, kad pareiškimas tenkintinas, nes prašomas nustatyti juridinis faktas yra visiškai įrodytas surinktais įrodymais, pareiškėjos atstovės paaiškinimu, atsiliepimu į pareiškimą. Byloje esančiais dokumentais: įgaliojimu (8-10, b. l. ), O. G. mirties liudijimu (14 b. l.), O. J. mirties liudijimu (15 b. l.), G. V. gimimo liudijimu (12 b. l.), V. G. santuokos liudijimu (13 b. l.), J. P. ištuokos liudijimu (16 b. l.), Gyventojų registro tarnybos pažymomis (17,18 b. l.), testamentų registro išrašu (19 b. l.), notaro pažyma (30 b. l.), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu (11 b. l.), liudytojos A. A. parodymais. Visuma šių įrodymų visiškai patvirtina pareiškėjos atstovės nurodytas aplinkybes, kad V. N., kaip vienintelė įpėdinė, iš karto po savo motinos O. G. mirties rūpinosi likusiu jos turtu, valdė jį kaip rūpestinga savininkė ir naudojosi juo, tokiais savo veiksmais aiškiai išreiškė valią priimti mirusios motinos palikimą ir jį priėmė faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėja V. N. kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 268 str., 270 str., 448 str., 516 str., teisėja
nuspr endė:
Pareiškimą patenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinį faktą, kad V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos O. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998-12-04, priėmė palikimą, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, nuo palikimo atsiradimo dienos.
Juridinis faktas nustatytas tam, kad V. N. galėtų įgyvendinti savo turtines teises.
Sprendimas per 30 dienų, nuo jo priėmimo dienos, gali būti apskųstas Lietuvos Respublikos Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą.