Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Raimondas Blauzdžius, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant pareiškėjai V. A. Z., jos atstovui advokatui Zenonui Juknevičiui, atsakovo atstovui Algirdui Adomui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjos V. A. Z. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. spalio 29 d., pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (1997 06 30 Nr. VIH-342) 5 str. 2 d. 2 punktą pareiškėja buvo pripažinta nukentėjusiu nuo 1939-1990 metų okupacijų asmeniu ir jai buvo išduotas nukentėjusio asmens (tremtinio) pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Priimant šį sprendimą, remtasi 2007 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1234, kuriame naujai išdėstyta 5 str. 2 d. 2 p. redakcija. Jame numatytas atskiras atvejis, suteikiantis juridinį pagrindą pripažinti pareiškėjai tremtinio statusą. Vertina, kad ankstesni Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro bei jo Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų ) teisių komisijos atsisakymai pripažinti pareiškėjai šį statusą buvo neteisėti. Pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo ( 1997 06 30 Nr. VIII-342 redakcija) 5 str. 1 d. 3 p. tremtiniais pripažįstami asmenys, kurie, pasibaigus jų įkalinimo laikui, dėl politinių ar kilmės motyvų buvo prievarta apgyvendinti nustatytoje vietoje (nutremti), pritaikius specialios įskaitos (komendantūros) sąlygas. Pareiškėjos tėvas A. G. kalėjo laisvės atėmimo vietoje Komijos Respublikos Intos PDK, o po to, iki 1956 06 04 buvo tremtyje Krasnojarsko krašte. Jis buvo ir politinis kalinys ir tremtinys. Minimo Įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. nustatė, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami tremtinių šeimos nariai, jeigu bent vienas iš sutuoktinių buvo tremtinys ir jam buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos. Pareiškėja vertina, kad jos situacija visiškai atitiko šią sąlygą, tačiau minėtos valstybės valdžios institucijos priėmė neteisėtus aktus, dėl ko pareiškėjai atsirado ne vien moralinė, bet ir materialinė žala. Šią žalą sudaro negautas 138 Lt dydžio priedas prie pensijos per laikotarpį nuo 2001 m. spalio 25 d. iki 2007 m. liepos 1d., 172 Lt dydžio priedas nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2008 m. sausio 1 d. ir 200 Lt priedas nuo 2008 m. sausio 1 d. iki tremtinio statuso jai pripažinimo, t.y. iki 2008 m. spalio 29 d. Negautos pajamos, (negauta nukentėjusių asmenų valstybinė pensija ) už laikotarpį nuo 2001-10-25 iki 2008-10-29 yra 12416 Lt.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą prašė tenkinti jame išdėstytais motyvais.

2001-06-12 d. pareiškėja kreipėsi į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją su prašymu pripažinti jai nukentėjusio asmens (tremtinio) teisinį statusą. 2001-10-17 Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija, apsvarsčiusi pareiškėjos prašymą, pateikė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinei direktorei išvadą - nepripažinti pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio) statuso. Remiantis šia išvada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė 2001-11-13 įsakymu Nr. 137 nepripažino V.A. Z. nukentėjusio asmens (tremtinio) statuso.

Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo (Lietuvos Respublikos 2000 m. sausio 4 d.( įsigaliojo nuo 2000 m. sausio 19 d., Žin., 2000, Nr. 5-129) įstatymo Nr. VIII-I522 redakcija) 9 str. 2 dalis numato, kad asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimą, pažymėjimų išdavimą bei jų apskaitą Vyriausybės nustatyta tvarka vykdo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro sprendimą dėl nukentėjusio asmens statuso pripažinimo ar nepripažinimo asmuo gali apskųsti administraciniam teismui per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo. Apie šią Įstatymo nuostatą pareiškėja buvo informuota Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos 2001-11-16 raštu Nr. 51-09-2-8060. Tai, kad pareiškėja buvo informuota apie šią Įstatymo nuostatą, patvirtina jos 2008-03-11 prašymas LR Seimo nariui P. J. Pareiškėja nuo 2001-10-25 iki 2008-10-29 nebuvo įgijusi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, bet į teismą kreipėsi tik 2009 metais, nors apie tokią galimybę jai buvo pranešta ir kliūčių ginti savo teises teisme nebuvo.

Pagal tuo metu galiojusią Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo redakciją, pareiškėjai nukentėjusio asmens (tremtinio) teisinis statusas galėjo būti suteiktas pagal šio įstatymo 5 str. 2 dalį:

1) tremtinių šeimos nariai, jeigu bent vienas iš sutuoktinių buvo tremtinys ir jam buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje);

2) asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties.

Pareiškėja pateikė Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1999-06-11 išduotą pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvas A. G. buvo neteisėtai represuotas apkaltinus pagal RTFSR BK 58la str. ir buvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1945-01-29 iki 1954-09-20 ir tremtyje iki 1956-07-04, bei Lietuvos ypatingojo archyvo 2000-08-31 išduotą archyvo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, kad „LSSR VRM archyviniuose fonduose duomenų apie G. S. N., A., g. 1934 m., G. V. A., A., g. 1940 m., įtraukimą į sąrašus asmenų, 1948 m. numatytų ištremti iš Raseinių apskr. už Lietuvos SSR ribų, nėra.“

Kadangi pareiškėja nepateikė kitokių dokumentų, įrodančių juridinę reikšmę turinčius faktus (įrašymo į tremiamųjų sąrašus bei slapstymosi fakto), pripažinti jai nukentėjusio asmens (tremtinio) teisinį statusą pagal Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 2 punktą nebuvo teisinio pagrindo.

Generalinės prokuratūros pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėjos tėvui buvo skirta laisvės atėmimo bausmė ir kaip papildoma bausmė tremtis, kuri buvo skiriama pagal tuo metu galiojusį RTFSR BK 35 str. Papildomos bausmės skyrimas nesukeldavo jokių negatyvių pasekmių likusiems šeimos nariams, jeigu jie savo noru nenuvykdavo gyventi į nuteistojo tremties vietą. Tuo labiau, kad trėmimai Lietuvoje vyko iki 1954 metų, o pareiškėjos tėvas tremtin išsiųstas atlikus laisvės atėmimo bausmę 1954-09-20. Atsakovo manymu, kad toks Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų,teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 dalies 1 punkto aiškinimas yra teisingas įrodo vėlesnis įstatymų leidėjo šio punkto sukonkretinimas:

„1) tremtinių šeimos nariai, kurie nebuvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus, atvykę ir nuolat gyvenę pas savo šeimos narius (tėvus, globėjus, vaikus ar sutuoktinius), kuriems tuo metu buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje)“ (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d.( įsigaliojo nuo 2008 m. sausio 01 d., Žin., 2007, Nr. 81-3310) įstatymo Nr. X-1234 redakcija).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje yra Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1999-06-11 pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad pareiškėjos tėvas A. G. buvo neteisėtai represuotas apkaltinus pagal RTFSR BK 58la str. ir buvo laisvės atėmimo vietoje nuo 1945-01-29 iki 1954-09-20 ir tremtyje iki 1956-07-04 (b.l. 61 ). Lietuvos ypatingojo archyvo 2000-08-31 išduotame archyvo pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuojama, kad „LSSR VRM archyviniuose fonduose duomenų apie G. S. N., A., g. 1934 m., G. V. A., A., g. 1940 m., įtraukimą į sąrašus asmenų, 1948 m. numatytų ištremti iš Raseinių apskr. už Lietuvos SSR ribų, nėra (b.l. 60 ).

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinė direktorė 2001-11-13 įsakymu Nr. 137 nepripažino V.A. Z. nukentėjusio asmens (tremtinio) statuso (b.l. 44 ). Šio administracinio akto pareiškėja nustatyta tvarka neapskundė. Direktorė pasirėmė 2001-10-17 Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos, apsvarsčiusios pareiškėjos prašymą išvada - nepripažinti pareiškėjai nuo okupacijų nukentėjusio asmens (tremtinio) statuso (b.l. 45 ).

Pareiškėja į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją su prašymu pripažinti jai nukentėjusiojo asmens statusą kreipėsi 2001-06-12. Pagal tuo metu galiojusią LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo redakciją (2000 01 04 įstatymas Nr. VIII-1522 (įsigaliojo nuo 2000 01 19). Nukentėjusio asmens (tremtinio) teisinis statusas galėjo būti suteiktas pagal šio įstatymo 5 str. 2 d.:

1) tremtinių šeimos nariai, jeigu bent vienas iš sutuoktinių buvo tremtinys ir jam buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje);

2) asmenys, įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgę, pasislėpę arba kitaip išvengę ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja buvo represuoto A. G. šeimos nare. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 1999-06-11 pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) rašoma, kad A. G., atlikęs bausmę laisvės atėmimo vietoje nuo 1945-01-29 iki 1954-09-20 Komijos Respublikos Intos PDK, tremtyje Krasnojarsko krašte buvo iki 1956 m. liepos 4 d. (b.l. 61). Byloje nėra įrodymų, kad A. G. buvo taikomos specialios įskaitos (komendantūros) sąlygos arba jam buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje). Tokie įrodymai buvo būtini, siekiant nukentėjusiojo asmens (tremtinio) statuso pagal minėto įstatymo 5 str. 2 dalies 1 punktą. Siekiant gauti nukentėjusio asmens (tremtinio) statusą pagal LR asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 str. 2 d. 2 p., buvo būtina pateikti įrodymus, kad asmenys buvo įrašyti į tremiamųjų sąrašus ir trėmimo metu pabėgo, pasislėpė arba kitaip išvengė ištrėmimo, jeigu jie trėmimo metu buvo nepilnamečiai arba pilnamečiai, tačiau toliau negalėjo legaliai gyventi savo ankstesnėje nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Įrašymo į tremiamųjų sąrašus sąlyga nebūtina ištremtų šeimų nepilnamečiams vaikams, išvengusiems tremties. V.A. Z. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) komisijai nepateikė būtinų rašytinių įrodymų (archyvinių pažymų, teismo sprendimų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo), kuriais remiantis būtų buvę galima ją prilyginti tremtiniams ir suteikti nukentėjusiojo asmens (tremtinio) statusą. Pareiškėja nuo 2001-10-25 iki 2008-10-29 nebuvo įgijusi teisės gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, todėl pajamų neprarado. Žalos atlyginimo priteisimui pagrindo nėra. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 str., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neteisėtų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro institucijos ar jos darbuotojų veiksmų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos V. A. Z. skundo netenkinti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.