Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2007-01-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-44-382-2007

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-11
Bylos Nr.
1A-44-382-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Zigmas Pocius
Nuteistasis
K. M.
Nukentėjusysis
N. B. P.
Kategorijos
Pranešėjas Z. Pocius Baudž. byla Nr. 1A-44-382/2007Teisėjas E. Žukauskas Procesinio sprendimo kategorija2.1.6.2. (S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. sausio 11 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valentino Janonio,

teisėjų Remigijaus Preikšaičio, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Jolantai Šiaučiūnaitei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,gynėjui Eugenijui Paročkai,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo K. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 str. 2 d. vieneriems metams trims mėnesiams laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Tauragės rajono apylinkės teismo 2004-11-29 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė nustatyta dveji metai laisvės atėmimo.

Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Iš K. M. priteista 350 litų turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. B. P..

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. M. nuteistas už tai, kad 2006 m. balandžio 6 d., apie 12 val., Tauragėje, sulaužydamas priekinių kairės pusės durelių užraktą, įsibrovė į N. B. P. automobilį ,,Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovėjusį prie (duomenys neskelbtini) namo, ir pagrobė 300 litų vertės automobilinę magnetolą JVC.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nurodo, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusikaltimo. Vieninteliu jo kaltės įrodymu šioje byloje yra specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad biologiniai pėdsakai ant automagnetolos laido jungiamosios detalės priklauso jam. Teismo metu su nukentėjusiąja N. P. išsiaiškinęs apie jos mašinos stovėjimo vietą, automašinoje buvusias prekes (pakus), jis prisiminė, jog tuo metu jį R. L. pakvietė pagelbėti pernešti prekes, buvusias nukentėjusiosios automobilyje. Jis buvo įsėdęs į tą automobilį, todėl joje galėjo likti jo pėdsakai. Jis tik dabar suprato, jog R. L. galėjo pasinaudoti juo tam, kad paslėptų savo nusikaltimą. Tas aplinkybes, kad R. L. buvo jį pasikvietęs prie to automobilio, gali patvirtinti ir kiti asmenys. Tačiau teismas jo parodymais nepatikėjo ir nesudarė jam galimybės šiuos asmenis pakviesti liudyti. Tuo metu, kai ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai jį apklausė, jis buvo vartojęs narkotines medžiagas, todėl neatkreipė dėmesio į įtarime nurodytas detales ir nurodė, jog iš jokio automobilio jokios automagnetolos nevogė.

Tai, jog durelių spynelė buvo išlaužta, tačiau ten neaptikta jokių jo pėdsakų, tik patvirtina, jog ne jis įsilaužė į šį automobilį.

Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė įvykio aplinkybes ir pagrįstai pripažino K. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Nuteistojo versija neva jį nukentėjusiosios nurodytu laiku ir nurodytojoje vietoje pašaukė ateiti prie kažkokios mašinos stovėjęs jo draugas R. L. ir paprašė panešti iš automobilio ten buvusias dėžes, tada jis priėjęs prie automobilio ir norėdamas pažiūrėti į dėžes atsisėdo ant vairuotojo sėdynės ir galbūt rankomis prisilietė prie ištrauktų magnetolos laidų, todėl ekspertas ir rado mašinoje jo pėdsakus, yra visiškai neįtikinama. Pirma, nukentėjusioji teisme parodė, kad be automagnetolos daugiau jokių daiktų nebuvo pavogta, todėl visiškai nelogiška, jog nuteistojo draugas, prašęs panešti iš automobilio neva jo daiktus, nuteistajam atsisakius tai daryti, pats tų daiktų neišsinešė. Antra, dvejų durų automobilyje (būtent toks yra nukentėjusiosios automobilis) priekinę sėdynę labai paprastai galima paslinkti, nes ji specialiai pritaikyta patogesniam keleivio įsėdimui ant galinės sėdynės, todėl akivaizdu, jog žymiai patogiau apžiūrėti ant galinės sėdynės esančius daiktus vienu rankos judesiu paslenkant priekinę sėdynę, o ne į ją atsisėdus, juolab, kad nuteistasis atsisėdo ne į keleivio, o būtent į vairuotojo sėdynę, kur judėjimo laisvę riboja vairas. Trečia, detalė, ant kurios nuteistasis paliko savo pėdsakus, nėra toks daiktas, į kurį būtų galima atsiremti norint judėti automobilio salone. Taigi akivaizdu, jog nuteistojo versija yra gynybinio pobūdžio, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir neatitinka tikrovės.

Taip pat neįtikinamas yra nuteistojo aiškinimas, kad jis ikiteisminio tyrimo metu nenurodė teisme iškeltos versijos, nes apklausiamas buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Iš pateiktų įtarimų, apklausų protokolų matyti, kad nuteistajam buvo žinomos visos įvykdytos vagystės aplinkybės, tarp jų ir vieta bei laikas, be to, visose K. M., kaip įtariamojo, apklausose dalyvavo gynėjas, kuris be jokių abejonių galėjo įtakoti ginamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir aptarti su juo gynybines versijas.

Deklaratyvus apelianto teiginys, jog teismas nesudarė galimybių apklausti asmenų, galinčių patvirtinti ankščiau minėtą jo versiją. Savo versiją iškėlęs tik teisiamajame posėdyje po nukentėjusiosios parodymų, nuteistasis nurodė tik vienintelį asmenį, galintį paliudyti jo minėtas įvykio aplinkybes – R. L., tačiau pats tuoj pat parodė, kad minėtas asmuo yra miręs ir jis dalyvavo netgi jo laidotuvėse. Versijos, kurios jokiais procesiniais veiksmais neįmanoma patikrinti, iškėlimas tik patvirtina, kad ši nuteistojo versija yra išgalvota ir nereali.

Taigi byloje surinktais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolo ir specialisto išvados duomenimis – patikimai nustatyta, kad K. M. įsibrovė į automobilį ir pagrobė 300 litų vertės automobilinę magnetolą. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino K. M. kaltu dėl svetimo turto pagrobimo, įsibraunant į automobilį, savo išvadas nuteistojo kaltės klausimu teismas pakankamai išsamiai argumentavo nuosprendyje, kolegija su šiais apylinkės teismo argumentais sutinka ir jų nebeatkartoja. Ta aplinkybė, jog prie išlaužtos durelių spynelės neaptikta jokių nuteistojo pėdsakų, nepaneigia įsibrovimo į automobilį ir jame buvusio turto pagrobimo fakto. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo nuteistojo kaltės bei veikos kvalifikacijos klausimu daryti kitokias išvadas, negu skundžiamame nuosprendyje padarė pirmosios instancijos teismas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo K. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Remigijus PreikšaitisZigmas Pocius