Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. V. atskirąjį skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmai) 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos I. V. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr.2-210-649/2009.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja I. V. kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-210-649/2009 dėl teismo leidimo išdavimo. Pareiškėja, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktais,2017-09-19 prašymu prašė teismą atnaujinti Kupiškio rajono apylinkės teisme išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-210-649/2009 2009-02-10 nutartimi procesą ir M. V. prašymą išduoti teismo leidimą atmesti. Pareiškėja taip pat prašė paskirti byloje rašysenos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar parašą ant 2009 m. vasario 9 d. prašymo dėl teismo leidimo išdavimo parašė ji ar kitas asmuo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2017 m. rugsėjo 27 d. Kupiškio rajono apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjos I. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-210-649/2009.Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kitos civilinės bylos duomenims (civilinė byla Nr.2-651-198/2017 Panevėžio apygardos teisme), nustatė, kad pareiškėja I. V. buvo išdavusi savo sutuoktiniui M. V. notariškai patvirtintą įgaliojimą parduoti namų valdą 2009 m. vasario 9 d., t. y. tą pačią dieną, kai teisme buvo gautas prašymas dėl teismo leidimo išdavimo. Teismas darė išvadą, jog esant principiniam I. V. pritarimui parduoti namų valdą, teisiškai nebėra reikšminga, ar ji buvo davusi savo sutikimą ir tarpiniam veiksmui – kreiptis dėl teismo leidimo išdavimo.Prašyme atnaujinti procesą pareiškėja nurodė kitas aplinkybes: kad ji niekada nebuvo išdavusi įgaliojimo veikti jos vardu, todėl teismas pripažino, kad toks pareiškėjos elgesys nėra suderinamas su sąžiningu asmens prašymu atnaujinti procesą.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pagrindo atnaujinti praleistą 3 mėnesių senaties terminą nėra pagrindo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu I. V. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje, arba panaikinus nutartį grąžinti bylą nagrinėti iš naujo nuo klausimo dėl proceso atnaujinimo sprendimo.Nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad ji pati būtų kreipusi į teismą dėl teismo leidimo išdavimo. Jos teigimu parašas ant prašymo išduoti leidimą yra suklastotas, todėl ji pateikė savo parašų pavyzdžius ir prašė skirti rašysenos ekspertizę.Įgaliojimas, kurį ji davė buvusiam sutuoktiniui M. V. parduoti butą, nesuteikia teisės kreiptis į teismą dėl teismo leidimo išdavimo.Byloje yra viešas interesas apginti nepilnamečius vaikus, teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė ir ją ignoravo.Teigia, kad M. V. prašymą išduoti teismo leidimą pateikė su suklastotu pareiškėjos parašu, nurodė melagingus duomenis apie ketinamą įsigyti būstą, melagingai sudarytą naujo būsto pirkimo-pardavimo sutartį.2009 m. vasario 10 d. išduotas teismo leidimas parduoti šeimos būstą, kuriame gyveno vaikai, pažeidė šių vaikų interesus. Teismas neįsitikino, ar gauti pinigai už parduotą namą panaudoti kito būsto pirkimui.Nurodo, kad iki šios dienos ji gyvena parduotame name, namo pardavimas M. V. seseriai buvo fiktyvus.Ji nebūtų sutikusi pateikti teismui prašymo leisti parduoti gyvenamąjį namą, jei būtų žinojusi, kad M. V. ne realiai ketina būstą įsigyti, o teismui pateikė fiktyvią, su tėvu sudarytą preliminarią sutartį dėl naujo būsto įsigijimo. Ši sutartis niekinė, nes tokio buto jos šeima niekada neketino įsigyti ir realiai jo neįsigijo.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės nuomone, yra pagrindas atnaujinti praleistą 5 metų naikinamąjį terminą ir jos prašymą dėl proceso atnaujinimo priimti.Atsiliepimu į atskirąjį skundą M. V. prašo pareiškėjos skundą atmesti, Kupiškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nuo nutarties priėmimo jau yra praėjęs naikinamasis 5 metų terminas, todėl pareiškėja neteko teisės į proceso atnaujinimą.Pareiškėja yra nenuosekli, skirtinguose procesiniuose dokumentuose nurodo skirtingas aplinkybes. Pareiškėjai buvo žinoma viso proceso tvarka eiga bei išduoto leidimo turinys. Pareiškėjai turėjo vieną tikslą – parduoti namą, padengti skolas ir jį realizavo. 2009-02-01 pasirašyta preliminari buto įsigijimo sutartis tarp M. V. ir G. V. yra teisėtas ir tikras sandoris, kuris atspindi realius šalių ketinimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo praleidus naikinamąjį 5 metų senaties terminą, teisėtumo ir pagrįstumo.CPK 370 straipsnyje reglamentuota prašymų atnaujinti procesą nagrinėjimo tvarka – teismo atliekamų procesinių veiksmų eiliškumas bei turinys. Prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų savarankiškų stadijų. Visų pirma, kaip nustatyta CPK 370 straipsnio 1 dalyje, teismas turi išspręsti prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą. Prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas sprendžiamas pagal procesines taisykles, analogiškas reglamentuojančioms ieškinio priėmimą, rašytinio proceso tvarka (CPK 137, 138straipsniai), spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą teismas patikrina, ar prašymas atitinka CPK 369 straipsnyje nustatytus procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus, ar jis apmokėtas žyminiu mokesčiu, kai reikia, taiko pareiškimo trūkumų šalinimo procesines priemones. Teismas atsisako priimti prašymą atnaujinti procesą, jeigu yra CPK 137 straipsnio 1 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose išvardyti pagrindai. Kitų klausimų sprendimo prašymo priėmimo stadijoje teismo diskrecijai įstatymo nepriskirta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinė byla Nr. 3K-3-190/2011 2011 m. balandžio 22 d.).Kita prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo stadija – prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas teismo posėdyje. Jo tvarka ir teismo veiksmai reglamentuoti CPK 370 straipsnio 2, 3 dalyse. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, tik tada teismas sprendžia, ar prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso368straipsnyje, ir ar pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais. Bylos nagrinėjimo ribos šiuo atveju reiškia patikrinimą, ar egzistuoja aplinkybės, su kuriomis įstatymo siejama galimybė ir būtinybė nagrinėti bylą pakartotinai. Teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi atsisako atnaujinti procesą, jeigu konstatuoja, kad yra CPK 370 straipsnio 3dalyje nustatyti pagrindai.Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proceso taisyklių, spręsdamas prašymo priėmimo klausimą, pasisakė ir dėl termino prašymui pateikti praleidimo, kas turėjo būti sprendžiama teismo posėdyje CPK 370 str. 2 d. tvarka. Teismo posėdis galėjo vykti rašytinio proceso tvarka, gavus kitų byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimą. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, iš esmės teisingai išsprendė bylą, t.y. pagrįstai pripažino, kad pareiškėja kreipėsi į teismą praleidusi senaties terminą. Teismo sprendimas iš esmės yra teisingas, todėl neturėtų būti naikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti paduodamas, jei nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai. Taigi šioje teisės normoje nustatytas naikinamasis procesinis terminas, kuriuo ribojama proceso atnaujinimo galimybė.Apeliantė prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr.2-210-649/2009, kurioje buvo išduotas teismo leidimas M. V. ir I. V. parduoti gyvenamąjį namą. Bylos duomenimis Kupiškio rajono apylinkės teismas 2009 m. vasario 10 d. priėmė nutartį dėl teismo leidimo išdavimo, kuri įsiteisėjo tą pačią dieną. Taigi nuo priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, todėl pareiškėja nebeturi teisės prašyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-210-649/2009, nes prašymas pateiktas suėjus įstatyme nustatytam naikinamajam terminui. Apeliantei apie gyvenamojo namo pardavimą buvo žinoma, šią aplinkybę ji pripažino pateikdama ieškinį civilinėje byloje Nr.2-651-198/2017. Gyvenamasis namas buvo parduotas 2009 m. vasario 11 d. I. V. 2009 m. vasario 9 d. davė savo sutuoktiniui M. V. įgaliojimą parduoti namų valdą, kuris buvo patvirtintas notarine tvarka. Taigi namo pardavimas tuo metu atitiko pareiškėjos valią. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismo leidimo gavimas buvo tik tarpinis veiksmas, kuri reikia atlikti, norint atlikti gyvenamojo namo pardavimą, todėl teigti, kad teismo leidimo išdavimas pažeidė vaikų interesus nėra pagrindo. Gyvenamojo namo pardavimo sandoris buvo įvykdytas su apeliantės žinia, t.y. jai buvo žinoma, kad būstas, kuriame gyvena ji su vaikais, bus parduotas ir to siekė.Teismo nutartis dėl leidimo įteikta M. V., kadangi abu kreipėsi į teismą būdami sutuoktiniais, toks teismo nutarties įteikimas yra laikomas tinkamu (CPK 123 str.).Byloje nėra akivaizdžių duomenų, kurie leistų pagrįstai abejoti pareiškėjos parašo netikrumu (CPK 178 str.). Savo galimai pažeistas teises apeliantė gina kitoje civilinėje byloje pateikusi ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teismo vertinimu, apeliantė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, neleidusių jai kreiptis su prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje byloje prieš pasibaigiant CPK 368 straipsnyje nustatytiems terminams.Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nesusidarė išskirtinė teisinė situacija, leidžianti atnaujinti naikinamąjį penkerių metų senaties terminą. Pažymėtina, kad šioje byloje suinteresuotas asmuo M. V., pateikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą dėl ginčijamos nutarties, pasisakė dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti procesą pagrįstumo, taigi šalys lieka išklausytos. Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškimo grąžinimas nagrinėti teismui iš naujo dėl to, kad prašymas išnagrinėtas jo priėmimo stadijoje, neatitiktų nei teisingumo, nei sąžiningumo, nei protingumo kriterijų, todėl nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 str.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmų 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.