Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. L. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-114-847/2010 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei A. L., tretiesiems asmenims L. P., uždarajai akcinei bendrovei (toliau UAB) „Žemės ūkio inovacijų centras“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovės, jos atstovo ir ieškovo atstovų paaiškinimus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas nurodė, kad pagal gautą skundą 2009-03-16 nustatyta, kad Jokniūnų kaime Papilio seniūnijos teritorijoje, Biržų rajone, L. P. privačioje žemėje, be leidimo S. L. iškirto 18 vnt. žalių medžių. Už neteisėtą medžių iškirtimą Panevėžio RAAD Biržų rajono agentūros vyriausioji valstybinė aplinkos apsaugos inspektorė E. Pipiraitė 2009-07-03 nutarimu Nr. AM 055984 S. L. nubaudė 150 Lt administracine bauda pagal ATPK 78 str. 1 d. Nutarimas baudai skirti apskųstas nebuvo, bauda sumokėta, tačiau žala gamtai nėra atlyginta. Prašė teismą priteisti iš atsakovės A. L. 20 050 Lt žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

Biržų rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 20 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas darė išvadą, kad S. L., neturėdamas specialaus leidimo, iškirto saugotinus medžius L. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Nurodė, kad byloje esantis Nekilnojamojo turto registro išrašas – pažymėjimas patvirtina, kad žemės sklypo, kuriame augo iškirsti medžiai, pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Išraše nurodyta, kad žemės sklypo 0,3300 ha sudaro užstatyta teritorija, 0,2000 ha - sodų plotas, kitos žemės plotas - 0,0700 ha, kad yra suformuota namų valda, registro įrašų nėra. Teismas darė išvadą, kad nesant suformuotai ir įregistruotai nekilnojamojo turto registre namų valdai, visam žemės sklypui, kadastrinis numeris 3622/0008:12, kuriame buvo iškirsti medžiai, galioja žemės ūkio paskirties žemės režimas, todėl asmuo, neteisėtai iškirtęs saugotinus medžius, gamtai padarytus nuostolius privalo atlyginti pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus „Želdinių atkuriamosios vertės įkainius“.

Atsakovė A. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 2 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarime Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių, ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ nenustatyta, kad želdiniai nesaugomi tik įregistruotoje privačioje namų valdoje. Be to, jokiame kitame teisės akte, susijusiame su aplinkos apsauga ir padarytos jai žalos atlyginimu, nėra kalbama apie privalomą namų valdų įregistravimą. Todėl šiuo konkrečiu atveju S. L. veiksmuose, iškertant medžius privačios valdos teritorijoje nėra kaltės, todėl jam neiškyla ir civilinė atsakomybė. Atsakovė nurodo, kad teismas nustatė svarbią bylai aplinkybę, kad tarp dviejų savininkų UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ ir L. P. nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, nežinomos konkrečios, tikslios jų valdomų žemės sklypų ribos. L. P. priklauso 0,60 ha žemės sklypas, o UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ priklauso 12,2239 ha žemės sklypas, tačiau šių žemės sklypų tikros ribos, visame 12,8239 ha žemės sklype, nėra žinomos, todėl visiškai neaišku, kodėl ieškovas nurodo, kad S. L. iškirto medžius būtent L. P. privačioje žemėje. Nurodo, jog valstybė nesaugo želdinių, jeigu jie yra deklaruotuose plotuose. Teigia, jog iš UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ išnuomotą žemės sklypą 2009 metais deklaravo teisės aktų nustatyta tvarka, šias aplinkybes ji nurodė pirmosios instancijos teisme posėdžio metu, tačiau teismas savo sprendime dėl šių aplinkybių nepasisakė. Atsakovė nurodo, kad norėdamas iš UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ išnuomotą žemės sklypą deklaruoti tiesioginėms išmokoms gauti 2009 metais ir vadovaudamasis LR Žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymo Nr. 3D-327 1.4 punktu, S. L. deklaruojamuose plotuose iškirto medžius ir krūmus, jie patenka į deklaruojamų laukų plotus ir yra valstybės nesaugomi. Teigia, jog teisėtai iškirstus medžius, jokia žala gamtai nėra padaryta.

Ieškovas LR Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos ministerijos departamentas atsiliepime į atsakovės A. L. apeliacinį skundą prašo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliaciniame skunde pateikiami prieštaringi argumentus dėl iškirstų medžių, - nurodoma, kad medžiai buvo iškirsti L. P. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančioje privačioje namų valdoje, vėliau teigiama, kad medžiai buvo iškirsti įstatymų nustatyta tvarka deklaruotame žemės sklype. Mano, jog atsakovės nenuoseklumas, rodo, jog ji bet kokiu būdu bando išvengti civilinės atsakomybės. Teigia, jog nepagrįstas atsakovės teiginys, kad nėra teisės akto, kuriuo būtų privaloma įregistruoti suformavus namų valdą nekilnojamojo turto registre. Privačios namų valdos suformavimo ir įregistravimo tvarką kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Ieškovas mano, kad teismas darė pagrįstą išvadą, jog neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala gamtai ir yra visos civilinei atsakomybei atsirasti reikalingos sąlygos, todėl priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2 dalis nustato, kad gamtos išteklių naudotojai bei asmenys, vykdantys ūkinę veiklą, privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai, žmonių sveikatai ir gyvybei, kitų asmenų turtui bei interesams, o padariusieji žalos privalo atkurti aplinkos būklę, esant galimybei, iki pirminės būklės, buvusio iki žalos aplinkai atsiradimo, ir atlyginti visus nuostolius. Pagal bendrąsias įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Kadangi kaltė yra preziumuojama, atsakovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turi įrodyti, kad jo kaltės dėl žalos atsiradimo nėra. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir atsakovė A. L., kad 2009 metų vasario mėn. Jokniūnų kaime, Papilio seniūnijoje, Biržų rajone, S. L. be leidimo iškirto 18 vnt žalių medžių. Šią aplinkybę patvirtina ir 2009-04-16 bei 2009-07-02 S. L. paaiškinimai, esantys byloje (b.l. 8, 10). Ieškovas nurodo, kad šiais neteisėtais S. L. veiksmais gamtai buvo padaryta 20 050 Lt žala (b.l. 7). Atsakovė A. L. teigia, kad iškirti medžiai nepriskiriami prie saugomų medžių, todėl gamtai žala nepadaryta. LR Vyriausybės 2008-03-12 nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, sąrašo patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ 3.10, 3.11 p.p. matyti, kad medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, nepriskiriami saugotiniems jeigu jie auga privačių namų valdose ir deklaruotuose laukuose, išskyrus atskirus medžius. Iš šalių paaiškinimų matyti, kad medžiai (liepos, beržai, gluosniai) yra iškirsti žemės ūkio paskirties sklype, kurio bendrasavininkai yra L. P. ir UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ (b.l. 18). Nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „Žemės ūkio inovacijų centras“ jam priklausantį 12,22 ha žemės sklypą, yra išnuomavęs S. L., tačiau L. P. priklausanti žemės sklypo dalis, kaip namų valda, VĮ Registrų centras nėra įregistruota (b.l. 18-23). Iš ieškovo atstovų ir trečiojo asmens atstovės N. P. paaiškinimų matyti, kad medžiai yra iškirsti L. P. priklausančioje žemės sklypo dalyje (b.l. 84-93). Apeliantė, teigdama, kad medžiai iškirsti namų valdoje, jokių įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė (CPK 178 str.). LR Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl atsakovės teiginiai, kad medžiai iškirsti L. P. namų valdoje, jie yra nesaugotini ir todėl nekyla prievolė atlyginti žalą aplinkai, atmestini. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų pagrįsti ir teiginiui, kad medžiai augo deklaruotuose laukuose. Aplinkybę, kad minėtu metu laukai buvo deklaruoti, pirmosios instancijos teismo posėdyje paneigė N. P., o atsakovė A. L. jokių įrodymų šiems teiginiams pagrįsti nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (b.l.84-92). Apeliantės pateikti matininkų atlikti žemės sklypo, unik. Nr. 36622-0008-0012, esančio Kvetkų k.v., Biržų r. matavimai (planai) siekiant nustatyti galimai esančią namų valdą žemės sklype, nepaneigia byloje leistinais įrodymais nustatytos aplinkybės, kad saugotini medžiai buvo iškirsti L. P. nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje (b.l. 103-104). Dėl paminėto darytina išvada, kad atsakovė neįrodė, jog S. L. iškirsti medžiai nebuvo priskirtini prie saugotinų medžių, o juos iškirtus, nepadaryta žala gamtai. Kadangi S. L. veiksmais tiesiogiai susiję su padaryta žala gamtai, todėl atsakovė, kaip mirusio S. L. turto paveldėtoja, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6. 263 str. 2 d., 5.52 str.).

Nors pirminiu apskaičiavimu buvo nurodoma, kad neteisėtais veiksmais padaryta žala gamtai yra 13 170 Lt, tačiau iš ieškovų atstovų paaiškinimų apeliacinės instancijos teisme matyti, jog apskaičiuojant žalą nebuvo teisingai įvertinta žala už 6 baltuosius gluosnius. Pagal LR Aplinkos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintus Želdinių atkuriamosios vertės įkainius atsižvelgiant į medžių grupę, liepos, gluosniai baltieji ir beržai priskirti II grupės sąrašui, pagal kurį medžio kamieno skersmens centimetras įkainuotas 20 Lt. Įvertinus minėtą aplinkybę, žala gamtai, S. L. sunaikinus medžius, yra perskaičiuota ir iš byloje esančių „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, perskaičiavimo“ matyti, kad gamtai padaryta 20 050 Lt žala (b.l.7). Apeliantė žalos paskaičiavimo pagrįstumo nepaneigė. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog konstatuojant kokie medžiai nupjauti, yra dalyvavęs S. L., vėliau atsakovės šeimos nariai (b.l. 9, 21). Iš žalos paskaičiavimo matyti, kad žalą sudaro liepų, gluosnių ir beržų sunaikinimas, todėl kiti sunaikinti augalai bei medžiai nėra įvertinti ir priteisti žalą už jų sunaikinimą ieškovas neprašo.

Kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus priėmė pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Išlaidos valstybės naudai, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš atsakovės (CPK 88 str. 1 d. 3 p., b.l. 121)

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 20 d. sprendimą palinkti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. L. (a.k. (duomenys neskelbtini) 5,50 Lt (penkis Lt 50 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).