- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-12-03
- Bylos Nr.
- T-1230-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-1-00946-2009-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
- Nuteistasis
- V. R.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Evelina petraitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi bei 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 11 metų laisvės atėmimo. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 12 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.
Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. gruodžio 28 d., bausmės vykdymo pabaiga 2020 m. gruodžio 28 d. 2/3 dalis laisvės atėmimo bausmės V. R. faktiškai atliko 2017 m. balandžio 28 d., neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 31 d. – 2 metai 1 mėnuo 28 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu Nr. 59-212 nutarta taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis Komisijai pristatomas 4 kartą. Komisija atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 64 balus, vykdytas Komisijos pateiktas rekomendacijas, atliktą laisvės atėmimo bausmės didelę dalį atlikta laisvės atėmimo bausmės dalis 2018-10-31 dienai buvo 8 metai 10 mėnesių 3 dienos), pripažįstamą problemą dėl alkoholio vartojimo (dalyvavo korekcinėse programose), mąstymą ir elgesį - geba įvardinti savo problemas, jų kilmę, geba naudoti alternatyvius problemų sprendimo metodus bei priemones, nuostatas – nesilaiko kriminalinės subkultūros, remia visuotinai priimtinas elgesio normas, taisykles, sutinka, jog įstatymai reikalingi bei visiems jų reikia laikytis, sutikimą su priežiūra, galiojančių nuobaudų neturėjimą, į tai, kad nuteistasis skatintas 6 kartus, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba (fasavimo, tvirtinimo elementų bare), turimas įrengimų šaltkalvio, tekintojo specialybes, finansinių įpareigojimų neturėjimą, išlikusius socialinius ryšius (su seserimi), turimą gyvenamąją vietą pas seserį lygtinio paleidimo atveju, turimus aiškius ateities planus bei motyvaciją keistis, padarė išvadą, jog V. R. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu užtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimą.
Komisija lygtinio paleidimo atveju siūlo nustatyti V. R. šias baudžiamojo poveikio priemones: neišeiti iš namų tam tikru laiku, jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi iki 2020 m. gruodžio 28 d., nevartoti psichiką veikiančių medžiagų iki 2020 m. gruodžio 28 d., dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Prokuroro atsiliepimo negauta.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam V. R. lygtinį paleidimą iš pataisos namų netvirtintinas.
Motyvuojamoji dalis
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė viršija šešerius metus, taip pat kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.
V. R. šiuo metu pataisos namuose atlieka 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, siekdamas būti paleistas lygtinai, asmuo, kuriam paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, bet neviršija 15 metų laisvės atėmimo, turi būti atlikęs du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. 2/3 dalį laisvės atėmimo bausmės V. R. faktiškai atliko 2017 m. balandžio 28 d. 2018-10-22 socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-179 nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu V. R. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, turi būti konstatuota, kad ji yra akivaizdi bei įtikinanti, rodanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Svarstydamas klausimą dėl Komisijos nutarimo lygtinai paleisti V. R. iš pataisos įstaigos tvirtinimo, teismas atsižvelgia į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika visgi išlieka vidutinė.
Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad V. R. Komisijai pristatomas ketvirtą kartą, praeityje jis teistas 8 kartus, pirmąkart dar būdamas nepilnametis (17 metų), jam būdingas nusikaltimų modelis, nusikaltimai sunkėjo. Nuteistasis atlieka bausmę už pasikėsinimą padaryti labai sunkų nusikaltimą bei vieno apysunkio nusikaltimo padarymą. Teismui pateikta Socialinio tyrimo išvada patvirtina, kad V. R. savo poelgį vertina kaip spontanišką, nurodydamas, kad nusikalstamos veikos metu buvo susijaudinęs, supykęs, ir dėl šių priežasčių spontaniškai ėmėsi ginklo. Toks nuteistojo savo nusikalstamo elgesio vertinimas išliko nepakitęs nuo ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo jo atžvilgiu taikymo. Bausmės atlikimo metu V. R. nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose su kitais nuteistaisiais, taip pat nebuvo fiksuota savitvardos praradimo protrūkių, tačiau Socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, jog turėtos žalingo alkoholio vartojimo problemos glaudžiai sietinos su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, jų nesprendimas didintų riziką nusikalsti ateityje. Šios aplinkybės leidžia teigti, kad V. R. nusikalstamo elgesio riziką didina turimos problemos dėl alkoholio vartojimo. Nors bausmės atlikimo metu nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų nebuvo fiksuota, jis taip pat lankė specializuotas korekcines programas (protarpiais dalyvauja savitarpio pagalbos grupės AA veikloje), tačiau pasikėsinimo nužudyti metu asmuo buvo alkoholio apsvaigimo būsenoje, nors prieš tai alkoholio buvo nevartojęs apie 4,5 metų. Darytina išvada, jog net praėjus ilgesniam laiko tarpui žalingo alkoholio vartojimo atvejai gali pasikartoti. Pažymėtina, ir tai, kad V. R. nusikalstamam elgesiui įtakos turi destabilizuojantys aplinkos veiksniai, kadangi alkoholį po ilgos pertraukos nuteistasis buvo pradėjęs vartoti mirus motinai, tuo laikotarpiu ir pasikėsino padaryti labai sunkų nusikaltimą. Šios aplinkybės labai reikšmingos vertinant jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Vertinant nuteistojo pavojingumo visuomenei laipsnį, atkreiptinas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigose V. R. atlieka ne pirmą kartą, taigi negali nesuprasti tokio elgesio pavojingumo ir baudžiamumo, tačiau ankstesniais nuosprendžiais skirtos bausmės įtakos nuteistajam nepadarė, ir nuteistasis pasikėsino į vieną iš svarbiausių ir labiausiai saugomų vertybių – gyvybę. Vertinant kaltinamojo pavojingumą apskritai, tokios aplinkybės, kaip amžius pirmosios nusikalstamos veikos padarymo metu, teistumų skaičius, nusikalstamų veikų pobūdis bei jų skaičius, kaltinamojo pripažinimas pavojingu recidyvistu, neigiamai apibūdina V. R. asmenybę ir suponuoja išvadą dėl didesnio jo pavojingumą visuomenei.
Nuteistajam tris kartus buvo taikytas lygtinio paleidimo institutas, du kartus reikalavimus jis yra įvykdęs, tačiau vieną kartą lygtinio paleidimo metu padarė naują nusikaltimą ir šiuo metu atlieka realią laisvės atėmimo bausmę. Taigi nei praeityje skiriamos laisvės atėmimo bausmės, nei jo atžvilgiu parodytas pasitikėjimas pastarojo nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nors V. R. šiuo metu yra vyresnio amžiaus, nevengia kritikos savo praeities poelgiams, teigia, kad supratimas apie gyvenimą susiformuoja su metais, tačiau, kaip pažymėta Socialinio tyrimo išvadoje, nėra labai lankstus kitokio požiūrio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą, o tai svarbu, atsižvelgiant į tai, jog paskutinė jo nusikalstama veika susijusi su kito asmens (t.y. nukentėjusiojo) požiūrio nepriėmimu, atmetimu, siekimu ūmiu smurtu įveikti kitokį požiūrį. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, amžius pats savaime neleidžia daryti išvados, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, juo labiau, jog nusikalstamos veikos, už kurių padarymą nuteistasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę taip pat yra įvykdytos jam jau būnant brandaus amžiaus.
Nuteistasis per pastaruosius metus nuobaudų neturėjo, yra šešis kartus skatintas, nebuvo pastebėtas konfliktinėse situacijose, su priežiūrą vykdančiu personalu bendrauja palankiai, savitvardos praradimo protrūkiai nestebėti, tačiau tačiau taip pat tenka pažymėti, kad jis kelis kartus pažeidė bausmės atlikimo režimą (nuobaudos jau nebegalioja). Taigi, V. R. elgesys bausmės atlikimo metu išties nebuvo nuoseklus ir nukreiptas vien tik jo elgesio koregavimui teigiama linkme, o aplinkybės dėl nuobaudų neturėjimo ir skatinimų nepasikeitė nuo paskutinio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo, todėl esminiai V. R. elgesio pokyčiai teigiama linkme per pastarąjį laikotarpį po paskutinio svarstymo nestebimi.
Pagal OASys vertinimo metodiką V. R. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė – 64 balai, ji nėra pakitusi po paskutinio svarstymo (2018 m. birželio 18 d.). Įstatymas reikalauja, jog esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas, jei yra matyti pažanga šią riziką mažinant. Tai, kad iš 64 balų, net 24 balai yra dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos galima koreguoti siekiant sumažinti pakartotino nusikalstamo elgesio riziką, leidžia neabejotinai teigti, kad nuteistasis turi galimybę ir paskatas mažinti kintamus veiksnius, siekdamas įrodyti, jog ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, tačiau neįdeda net ne maksimalių, o šiek tiek didesnių pastangų, taigi, teigiami postūmiai jo elgsenoje ir mąstyme yra artimi minimaliems. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. atliktos išvados, kuomet buvo nutstatyta vidutinė 66 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, per daugiau kaip metus ši rizika sumažėjo tik 2 balais ir tai ne šio naujausio Socialinio tyrimo atlikimo metu (a.b.l. 36-39). Taigi, šios aplinkybės (nuteistojo bendros charakteristikos kontekste) neleidžia teigti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi, kryptinga, rodanti nuteistojo pasirengimą integruotis į visuomenę. Teismui pateiktoje Socialinio tyrimo išvadoje, kaip jau minėta, yra nurodyta, jog nuteistasis nėra labai lankstus kitokio požiūrio priėmimui, tam tikrus sprendimus linkęs priimti pagal savo paties pasaulėžiūrą, kas ir šiuo metu leidžia abejoti dėl nuteistojo asmeninės motyvacijos savarankiškai koreguoti savo elgesį laisvėje. Taigi, darytina išvada, jog V. R. neatitinka pagrindinių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų, nes jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, o ne žema, be to, aiškios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką taip pat nėra.
Aplinkybės, kad šiuo metu nuteistasis nepažeidinėja vidaus tvarkos taisyklių, bausmės atlikimo metu dalyvavo įvairiuose nuteistiesiems skirtose programose, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra įgijęs pramoninių įrenginių šaltkalvio, tekintojo specialybes, tęsia darbą įkalinimo įstaigoje, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko ryšius su sugyventine ir seserimi, išėjęs į laisvę iš pradžių planuoja apsigyventi pas seserį, kuri jį priimtų jį gyventi (asmens b. l. 134), vėliau – galimai pas sugyventinę, tik patvirtina, kad jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, tačiau šios aplinkybės nėra išskirtinės, tai nesudaro besąlyginio pagrindo manyti, kad jam turi būti taikomas lygtinis paleidimas.
Šiuo metu byloje yra nepakankamai objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad V. R. jau neabejotinai pasiruošęs atlikti likusią bausmės dalį neizoliuotas nuo visuomenės bei, kad būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Be to, šiuo atveju svarbus ir visuomenės saugumo interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytai nusikalstamai veikai bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Todėl šiuo metu dar nėra pagrindo tvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-212 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. R..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 59-212 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam V. R..
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.