Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato Kelių policijos grupės (toliau – Institucija) vyresniojo specialisto J. J. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas pagal ATPK 128 straipsnio 1 dalį ir 123 straipsnio 5 dalį surašytas už tai, kad jis 2015-04-29 23²⁰ val., (duomenys neskelbtini) m., vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės (neįvykdęs reikalavimų persilaikyti vairuotojo pažymėjimą), automobilis neapdraustas transporto priemonės savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad E. A. teisė vairuoti transporto priemones būtų atimta, vairuotojo pažymėjimo neturėjimas su savimi, ar jo nepasikeitimas laiku, nereiškia, kad asmuo netenka teisės vairuoti transporto priemones ir turi laikyti vairavimo egzaminą iš naujo, jo veiką iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies perkvalifikavo į 124¹ straipsnio 8 dalį.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 26 punkte nurodyta, kad vairuotojo pažymėjimas laikomas galiojančiu nuo jo įteikimo momento. Nuo šio momento asmuo įgyja teisę vairuoti vairuotojo pažymėjime nurodytų kategorijų motorines transporto priemones. KET 14 punktas įtvirtina nuostatą, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, o 16 punkte inter alia nurodyta, kad motorines transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti nustatytosios formos dokumentą, patvirtinantį teisę vairuoti transporto priemonę. Minėtų teisės aktų nuostatos patvirtina, kad asmuo, tik tuomet kai jam yra išduotas nustatytos formos dokumentas – vairuotojo pažymėjimas, patvirtinantis, jog jis gali vairuoti atitinkamos rūšies (kategorijos) transporto priemonę, turi teisę vairuoti tokios rūšies transporto priemonę.

Byloje esančiais duomenimis E. A. teisę vairuoti įgijo 2013-01-19, jo vairuotojo pažymėjimas Nr. R1057443 išduotas 2013-01-19 galioja iki 2015-01-19 (b.l. 16), t. y. dvejus metus. Tokia vairuotojo pažymėjimo galiojimo trukmė patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 46 punkto prasme asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų yra laikomas pradedančiuoju vairuotoju.

Minėto įstatymo 22 straipsnio 5 punkte nurodyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Įstatymo 24 straipsnio 9 dalis numato, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Aukščiau aptartas teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos E. A. pažeidimo padarymo metu neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo, šią aplinkybę konstatavo ir apylinkės teismas skundžiamame nutarime, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad E. A. pažeidimo padarymo metu teise vairuoti transporto priemones naudojosi kaip pradedantysis vairuotojas, ką patvirtina bylos medžiagoje esanti pažyma apie E. A. vairuotojo pažymėjimo galiojimą. Pradedančio vairuotojo statusą, kuriam teisės vairuoti suteikimo tvarka ar vairuotojo pažymėjimo pasikeitimo tvarka yra reglamentuota specialiomis ir aukščiau aptartomis Įstatymo normomis. Šios normos numato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

Iš pažymos apie asmens baustumą (b. l. 9-15) matyti, kad nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos, t. y. kai įgijo pradedančiojo vairuotojo statusą E. A. įvykdė net penkis ATPK pažeidimus, susijusius su KET taisyklių nesilaikymu. Tad akivaizdu, kad teisę pakeisti 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą jis galėjo įgyti tik pabaigęs papildomus vairuotojų mokymus. Tokių mokymų per įstatymo nustatytą vienerių metų terminą nepabaigus asmuo netenka teisės vairuoti ir jam vairuotojo pažymėjimas, kuris galioja 10 metų neišduodamas.

Kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ar tinkamai kvalifikuota asmens veika. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalis nustato, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus, siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Tačiau kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi neaiškumai, susiję su asmens veikos tinkamu kvalifikavimu ir kaltės nustatymu.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir nurodoma, kad E. A. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonės, neįvykdęs reikalavimų pabaigti papildomą mokymą, tačiau apylinkės teismas perkvalifikuodamas pažeidėjo veiką iš ATPK 128 straipsnio 1 dalies į 124¹ straipsnio 8 dalį visiškai nevertino duomenų, susijusių su E. A. kaip pradedančio vairuotojo statusu, tepasisakęs, kad byloje duomenų apie tai, kad E. A. būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, nėra. Nagrinėjamu atveju nebuvo išsiaiškinta, ar E. A. yra įvykdęs Įstatymo 22 straipsnio 5 punkto reikalavimus ir nuo teisės pažeidimo nepraėjus vieneriems metams pabaigęs papildomą vairuotojų mokymą. Tokių duomenų apeliacinės instancijos teismas neturi, o tai yra lemianti aplinkybė šiai bylai teisingai išspręsti. Byloje duomenų galinčių patvirtinti ar paneigti tokias esminės reikšmės asmens veikos kvalifikavimui turinčias aplinkybes, nėra surinkta, tokias aplinkybes nurodo tik savo tarnybiniame pranešime E. A. pažeidimą užfiksavęs pareigūnas (b. l. 6), o teismo posėdžio metu teikęs paaiškinimus pats E. A. nurodė, kad jis neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjo tik dėl finansinių problemų, nes neturėjo pinigų susimokėti už nuolatinį – 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Asmens pozicija dėl papildomo vairuotojų mokymo apskritai nebuvo išsiaiškinta, o tai turi būti padaryta.

Todėl siekdamas pašalinti kilusius neaiškumus, pirmosios instancijos teismas turėjo gauti duomenis, patvirtinančius ar paneigiančius, kad E. A. dalyvavo papildomuose vairuotojų mokymuose, o ne vadovautis tik lakoniškai vieno iš jų tarnybiniame pranešime išdėstytomis pažeidimo fiksavimo aplinkybėmis ir tik tada spręsti dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal atitinkamą ATPK straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nesurinko, neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui svarbių įrodymų, nenustatė visų faktinių bylos aplinkybių, nepašalino byloje esančių neaiškumų taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo tame pačiame teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.