Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Redai Stonikienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam G. Z., jo atstovui advokatui Irmantui Ruželei, nukentėjusiajai R. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto G. Z. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau Panevėžio apskrities VPK ANB skyrius arba Institucija, priėmusi nutarimą) 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimo nubausti G. Z. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities VPK ANB skyrius 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimu G. Z. nubaudė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį bendra 1350 Eur bauda, pritaikė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 48 mėnesiams.

2. Panevėžio apskrities VPK ANB skyrius G. Z. nubaudė už tai, kad šis 2024 m. birželio 8 d. 15 val. Rokiškio r. sav., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, todėl partrenkė ir mirtinai sužalojo R. A. priklausantį šunį, iš eismo įvykio, su kuriuo susijęs, pasišalino pažeisdamas kelių eismo taisykles bei po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vartojo alkoholį (jam nustatytas 1,3 promilės girtumas). Tuo G. Z. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 219.1, 219.2, 219.3, 221 punktuose nurodytus reikalavimus.

3. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. Z. atstovas advokatas I. Ruželė pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Skunde administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nurodė, jog:

3.1. G. Z. nuo pat pirmų paaiškinimų įvykio vietoje ir tolimesnio proceso metu neigė kaltę nurodydamas, jog jokio eismo įvykio nesukėlė, o jei ir sukėlė, tai apie tai nežinojo ir jį sužinojo iš policijos pareigūnų. Pats G. Z. vairuojantis transporto priemonę sustabdytas nebuvo.

3.2. 2024 m. birželio 8 d. administracinio nusižengimo protokole įrašytas G. Z. teiginys „gailiuosi nepastebėjau“ nereiškia kaltės pripažinimo, o tik tai, jog G. Z. gailisi sužinojęs apie kaimynės naminio augintinio žūtį, iš esmės neneigdamas, kad jo vairuojamas automobilis galėjo sukelti šias pasekmes.

3.3. R. A. 2024 m. birželio 8 d. apklausos protokole esantys paaiškinimai, jog ji matė, kaip G. Z. vairuojamas automobilis tyčia partrenkė kelkraštyje buvusį jos šunį neparemti kita objektyvia medžiaga, o tarp G. Z. ir R. A. susiklostę blogi tarpusavio santykiai, R. A. yra bausta ANK tvarka už gyvūno nepriežiūrą pagal G. Z. pranešimą. Priešingai, vertinant objektyviai, R. A. fiziškai negalėjo matyti eismo įvykio, nes stovėdama savo namo kieme dėl gausios augmenijos (vešlių tujų, aukštos gyvatvorės tarp gatvės ir kiemo) vizualiai negalėjo matyti tos vietos, kur buvo rastas nugaišęs šuo. Tik atnaujinus tyrimą liudytoja R. A. koregavo savo parodymus teigdama, kad buvo kiemo teritorijoje ties važiuojamąja dalimi, todėl viską matė. Atstovas mano, jog tokios korekcijos yra akivaizdus prisitaikymas prie surinktos bylos medžiagos, todėl tokie nukentėjusiosios parodymai negali būti laikomi nuosekliais, juolab nėra tiksliai aišku, kurioje vietoje ji stovėjo.

3.4. R. A. parodymai, jog šuo kelkraštyje sėdėjo ant žolės, neparemti jokiais įrodymais, priešingai, įvykio vietos nuotraukos, kuriose matoma šuns gaišena kelkraštyje, patvirtina, jog nėra jokių transporto priemonės ratų vėžių, kurios neabejotinai būtų išlikę, jei realiai transporto priemonė kelkraščiu būtų važiavusi. Be to, R. A. parodymai, jog šuo nebuvo išbėgęs į kelią, paneigti nutarimu Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini), kuriuo pati R. A. nubausta už naminio gyvūno nepriežiūrą. Šiame įsiteisėjusiame baigtiniame sprendime konstatuota (prejudicinis faktas, kurio nereikia dar kartą įrodinėti), jog pats R. A. šuo išbėgo į kelią ir buvo partrenktas keliu važiuojančio automobilio, kas paneigia R. A. parodymus, jog šuo buvo kelkraštyje ir sėdėjo.

3.5. Tai, kad R. A. koreguoja parodymus, atstovo nuomone, patvirtina 2024 m. rugsėjo 19 d. R. A. telefoninis pokalbis su pareigūnu, kuriame liudytoja teigė, kad buvo arčiau (duomenys neskelbtini) namo, o ne savo namo (Nr. 15). Atstovas advokatas I. Ruželė mano, jog šie gauti parodymai buvo pažeidžiant bylos nagrinėjimo procedūrą, tai yra jau po to, kada buvo pasakytos baigiamosios kalbos, tačiau pareigūnas su šiais parodymais nesupažindino suinteresuotų asmenų, tuo pažeisdamas teisę į gynybą, todėl negali būti laikomi gautais teisėtu būdu ir jais negalima remtis priimant sprendimą

3.6. Liudytoja L. J. yra artima nukentėjusiosios R. A. giminaitė, jos parodymai yra identiški nukentėjusiosios parodymams, todėl vertintini kritiškai dėl jų patikimumo, juo labiau, jog abi liudytojos nurodė didelį smūgį, tačiau šuns gaišena nėra sudarkyta, nėra kraujo, apžiūrėjus automobilį netrukus po pranešimo, jokių apgadinimų nefiksuota.

3.7. Neblaivumo nustatymo aktas nėra teisiškai reikšmingas, nes G. Z. prieš vartodamas alkoholinius gėrimus nesuprato sukėlęs eismo įvykį.

3.8. Eismo įvykio vietos schemoje yra neteisingai nurodyta schemos sudarymo data, ranka darytas įrašas „menama automobilio važiavimo trajektorija“ yra sunkiai įskaitomas, grafoje „Eismo įvykio metu apgadinta“ nurodyta, jog apgadintas G. Z. automobilis, tačiau nenurodyta, kas apgadinta, todėl daro prielaidą, kad grafa užpildyta formaliai.

3.9. Vaizdo įrašai patvirtina, kad G. Z., bendraudamas su pareigūnais, nesusivokė, kad būtų partrenkęs šunį, jo teiginys „tegul šunis prisiriša“ yra bendrinis ir yra susijęs ne su partrenktu šunimi, o kitu šunimi, rudos spalvos, išbėgusiu į važiuojamąją dalį G. Z. važiuojant pro šalį.

4. Institucija, priėmusi nutarimą, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą. Nurodė, jog įgalioto policijos pareigūno surašytas 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, įrodymus, patvirtinančius, jog G. Z. padarė jam inkriminuotus ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.

5. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Z. skundą palaiko, prašo jį tenkinti. Paaiškino, jog tą 2024 m. birželio 8 d. apie 15 val. vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) matė kairėje kelio pusėje ant jo automobilio lojantį R. A. rudos spalvos šunį, tačiau jo nekliudė ir ant jo neužvažiavo. Jokio kito balto šuns nematė, ant jo tyčia nevažiavo, kaip tas nugaišęs šuo, kurį rado policijos pareigūnai, atsirado kelkraštyje, paaiškinti negalėjo. Administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Z. teigė, jog nuvažiavęs pas kaimyną A. K. vartojo alkoholį, vėliau atvyko policijos pareigūnai. Jiems kaltės, kad užvažiavo ant R. A. šuns, nepripažino, protokole, kurį jam davė pasirašyti, išreiškė gailestį dėl kelkraštyje rasto nugaišusio šuns, o ne dėl kaltės pripažinimo.

6. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patraukto G. Z. atstovas advokatas I. Ruželė skundą palaiko skunde išdėstytais argumentais, prašo jį tenkinti, panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą, nes G. Z. administracinių nusižengimų nepadarė, kad partrenkė nukentėjusiosios R. A. šunį, nejuto ir nesuprato, dėl šios priežasties neturėjo pareigos sustoti eismo įvykio vietoje, neturėjo pareigos nevartoti alkoholinių gėrimų po eismo įvykio iki eismo įvykio nustatymo aplinkybių. Atstovas taip pat teigė, jog dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, asmenys atsako, jeigu veiksmai yra neatsargūs.

7. Nukentėjusioji R. A. prašo skundą atmesti. Parodė, jog tą 2024 m. birželio 8 d. su seserimi L. J. stovėjo prie namų ir prižiūrėjo šalia gatvės žaidžiančius vaikus, kai išgirdo iš kaimyno G. Z. kiemo išvažiuojantį automobilį. Tuo metu be vaikų buvo ir su vaikais žaidęs jų baltos spalvos bišonų veislės šuniukas, kuris prieš pat įvykį buvo kelkraštyje. Abi su seserimi matė, kaip kaimyno vairuojamas automobilis privažiavęs netoli šuns perjungė į žemesnę pavarą, paspaudė akceleratorių ir nuo kelio išvažiavęs į kelkraštį pervažiavo ten stovėjusį šuniuką bei nuvažiavo į kaimynų kiemą. Pribėgusios matė, kad šuniukas nebegyvas. Teismo posėdyje nukentėjusioji R. A. administracinio nusižengimo byloje esančioje orto fotonuotraukoje parodė vietą, kur stovėjo su seserimi L. J. (sodybos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, prie gyvatvorės, šalia keliuko, vedančio į (duomenys neskelbtini) namo kiemą). Nukentėjusioji parodė, jog rudo šuns, apie kurį kalba G. Z., tuo metu gatvėje nebuvo, jis buvo uždarytas voljere, gatvėje buvo tik tas baltos spalvos šuniukas, kurį pervažiavo G. Z. vairuojamas automobilis. Neneigia, jog dėl šuns laikymo taisyklių pažeidimo, tai yra dėl to, jog šuo 2024 m. birželio 8 d. buvo palaidas, buvo nubausta, nuobaudos neskundė.

8.1. Liudytoja L. J. teismo posėdyje patvirtino, jog su seserimi R. A. 2024 m. birželio 8 d. stovėjo sesers namų sodelyje tarp sesers namo ir sesers anytos namo ir matė, kaip G. Z. vairuojamas automobilis pervažiavo kelkraštyje stovėjusį sesers šeimos baltos spalvos šuniuką (Kudlių) ir nuvažiavo pas kitą kaimyną į kiemą. Liudytoja parodė, jog prieš partrenkdamas šuniuką G. Z. vairuojamą automobilį pristabdė, perjungė pavarą ir paspaudęs akceleratorių nuo važiuojamosios dalies nuvažiavo į kelkraštį ir pervažiavo šuniuką. Yra įsitikinusi, kad G. Z. šuniuką pervažiavo tyčia, šis į kelio važiuojamąją dalį nebuvo išbėgęs. Teismo posėdyje liudytoja L. J. vienoje iš administracinio nusižengimo medžiagoje esančių nuotraukų nurodė vietą, kur ji ir jos sesuo prieš įvykį stovėjo.

8.2. Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota, jog baltos spalvos šuns gaišena rasta žolėje kelkraštyje, 0,9 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto kitoje kelio pusėje nei namai, važiuojamosios dalies plotis yra 4,5 m. Šuns gaišena rasta 10,6 m atstumu nuo elektros stulpo 200/22, stovinčio ties namu, pažymėtu Nr. 13. Fotonuotraukose (tiek administracinio nusižengimo byloje, tiek pateiktose elektroniniu paštu skundo nagrinėjimo metu), orto fotonuotraukoje matoma, jog baltos spalvos šuns gaišena yra kelkraštyje, pievoje, žolė toje vietoje nupjauta (foto Nr. 1, Nr. 4, Nr. 5), lygiagrečiai namui ((duomenys neskelbtini)) (foto Nr. 10). Fotonuotraukoje Nr. 10 važiuojamojoje dalyje stovinti moteris (R. A.), taip pat matoma prie gyvatvorės atsitūpusi moteris (L. J.) su dviem mažamečiais vaikais. Fotonuotraukose yra ir automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nuotraukose akivaizdžių apgadinimų nematyti, matomi tik ant priekinio bamperio esantys dažų nusilupimai (foto Nr. 2, Nr. 3, Nr. 8)

8.3. Perklausius laikmenoje esantį garso įrašą girdėti, kaip 2024 m. birželio 8 d. 15.01 val. į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi moteris, pristačiusi R. A., informuoja, jog kaimynas G. Z. važiuodamas mašina padidinęs greitį pervažiavo kelkraštyje stovėjusį jų šunį, tai padarė piktybiškai, o pamatęs ją ateinančią, nuvažiavo. Pranešėja informavo, jog šuo nebegyvas, pakartoja, jog G. Z. prieš partrenkdamas sustojo, paspaudė greičio pedalą („gazą“) ir pervažiavo šunį.

8.4. Policijos pareigūnų užfiksuotuose vaizdo įrašuose matyti, kaip pareigūnai atvyksta į įvykio vietą (pirmame įraše), bendrauja su moterimi (R. A.), kuri patvirtina, jog kaimynas išvažiavęs iš kiemo privažiavo prie kelkraštyje sėdėjusio šuns, pristabdė, įsijungė pirmą pavarą ir nuvažiavęs į kelkraštį pervažiavo šunį. Kitame įraše matyti, kaip pareigūnai atvažiuoja į kiemą, kur stovi melsvos spalvos automobilis VW SHARAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išlipę prieina prie automobilio, kalbasi tarpusavyje, kad automobilis yra apibraižytas ir taip, prie pareigūnų prieina vyriškis (G. Z.), jo pareigūnė klausia, ar buvo eismo įvykis su šuniuku, G. Z. sako, kad nebuvo, į pareigūnės pastabą, kaip nebuvo, jeigu, kaip pareigūnei atrodo, buvo, G. Z. replikuoja, jog tegul šunis geriau prisiriša. Vėliau bendraudamas su pareigūnais G. Z. neneigia vairavęs automobilį prieš valandą, tačiau neigia partrenkęs šunį, aiškina, jog automobilis nesugadintas, matoma, kaip tikrinamas neblaivumas, nustačius neblaivumą, G. Z. nurodo, jog vartojo gėrimus vartojo po to, kai atvažiavo į kiemą.

8.5. 2024 m. birželio 8 d. surašytame ir anuliuotame administracinio nusižengimo protokole, kuriame G. Z. pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas partrenkęs ir mirtinai sužalojęs kitiems asmenims priklausantį šunį, po eismo įvykio ir iki jo aplinkybių nustatymo vartojęs alkoholį, G. Z. įrašė ranka įrašą, jog gailisi, nepastebėjo.

8.6. 2024 m. birželio 8 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, jog tikrinant G. Z. neblaivumą jam 15.22 val. nustatytas 1,52 promilės girtumas, 15.37 val. – 1,30 promilės girtumas.

8.7. 2024 m. birželio 8 d. paaiškinime užfiksuoti G. Z. paaiškinimai, jog matė iš kaimynų kiemo į važiuojamąją dalį išbėgantį rudą šunį, bet jis jo nekliudė ir nuvažiavo toliau.

8.8. R. A. 2024 m. birželio 8 d. pareiškime, surašytame policijos pareigūnės S. Š., paaiškino, jog ji stovėjo savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kieme, jos mišrūnas baltos ir juodos spalvos sėdėjo kitoje kelio pusėje ant žolės. Pareiškime nukentėjusioji nurodė, jog matė, kaip iš savo namų kiemo (Nr. 17) išvažiavęs kaimynas G. Z. automobiliu VW SHARAN ir važiuodamas keliu pristabdė, įsijungė žemesnę pavarą, pasuko į dešinį kelkraštį ir pavažiavo, ji iškart išgirdo trenksmą ir šuns cypimą. Ji iškart išbėgo į gatvę ir pamatė gulintį leisgyvį savo baltos ir juodos spalvos šunį, kuris netrukus nugaišo. Ji bandė vytis G. Z. automobilį, tačiau šis nuvažiavo.

8.9. L. J. 2024 m. birželio 8 d. apklausos protokole pareigūnei S. Š. paliudijo, jog būdama su seserimi R. A. kieme matė, kaip kaimynas G. Z. keliu vairuodamas automobilį jį pristabdė, įjungęs žemesnę pavarą pasuko į dešinį kelkraštį, kur sėdėjo sesers juodos ir baltos spalvos mišrūnas, ji išgirdo trenksmą ir šuns cypimą. Nubėgusi su seserimi ir vaikais matė, jog kelkraštyje guli sužalotas šuo, netrukus jų akyse ir nugaišęs. Liudytoja teigė, jog G. Z. automobilio nestabdęs nuvažiavo.

8.10. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos D. R. 2024 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą prieš G. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį (žiaurus elgesys su gyvūnais) atsisakyta pradėti, konstatuota, jog dėl tų pačių G. Z. veiksmų yra pradėta administracinė teisena.

8.11. Papildomos apklausos 2024 m. liepos 26 d. metu R. A. tai pačiai policijos pareigūnei S. Š. patvirtino, jog matė, kaip jų kaimynas G. Z. automobiliu tyčia partrenkė jos šunį ir nuvažiavo. Nurodė, jog jai padaryta žala yra neturtinė, nes šuo buvo brangus jų šeimai, šuns po partrenkimo nei ji, nei niekas kitas iki atvykstant pareigūnams nelietė.

8.12. 2024 m. liepos 27 d. administracinio nusižengimo byloje (ROIK: (duomenys neskelbtini)) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu R. A. kaltinant ją tuo, jog ji, būdama šuns laikytoja, 2024 m. birželio 8 d. apie 15 val. neužtikrino, kad jos laikomas šuo negalėtų pabėgti už žemės valdų ribų, po ko šiam išbėgus į kelią jis buvo partrenktas keliu važiuojančio automobilio, tai yra R. A. pažeidė Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. AV-1020 patvirtintų Gyvūnų laikymo Rokiškio rajono savivaldybės teritorijoje gyvenamosiose vietose taisyklių 29 punkto reikalavimus ir padarė ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Protokolas surašytas remiantis 2024 m. liepos 3 d. Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK registruotu 2024 m. birželio 7 d. G. Z. pareiškimu, kuriame šis nurodo, jog vairuodamas automobilį 2024 m. birželio 8 d. Rokiškio r., (duomenys neskelbtini), išbėgantį rudos spalvos šuns mišrūną, kuris lojo ant jo mašinos, buvo išbėgęs į važiuojamąją dalį, bet jis jo nekliudė. G. Z. pareiškime nurodė, jog tą 2024 m. birželio 8 d. vakare iš pareigūnų sužinojo, jog yra įtariamas nutrenkęs šunį ties (duomenys neskelbtini) namu, parodė nuotrauką, kurioje matyti, jog buvo šuo be pavadėlių, be antsnukių ir panašiai. R. A. protokole paaiškino, jog sutinka su pažeidimu, gailisi, nurodė, jog šuo žaidė kieme su vaikais ir ji nepastebėjo, kaip šuo išbėgo iš kiemo.

9. Skundas netenkinamas.

10. Vadovaujantis ANK 641 straipsniu, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

11. Administracinėn atsakomybėn traukiamas G. Z. teismo posėdyje ginčija padaręs administracinius nusižengimus teigdamas, jog vairuodamas automobilį 2024 m. birželio 8 d. apie 15 val. jokio baltos ir juodos spalvos šuns nepartrenkė, matė tik iš kairės į kelio važiuojamąją dalį iš R. A. išbėgantį rudos spalvos šunį, jo atstovas advokatas I. Ruželė teigė, jog šunį visgi G. Z. partrenkė, bet jis jo nematė, dėl šios priežasties nesuprato padaręs eismo įvykį, neturėjo pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, atitinkamai niekas nedraudė jam pastačius automobilį kieme vartoti alkoholinius gėrimus. Tai yra iš esmės yra ginčijama, kad G. Z. padarė ANK 423 straipsnio 3 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimai, nulėmę turto sugadinimą) ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje (pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, pažeidžiant kelių eismo taisykles). Be to, atstovas advokatas I. Ruželė kvestionuoja ir administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį taikymą, jeigu būtų pripažinta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Z. sąmoningai tyčia suvažinėjo šunį.

12. Pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas būdamas neblaivus (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas) vartojo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą).

13. Šioje byloje teismas, ištyręs įrodymus, daro išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas G. Z. vairuodamas automobilį ir matydamas kelkraštyje sėdintį nukentėjusiajai R. A. priklausantį baltos ir juodos spalvos šunį, tyčia pasukęs automobilio vairą į dešinę nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ir jį pervažiavo, dėl ko šuo netrukus po pervažiavimo nukentėjusiosios R. A., liudytojos L. J., taip pat šalia žaidusių mažamečių vaikų akyse, nugaišo. Tai, kad G. Z. tyčia pervažiavo kelkraštyje sėdėjusį, paliudijo teismo posėdyje apklaustos nukentėjusiosios R. A. ir L. J., paaiškinusios visą G. Z. padaryto nusižengimo eigą (pristabdymą, žemesnės pavaros įjungimą, nuvažiavimą į kelkraštį, trenksmą bei šuns cypimą), šie nukentėjusiosios ir liudytojos paaiškinimai buvo nuoseklūs nuo pat pirminių jų paaiškinimų: BPC iškart po įvykio gautame pranešime R. A. nurodė, jog G. Z. šunį pervažiavo sąmoningai, tyčia, tie jos paaiškinimai iš esmės nekito apklausiant ją iškart po įvykio 2024 m. birželio 8 d. (pareiškime nurodytos aplinkybės) bei papildomai ją apklausiant 2024 m. liepos 26 d., šiuos savo parodymus nukentėjusioji R. A. patvirtino teismo posėdyje 2024 m. lapkričio 27 d. L. J. paaiškinimai 2024 m. birželio 8 d. ir parodymai 2024 m. gruodžio 11 d. teismo posėdyje taip pat yra analogiški, abejoti teismas jais neturi pagrindo. Tiek nukentėjusiosios R. A., tiek liudytojos L. J. parodymus dėl kelkraštyje suvažinėto šuns patvirtina ir byloje esanti eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuota gulinčio šuns gaišenos vieta (0,90 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto), parodymai, jog šuo po įvykio nebuvo judintas. Teismas, išklausęs nukentėjusiosios, liudytojos parodymų, taip pat neturi pagrindo manyti, jog nukentėjusioji tyčia padėjo nugaišusį šunį į kelkraštį ir dėl jo mirties apkaltino G. Z..

14. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas I. Ruželė apeliavo į tai, jog įvykio nėra matomos jokie automobilio judėjimo pėdsakai, tačiau, kaip matyti iš nuotraukų, toje vietoje, kur rasta šuns gaišena, žolė yra nupjauta ir dėl šios priežasties pėdsakų galėjo ir nelikti.

15. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog nėra jokių kraujo pėdsakų šuns gaišenoje, tačiau to kraujo, jei šuo patyrė vidinius sužalojimus, nesuderinamus su jo gyvybe, galėjo ir nebūti. Nors tyrimas dėl šuns sužalojimų nebuvo atliktas, bet išklausius nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų apie tai, kad šuo nugaišo iškart po to, kada buvo pervažiuotas, daroma išvada, jog šis nugaišo dėl vidinių sužalojimų.

16. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas I. Ruželė viso proceso metu taip pat akcentavo tą aplinkybę, kad bylos medžiaga ir nukentėjusiosios R. A. bei liudytojos L. J. paaiškinimai administracinio nusižengimo tyrimo metu, jog buvo kieme, todėl negalėjo matyti šuns užvažiavimo. Tačiau teismo posėdyje nukentėjusioji R. A. ir liudytoja L. J. parodė, jog abi stovėjo sodybos teritorijoje, stebėjo gatvėje žaidžiančius vaikus, abi nuotraukose (R. A. – orto fotonuotraukoje, L. J. – paprastoje nuotraukoje) parodė vietą, kur jos stovėjo, ši vieta iš esmės sutapo ir iš šios vietos, įvertinus tiek tas nuotraukas, kurios buvo administracinio nusižengimo byloje, tiek tos, kurios pateiktos jau bylos nagrinėjimo metu (spalvotos, įdėtos į USB laikmeną) įrodo, jog iš tos vietos, kur stovėjo nukentėjusioji ir liudytoja, jos matė patį užvažiavimą ant šuns ir G. Z. veiksmus tiek prieš užvažiuojant, tiek po užvažiavimo.

17. Todėl teismas pripažįsta įrodyta, jog G. Z. būdamas eismo dalyviu (automobilio vairuotoju) ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, kaip tai yra numatyta Kelių eismo taisyklių 9 punkte, tyčia sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalotas ir iškart po įvykio nugaišo nukentėjusiajai R. A. priklausantis šuo. G. Z. vairuodamas matė kelkraštyje stovintį baltos ir juodos spalvos šuniuką, sąmoningai pasukdamas automobilį į kelkraštį bei užvažiuodamas ant šuns suprato savo veiksmų pavojingumą ir pasekmes bei jų siekė, tai yra veikė tiesiogine tyčia.

18. Pripažinęs įrodyta, jog G. Z. sąmoningai nuvažiavo į kelkraštį ir mirtinai sužalojo šunį, teismas atmeta G. Z. paaiškinimus, jog jis šuns kelkraštyje nematė, ant jo nevažiavo, matė tik iš kairės jo automobilį aplojusį rudos spalvos šunį ir laiko tik kaip siekimu išvengti atsakomybės. G. Z. atstovas advokatas I. Ruželė, skirtingai nei jo atstovaujamasis, teigė, kad šuo buvo, nes įsiteisėjusiu Panevėžio apskrities VPK Rokiškio rajono PK 2024 m. liepos 27 d. administracinio nusižengimo protokolu yra konstatuota, jog R. A. buvo nubausta už tai, kad pažeidė savivaldybės administracijos patvirtintas gyvūnų laikymo taisykles, nes jos šuo buvo palaidas ir partrenktas pravažiuojančio automobilio. Atstovas tai vertina kaip prejudicinį faktą, kurio nereikia įrodinėti. Visgi pažymima, jog prejudiciniais faktais gali būti tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, ar asmens nusikalstamų veikų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje, ar administracinio nusižengimo padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nutarimu. Tai yra ne ikiteisminio tyrimo institucijos nustatyti faktai. Juo labiau, jog nėra net aišku, kokiu pagrindu pareigūnė, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu R. A., nustatė, kad šuo buvo partrenktas pravažiuojančio automobilio – iš Institucijos, priėmusios nutarimą, pateiktos medžiagos (25-32 b. l.) matyti, jog ją sudaro 8 lapai, R. A. nusižengimo esmė suformuluota remiantis G. Z. 2024 m. birželio 7 d. (tikėtina, kad data klaidinga) pareiškimu dėl R. A. nubaudimo, bet G. Z. pareiškime nėra nurodyta, kad G. Z. būtų nurodęs, jog šunį jis suvėžino, kai šis bėgo per kelią. To nenurodė ir pati R. A., teikdama paaiškinimus administracinio nusižengimo protokolą surašiusiam asmeniui, apsiribojusi kaltės pripažinimu (kaip R. A. nurodė teismo posėdyje, ji neneigė, kad šuo lakstė palaidas, bet prieš įvykį per važiuojamąją dalį nebėgo). Todėl šį administracinio nusižengimo protokolą vertinti kaip prejudicinį faktą, tai yra, kurio nereikia įrodinėti, nėra pagrindo.

19. Teismas taip pat atmeta ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir jo atstovo teiginius, jog ant automobilio neliko susidūrimo pėdsakų, kas lyg ir patvirtina, jog kontakto nebuvo - kaip matyti iš nuotraukose matomos šuns gaišenos, šuo yra nedidelis, todėl pėdsakų, užvažiavus ratu ant šunio, galėjo ir nelikti. Tačiau pats faktas, kad G. Z. vairuojamas automobilis pervažiavo šunį, yra įrodytas.

20. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas I. Ruželė skunde akcentavo eismo įvykio vietoje nubraižytą menamą judėjimo kryptį, tačiau, tai, kad pareigūnas tokią menamą judėjimo kryptį nurodė, niekaip nepaneigia nukentėjusiosios ir liudytojos parodymų, tik sutiktina su atstovu, kad ši linija objektyviai niekur negali būti fiksuojama, tai yra tik pareigūno, surašiusio įvykio schemą, prielaida (pozicija) dėl galimos transporto priemonės judėjimo krypties, vėliau patvirtinama (arba ne) įvertinus visus kitus įrodymus. Pažymėtina, jog schemoje nurodyta gaišenos vieta (kitoje kelio pusėje, lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) namo teritorijos) nėra tiksli, nes, kaip matyti iš fotonuotraukų, ši vieta yra lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) namo kiemo. Bet tai netikslumas, nepaneigiantis to fakto, kad G. Z. (duomenys neskelbtini) tyčia pervažiavo nukentėjusiosios šunį, po ko šis dėl patirtų sužalojimų nugaišo.

21. Dėl kaltės formos. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas advokatas I. Ruželė baigiamosiose kalbose taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal ANK 423 straipsnį atsako tik asmenys kelių eismo taisyklių pažeidimus, sukėlusius kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą ar sunaikinimą, padarę dėl neatsargumo, o ne tyčia.

22. ANK 7 straipsnyje yra įtvirtintos administracinį nusižengimą padariusio asmens kaltės formos: asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo, o ANK 8 ir 9 straipsniuose išvardytos ir apibūdintos tyčios ir neatsargumo rūšys. ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai BK 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

23. Kadangi ANK 423 straipsnio dispozicijoje nėra numatyta administracinio nusižengimo kaltės forma, daroma išvada, jog nusižengimas galimas tiek dėl tyčinių veiksmų, tiek dėl neatsargumo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos, ikiteisminio tyrimo institucija pripažino, kad G. Z. veiksmai nesukelia baudžiamosios atsakomybės, nes jam taikytina administracinė atsakomybė (2024 m. birželio 17 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą prieš G. Z. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 310 straipsnio 1 dalį (žiauraus elgesio su gyvūnais) atsisakyta pradėti). Tai yra institucija, inicijuojanti ar pradedant teiseną dėl atsakomybės, pasirinko administracinio nusižengimo teiseną, bet ne baudžiamąją, šis nutarimas yra įsiteisėjęs. Nors iš faktinių bylos aplinkybių G. Z. labiau turėtų būti taikoma ne administracinė atsakomybė už tuos veiksmus, už kuriuos jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir vėliau pritaikyta nuobauda bei administracinio poveikio priemonė, bet baudžiamoji atsakomybė su visomis su baudžiamąja atsakomybe susijusiomis pasekmėmis (BK 310 straipsnis). Visgi ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimas nepradėti proceso nukentėjusiosios R. A. nebuvo apskųstas, teismas panaikinti G. Z. skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje tuo pagrindu, jog G. Z. turėtų būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, negali, kadangi pagal įstatymą bloginti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėties pagal jo paties paduotą skundą administracinio nusižengimo byloje nėra galima (ANK 642 straipsnio 2 dalies nuostata).

24. Pripažinęs, jog G. Z. padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kito asmens turto sunaikinimą, G. Z., kaip vairuotojas, remiantis Kelių eismo taisyklių 219.1, 219.2, 219.3 punktuose nustatytus reikalavimus, net ir tyčia suvažinėjęs šunį, privalėjo nedelsdamas sustoti, pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, pateikti galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję dalyviai. Taip pat G. Z., kaip vairuotojas, susijęs su eismo įvykiu, iškart po eismo įvykio privalėjo nevartoti alkoholinių gėrimų, kol bus patikrintas neblaivumas (girtumas) arba bus atsisakyta tai atlikti.

25. Nustačius, jog G. Z. suvokdamas, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį ir privalėdamas eismo įvykio vietoje sustoti, to nepadarė, tai yra nesustojo, neatliko kitų veiksmų, įpareigojančių atlikti jį kaip vairuotoją, iš eismo įvykio vietos pasišalino ir vartojo alkoholį iki kol atvyko policija bei nustatė jam neblaivumą dar iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo, G. Z. pagrįstai pritaikyta atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį bei 426 straipsnio 1 dalį.

26. Pripažinus įrodyta, jog G. Z. suprato padaręs eismo įvykį, nėra aktualūs tiek jo paties aiškinimai, kad jis nepartrenkė jokio šuns ir neturėjo pareigos sustoti įvykio vietoje ar nevartoti alkoholio, taip pat neaktualūs ir G. Z. atstovo advokato I. Ruželės aiškinimai, jog tai, kad partrenkė, G. Z. nesuprato. Pažymima, kad nematyti ir nejusti, kad partrenkia šunį, bėgantį per kelią, į ką akcentuoja administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas, vairuotojas, vairuojantis automobilį, negali - bet koks kontaktas su automobilio kėbulu ar ratais yra girdimas ir juntamas, tik nuo kontaktuojančio objekto dydžio priklauso kontakto su automobilio kėbulu garsas ir pojūtis. Visiškai asmuo galėtų negirdėtų nebent būtų visiškai girtas ir nesuvoktų, kad vairuoja transporto priemonę, tačiau šioje byloje tai nebuvo nustatyta. O G. Z. teigia, jog negirdėjo kontakto su šunimi ir nematė, kad partrenkė, tik dėl vienos priežasties – dėl to, kad tyčia ant šuns užvažiavo.

27. Kadangi G. Z. atstovas advokatas I. Ruželė skunde nei nuobaudos dydžio, nei administracinio poveikio priemonės termino skunde neginčija, dėl jų teismas nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. rugsėjo 26 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto G. Z. atstovo advokato Irmanto Ruželės skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.