Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Virginijaus Kairevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui E. M. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: 1) pripažinti, jog atsakovo E. M. viešai 2022 m. spalio 13 d. paskleista informacija apie tai, kad ieškovas E. M. yra nieko vertas, nesupranta įstatymų ir nėra socialiai atsakingas, vagia iš tetos N. A. S. pinigus, neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo E. M. garbę ir orumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 1 000 Eur neturtinės žalos; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2022 m. spalio 13 d. ieškovas lankėsi pas savo tetą A. S., tuomet esančią slaugos ligoninėje. Vizito metu palatoje buvo teta, atsakovas, ieškovo tėvas A. M., gydytoja E. R., skyriaus vedėja, socialinė darbuotoja ir dvi gulinčios pacientės. Ieškovo teta ne kartą minėjo, jog ligoninė jai nepatinka, prašė pasiimti. Atsakovas tetą patalpino į slaugos namus bei buvo prieš, jog ieškovas tetą pasiimtų į namus, todėl ieškovas palatoje prie kitų esančių asmenų paklausė, ar ji norėtų vykti iš slaugos namų. Pokalbio metu atsakovas, siekdamas pažeminti ieškovą, paveikti tetos sprendimą, viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovas yra nieko vertas („yra niekas čionai“), nesupranta įstatymų, nėra socialiai atsakingas, viešai paskleidė melagingą informaciją, jog ieškovas vagia iš tetos pinigus. Teigia, jog ieškovas žodžiu įspėjo atsakovą dėl elgesio ir ketinimo kreiptis į teismą, tačiau atsakovas į įspėjimus nereagavo, o priešingai – pareiškė, kad nori bylos tam, jog išsiaiškintų, kur iš tetos sąskaitos dingsta pinigai. Ieškovas viską filmavo. Ieškovo vertinimu, tokie atsakovo veiksmai yra ne tik neteisėti, žemina ieškovo garbę ir orumą, bet ir sukėlė realią žalą ieškovui, jo reputacijai giminių, medicinos personalo tarpe, taip pat tai turėjo įtakos ieškovo savijautai, psichinei sveikatai. Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsniu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnio 1 ir 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2.24 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 1, 2 dalimis, nurodo, jog duomenų paskleidimo faktas yra akivaizdus. Nekyla abejonių, jog duomenys paskleisti atsakovo prieš ieškovą. Tai, ar ieškovas yra nieko vertas, nesupranta įstatymų, nėra socialiai atsakingas bei tai, kad ieškovas vagia iš tetos pinigus, galima patikrinti. Akivaizdu, kad paskleisti duomenys pažemino ieškovo garbę ir orumą. Ieškovui padaryta neturtinė žala pasireiškia tuo, jog jis neigiamai, užgauliai, paniekinančiai, žeminančiai, menkinančiai, melagingai, įžeidžiančiai bei šmeižikiškai buvo pavaizduotas kaip neatsakingas, nieko vertas asmuo, vagis, kuris vagia iš tetos pinigus. Viešai paskleista informacija pažemino ieškovo reputaciją, pakirto aplinkinių pasitikėjimą juo, ieškovas tapo nervingu, pablogėjo ieškovo vidinė savijauta, jį kankina negatyvios mintys, pablogėjo jo santykiai su tėvu, teta. Prašoma priteisti neturtinė žala atitinka bendruosius teisės principus.

2. Atsakovas atsiliepimu prašė ieškinį atmesti, įtraukti N. A. S. į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savo reikalavimų, atsakovo pusėje, apie bylą N. A. S. informuoti per jos atstovą, teismo posėdyje liudytojais apklausti A. M., ieškovo sutuoktinę R. M. bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2022 m. spalio 13 d. atvyko į ligoninę, į ieškovo ir atsakovo tetos palatą, kurioje tuo metu buvo atsakovas, teta, ieškovo ir atsakovo tėvas, gydytoja, socialinė darbuotoja. Ieškovas yra atsakovo brolis. Teta gimusi (duomenys neskelbtini), silpnos sveikatos, nustatytas neįgalumas. Ieškovas išties atvyko į tetos palatą tam, jog iš tetos išgautų sutikimą dėl informacijos apie tetos sveikatą teikimą ieškovui, tikėdamasis, jog teta prie kitų asmenų neišdrįs atsakyti neigiamai. Ieškovas, siekdamas didinti spaudimą, be kitų palatoje esančių asmenų sutikimo, darė vaizdo įrašą, ignoruodamas ligoninės darbuotojų, atsakovo prašymą nefilmuoti, baigti neteisėtą elgesį. Ligoninės darbuotojai net svarstė iškviesti policiją ieškovui pašalinti iš patalpų. Teigia, jog nėra jokio teisėto, pagrįsto intereso, kurį ieškovas būtų gynęs. Ieškovo elgesys tetos palatoje filmuojant ir viešais klausimais bandant išgauti tetos sutikimą yra neteisėtas, grubiai pažeidžiantis tetos, personalo teisę į privatumą, negerbiantis bendro gyvenimo taisyklių, pažeidžiantis geros moralės principus. Ieškovas kitų pacientų akivaizdoje konfliktavo su palatoje esančiais žmonėmis, provokavo kitus konfliktui. Ieškovo siekis filmavimu, viešu klausinėjimu išgauti iš tetos sutikimą teikti informaciją apie sveikatą yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise, todėl jokie ieškovo interesai, susiję su 2022 m. spalio 13 d. įvykiais ligoninės palatoje neturi būti teismo ginami. Atsakovas nesutinka, kad kokia nors atsakovo paskleista informacija neatitinka tikrovės. Ieškinyje nurodoma, jog atsakovas pasakė, kad ieškovas yra „niekas čionai“, kad ieškovas nesupranta įstatymų ir nėra socialiai atsakingas. Atsakovo įsitikinimu, tokia informacija negali būti patikrinta taikant tiesos kriterijų, o gali būti vertinama tik kaip nuomonė. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas ligoninės atžvilgiu nėra sutartinių santykių dalyvis, nėra tetos teikiamų slaugos paslaugų sutartinių santykių dalyvis, nėra ligoninės atstovas, įgaliotinis ar kokį kitą statusą turintis asmuo. Ieškovas palatoje buvo pašalinis asmuo, kuriuo buvimo niekas nepageidavo. Atsakovas laikosi pozicijos, jog ieškovas nesupranta įstatymų, nes netinkamu būdu bandė gauti tetos sutikimą teikti konfidencialią informaciją apie jos sveikatos būklę. Atsakovas mano, jog ieškovas yra socialiai neatsakingas tiek dėl savo elgesio tetos palatoje, tiek dėl savo elgesio su tetos išduoto įgaliojimo pagrindu paimta tetos banko kortele, iš kortelės nuimtais ir tetai negrąžintais pinigais. Ieškovas atsakovo teiginį, jog ieškovas vagia iš tetos grindžia neleistinu įrodymu – vaizdo įrašu. Teiginys, jog ieškovas pasisavino tetos pinigus atitinka tikrovę, todėl negali pažeisti garbės ir orumo. Atsakovas turi duomenų, jog ieškovas turėdamas tetos įgaliojimą paimti iš banko kortelę, paėmė ne tik banko kortelę, bet ir pasisavino tetos pinigus, kurių negrąžino. Nuo kortelės buvo nuolat nuimami pinigai, kurie nebuvo perduoti tetai, buvo atsiskaitoma prekybos vietose. Atsakovo žiniomis, ieškovas nenuteistas už tetos pinigų pasisavinimą. Šiuo atveju žodis „vagia“ nelaikytinas neatitinkančiu tikrovės, nelaikytinas pažeidžiančiu ieškovo garbę ir orumą, nes baudžiamoji atsakomybė ieškovui netaikoma išimtinai dėl siejančių giminystės ryšių. Atsakovas nesutinka su aplinkybe, jog ieškovo garbę ir orumą pažeidžia atsakovo apibūdinimas kaip neturinčio įgaliojimų ir teisėtų interesų (niekas), nesuprantančiu įstatymų ar socialiai neatsakingu, nes nors tokie posakiai ir išreiškia neigiamą nuomonę, tačiau yra kultūringi, mandagūs, nepažeidžiantys garbės ir orumo. Atsakovo nuomone, dėl nurodytų aplinkybių, neegzistuoja pagrindas priteisti ieškovui neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nepagrindė žalos padarymo.

3. Trečiasis asmuo N. A. S. atsiliepimu ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus N. A. S. sesei, atsakovas pirmasis rūpinosi laidotuvėmis, pačia N. A. S., o ieškovas atvyko tik paskutinę dieną, nes buvo užsiėmęs, todėl nežinojo, jog buvo sutarta, kad su atsakovu ji važiuos į Vilnių pas atsakovą, o vėliau vyks į ligoninę, jog sustiprėtų po išgyvenimų. Atsakovas rūpinasi S., o į ligoninę ji atvyko savo noru. Tai nėra pirma byla, kurioje N. A. S. dalyvauja dėl ieškovo veiksmų. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama byla, kurioje šalys sudarė taikos sutartį. Ieškovui buvo išduotas N. A. S. įgaliojimas, kurio pagrindu ieškovas galėjo atlikti visus veiksmus. Žinoma, jog ieškovas buvo paėmęs banko kortelę, nuėmęs pinigų, jų negražino, neperdavė N. A. S.. Siekiant negilinti šeimos konflikto, stengiantis vengti streso, nebuvo pradėti teisminiai procesai prieš ieškovą. N. A. S. nesiima vertinti kitų ieškovo ir atsakovo pokalbio metu išsakytų aplinkybių, dėl kurių vysta ginčas, tačiau prašo jas vertinti paminėtų aplinkybių visumoje. Atsakovo žodžiuose, kurie buvo adresuoti ieškovui, yra nurodomos atsakovo žinios dėl praeityje buvusių faktų, įvertinant netinkamą ieškovo elgesį. Atsakovas pateikė konkrečius faktus, o ne jų subjektyvią interpretaciją. Atsakovo nurodytus faktus galima patikrinti taikant (ne) tiesos kriterijų. Sutinka, jog ieškovas turi priešingą poziciją dėl pinigų paėmimo, tačiau tai nekeičia fakto, jog pinigai buvo paimti ir negrąžinti. Atsakovo teiginiai atitiko tiesos kriterijus, paskleistos žinios nepažeidžia ieškovo garbės ir orumo, todėl ieškinys atmestinas.

4. Teisme gautas trečiojo asmens atstovo pranešimas, kuriame nurodoma, jog trečiasis asmuo N. A. S. mirė (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino, kad atsakovo E. M. viešai 2022 m. spalio 13 d. paskleista informacija apie tai, jog ieškovas E. M. yra nieko vertas, nesupranta įstatymų ir nėra socialiai atsakingas vagia iš tetos N. A. S. pinigus, neatitinka tikrovės ir/ar žemina ieškovo E. M. garbę ir orumą. Priteisė ieškovui E. M. iš atsakovo E. M. 400 Eur neturtinės žalos, 130 Eur žyminį mokestį. Priteisė valstybei iš atsakovo E. M. 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas yra broliai, o N. A. S. buvo jų teta. Ieškovas kelia klausimą dėl Šv. Roko ligoninės palatoje prie tetos, šalių tėčio, gydytojos ir socialinės darbuotojos atsakovo 2022 m. spalio 13 d. išsakytų žodžių.

7. Ieškovo nuomone, atsakovo nurodyta informacija „ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, „ieškovas vagia iš tetos N. A. S. pinigus“ neatitinka tikrovės bei žemina ieškovo E. M. garbę ir orumą. Ieškovas užfiksavo atsakovo nurodytą informaciją ir pateikė į bylą vaizdo medžiagą.

8. Atsakovas teigia, kad ieškovas piktnaudžiauja teise, todėl jo teisė neturi būti teismo ginama. Ieškovo siekis filmavimu ir viešu klausinėjimu išgauti N. A. S. sutikimą teikti informaciją apie jos sveikatą yra akivaizdus ieškovo piktnaudžiavimas teise, todėl jokie ieškovo interesai, susiję su 2022 m. spalio 13 d. įvykiais Šv. Roko ligoninės palatoje, neturi būti teismo ginami. Toks ieškovo elgesys yra neteisėtas, grubiai pažeidžiantis N. A. S., atsakovo ir medicinos personalo teisę į privatumą, negerbiantis bendro gyvenimo taisyklių, pažeidžiantis geros moralės principus. Ieškovas palatoje slaugomų pacientų akivaizdoje akivaizdžiai konfliktavo su kitais palatoje esančiais asmenimis ir provokavo visus aplinkinius konfliktui.

9. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas siekė gauti informaciją apie N. A. S. sveikatą, tačiau, teismas įvertinęs pateiktą vaizdo medžiagą, darė išvadą, jog ieškovas klausė pačios tetos, ar ji nori, kad apie ją gydytojai teiktų ieškovui informaciją (kaip ji jaučiasi). Įvertinęs ieškovo nurodytas aplinkybes, jog jis jaudinosi, kad atsakovas tetą patalpino į slaugos ligoninę, jo žiniomis, atsakovas rengia dokumentus tetą patalpinti į pensionatą, prieš kelias dienas teta nurodė sutinkanti važiuoti pas ieškovą, teismas padarė išvadą, jog toks ieškovo klausimas/ siekis sužinoti tetos poziciją dėl jo galėjimo gauti informaciją iš gydytojų negali būti vertinamas kaip draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę.

10. Ieškovo elgesys, įvertinus įtemptus santykius tarp brolių, tetos sveikatos būklę ir, ieškovo nuomone, nepalankų / netinkamą tetos gydymą / priežiūrą, teismo nuomone, iš esmės negali patvirtinti esant jo tokį piktnaudžiavimą teise, dėl ko neturėtų būti ginama jo teisė ir ieškinys atmestas jau vien šiuo savarankišku pagrindu. Teismo vertinimu, jei kiti palatoje buvę asmenys manė ir laikė, kad jų teisės kaip nors buvo pažeistos, jie patys galėjo nustatyta tvarka ginti savo teises ir interesus.

11. Teismas vertindamas atsakovo argumentą, jog ieškinys grindžiamas neteisėtu įrodymu – vaizdo įrašu, nurodė, kad pateiktas vaizdo įrašas tik nusako situacijos kontekstą ir leidžia įsitikinti dėl tam tikrų faktinių aplinkybių egzistavimo, tačiau jis nėra vienintelis įrodymas byloje, kurio pagrindu yra išnagrinėta byla ir priimamas sprendimas. Teismas nurodė, kad sprendimą priima remdamasis ne vien vaizdo įrašu, o ir šalių žodiniais paaiškinimais, procesiniais dokumentais.

12. Teismas nurodė, kad byloje kilo klausimas dėl atsakovo nurodytos informacijos: „ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, „ieškovas vagia iš tetos N. A. S. pinigus“. Byloje nėra ginčo, kad informacija buvo paskleista, ji paskleista ne tik ieškovui, bet ir kitiems asmenims, kad ji yra apie ieškovą.

13. Atsakovo nuomone, informacija („ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“) negali būti patikrinta taikant tiesos kriterijų, o gali būti vertinama tik kaip atsakovo neigiama nuomonė apie ieškovą. Teismas sprendė, kad atsakovo išsakyti teiginiai „ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“ yra atsakovo nuomonė, išsakyta rūpinimosi teta kontekste, ieškovui siekiant gauti informaciją apie tetos valią suteikti jam teisę gauti iš gydytojų informaciją apie jos sveikatą. Byloje nėra ginčo, kad N. A. S., kuri bylos nagrinėjimo metu mirė, nebuvo nurodžiusi ieškovo kaip informacijos apie jos sveikatą gavėjo, o cituoti pasisakymai buvo išsakyti kaip atsakovo reakcija į susiklosčiusią situaciją, susijusią su ieškovo veiksmais, ieškovui siekiant rūpintis tetos sveikata kaip teisėtam atstovui.

14. Teismas sprendė, kad atsakovo nuomonė, jog „ieškovas yra nieko vertas“, yra neetiška. Nors atsakovas teigia, kad ieškovas palatoje buvo pašalinis asmuo, tačiau palatoje buvo ieškovo teta, brolis, tėtis, tad tokio pobūdžio nuomonė, teismo vertinimu, pripažintina žeidžiančia ieškovo garbę ir orumą. Atsakovas teigia, kad ieškovas „nesupranta įstatymų“, nes netinkamu būdu bandė gauti tetos sutikimą teikti konfidencialią informaciją apie jos sveikatos būklę. Teismas sutinka, kad tetos žodinis sutikimas teikti ieškovui informaciją buvo būtinas, kad būtų galima imtis veiksmų įforminti informacijos teikimą. Teismas nenustatė, kad ieškovas nesuprastų įstatymų, susijusių su informacijos gavimu. Todėl atsakovo nuomonė žeidžia ieškovo garbę ir orumą.

15. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. 2019 m. lapkričio 5 d. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. 7699, kuriuo N. A. S. įgaliojo E. M. atstovauti jai visose privačiose ir valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose <...>, tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti jau priklausančiomis sąskaitomis, esančiomis bet kuriame LR įregistruotame banke ar kredito įstaigoje, gauti pinigu su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis ir pristatyti juos jai <...> naudotis elektronine bankininkyste, gauti generatorių, mokėjimo, atsiskaitymo korteles <...> vykdyti mokėjimus, pavedimus ir pirkimus, visas sąlygas nustatant savo nuožiūra, uždaryti sąskaitą <...>. N. A. S. 2022 m. rugpjūčio 31 d. pareiškimu prašė anuliuoti 2019 m. lapkričio 5 d. įgaliojimą. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. 2022 m. rugpjūčio 31 d. liudijimas patvirtina, kad įgaliojimas yra anuliuotas.

16. Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo už 2019-2021 m., matyti, kad iš N. A. S. sąskaitos buvo nuimta 9 210,86 Eur. Ieškovas neneigė, kad pagal įgaliojimą nuimdavo pinigus, dalį lėšų atiduodavo tetai, už kitus jai pirkdavo reikiamų dalykų. Atsakovas nurodo, kad turi duomenų, kad ieškovas, turėdamas N. A. S. įgaliojimą paimti iš Swedbank banko kortelę, paėmė ne tik banko kortelę, bet ir pasisavino N. A. S. pinigus, kurių jai negrąžino. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu įvykdęs vagystę. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovas veikė pagal įgaliojimą. Teismo vertinimu, vien atsakovo pateiktas garso įrašas šiuo atveju nepatvirtina, kad ieškovas įvykdė nusikaltimą. N. A. S. šio teismo sprendimo priėmimo metu jau yra mirusi. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti duomenis, kad „ieškovas vagia iš tetos N. A. S. pinigus“ neatitinkančius tikrovės, žeminančiais ieškovo garbę ir orumą.

17. Atsakovas laikė, kad „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, tiek dėl savo elgesio tetos palatoje, tiek dėl savo elgesio su tetos išduoto įgaliojimo pagrindu paimta tetos banko kortele, iš kortelės nuimtais ir tetai negrąžintais pinigais, paimtais pasaugoti ir negrąžintais tetos pinigais. Teismas nustatė, kad ieškovas veikė tetos įgaliojimo pagrindu, kad nėra įsiteisėjusio teismo nuosprendžio dėl vagystės iš tetos, o pačios N. A. S. teismo posėdyje taip ir nepavyko apklausti. Teismo nuomone, nėra pagrindo vien tik garso įrašų, neapklausus pačios N. A. S., pagrindu spręsti, kad kokia nors dalis pinigų yra negrąžinta, tuo labiau jog ieškovas teigė pirkęs produktus ir kitus daiktus tetai. Vien atsakovo nurodytos aplinkybės dėl galimo tetos pinigų judėjimo, teismo nuomone, nesudaro pagrindo spręsti, kad „ieškovas nėra socialiai atsakingas“. Vien tai, kad atsakovui galimai nepatiko ieškovo buvimas patalpoje, taip pat nesudaro pagrindo jam ieškovo atžvilgiu išsakyti tokią žeminančią nuomonę. Teismas padarė išvadą, kad atsakovo nuomonė, jog „ieškovas nėra socialiai atsakingas“ yra menkinanti ir žeminanti ieškovą.

18. Teismas atsižvelgęs į tai, jog visus duomenis pripažino žeminančiais ieškovo garbę ir orumą, minėti duomenys išsakyti brolio tetos bei tėčio, medicinos personalo akivaizdoje, tai iš esmės galėjo turėti įtakos ir tarpusavio santykiams ir ieškovo savijautai, sprendė, kad, įvertinus tokio pobūdžio bylas ir priteistinas neturtinės žalos sumas, ieškovui iš atsakovo priteisti 400 Eur neturtinę žalą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti visa apimtimi; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas darydamas išvadą dėl žinių paskleidimo fakto, vertino vaizdo įrašą, kurio teisėtumas ginčijamas ir šalių paaiškinimus, procesinius dokumentus. Tačiau žinių paskleidimo faktas yra nurodomas tik ieškovo paaiškinimuose ir procesiniuose dokumentuose, bet ne apelianto ar trečiojo asmens N. A. S. procesiniuose dokumentuose ar paaiškinimuose. Vien ieškovo paaiškinimai (žodžiu ar procesiniuose dokumentuose) nėra pakankamas įrodymas žinios paskleidimui įrodyti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylos baigtimi suinteresuotos šalies paaiškinimai yra silpnos galios įrodymas tiek dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, tiek dėl subjektyvaus pobūdžio. Todėl vien ieškovo paaiškinimai nebūtų pakankamas įrodymas.

19.2. Apeliantas atsiliepime dėl vaizdo įrašo kaip įrodymo neteisėtumo nurodė, kad ieškinys yra grindžiamas vieninteliu įrodymų leistinumo kriterijaus neatitinkančiu įrodymu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės laikyti žinios paskleidimą įrodytų nesant ginčo. Apeliantas neneigė išsakęs kažkokius teiginius apie ieškovą, tačiau nėra tikras dėl tikslaus pokalbio turinio. Nesant kitų patikimų įrodymų, apelianto atlikto faktų pripažinimo, akivaizdu, jog teismas skundžiamą sprendimą grindė aiškiai neteisėtu įrodymu – ieškovo pateiktu vaizdo įrašu. Jokių kitų objektyvių duomenų apie žinios paskleidimą tiesiog nėra. Teismas neatliko jokio vertinimo, ar ieškovo pateiktas vaizdo įrašas kaip įrodinėjimo priemonė šioje byloje leistinas, vengė pasisakyti dėl ieškovo pateikto vaizdo įrašo leistinumo, nes ieškovo pateiktas vaizdo įrašas padarytas akivaizdžiai neteisėtai.

19.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo apelianto argumento dėl CK 1.137 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo ir nepagrįstai netaikė atsisakymo ginti ieškovo teises. Ieškovas teisę gauti informaciją apie N. A. S. sveikatą ir galimą jos tolesnį gydymą realizavo prieš N. A. S. valią, prieš Šv. Roko ligoninės valią, pažeisdamas ieškovui žinomą informacijos teikimo tvarką pagal rašytinį asmens sutikimą (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis). Įgyvendindamas savo subjektinę teisę gauti informaciją apie N. A. S. sveikatą netinkamu būdu, ieškovas tam papildomai naudojo neteisėtą priemonę – filmavimą ne tik be patalpų savininko Šv. Roko ligoninės ir palatoje gydomos N. A. S. sutikimo, bet esant aiškiai išreikštam palatoje buvusių asmenų prieštaravimui. Teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į paties ieškovo akivaizdžiai neteisėtus veiksmus ir nepagrįstai netaikė CK 1.137 straipsnio 3 dalies.

19.4. Teismas skundžiamame sprendime konstatavo, jog apelianto frazės „ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, „ieškovas vagia iš tetos N. A. S. pinigus“ yra apelianto nuomonė, tačiau nepagrįstai pripažino, kad tokio pobūdžio nuomonė pažeidžia ieškovo garbę ir orumą. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas, nagrinėdamas bylą dėl garbės ir orumo ar dalykinės reputacijos gynimo, nustatęs, jog asmens teisės buvo pažeistos ne žinios, o nuomonės paskleidimu, jas gina ne CK 2.24 straipsnio, o CK 1.137, 6.263 straipsnių pagrindu, taikydamas gynimo būdus, be kita ko, pažeidimo pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovo teisę gynė taikydamas netinkamą teisės normą CK 2.24 straipsnį.

19.5. Apeliantas nurodo, kad teismo skundžiamame sprendime nurodoma aplinkybė, kad apelianto nuomonė apie ieškovą yra neigiama, savaime nereiškia nei garbės, nei orumo pažeidimo, nei pagrindo apelianto atsakomybei. Tačiau teismas niekaip daugiau nemotyvavo, kodėl apelianto nuomonė pažeidžia ieškovo garbę ir orumą.

19.6. Apelianto nuomonė, „ieškovas yra nieko vertas, niekas čia“, galėjo būti pasakyta atsižvelgiant į apelianto požiūrį, kad ieškovas neturi teisės gauti informaciją apie N. A. S. sveikatos būklę, neturi teisės spręsti apie N. A. S. gydymą, t. y. neturi jokios teisės į informaciją ar sprendimų priėmimą dėl N. A. S.. Todėl ieškovo nuomonė, jo reikalavimai yra teisiškai nevertingi. Apelianto nuomonė, kad „ieškovas nesupranta įstatymų“, pagrįsta aplinkybėmis, kad ieškovas bando žodžiu filmuodamas išgauti N. A. S. sutikimą teikti informaciją, nors toks sutikimas turi būti pareikštas raštu; ieškovas filmuoja ligoninės palatoje, pažeisdamas N. A. S. ir kitų pacientų teises į konfidencialumą, pažeisdamas patalpų valdytojo ligoninės administracijos draudimą filmuoti.

19.7. Apelianto nuomonė, kad „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, pagrįsta ieškovo elgesio vertinimu, kuomet ieškovas be pacientų ir ligoninės sutikimų filmuoja palatoje, kelia konfliktą. Be to, ieškovas 2023 m. gegužės 2 d. posėdyje pripažino, kad paėmęs pasaugoti N. A. S. sesers Z. J. pinigus, dalies jų negrąžino. Apelianto nuomonė, kad „ieškovas vagia iš tetos N. A. S. pinigus“, pagrįsta apelianto 2023 m. birželio 1 d. teismo posėdyje išsakytais paaiškinimais, kad mirusi teta ir N. A. S. visą laiką vadindavo ieškovą vagimi; kad 2021 m. rudens garso įraše N. A. S. ir jos sesuo Z. J. (taip pat mirusi) pasakoja apeliantui aplinkybes, kad 2019 m. ieškovas, gavęs iš N. A. S. įgaliojimą, paėmė banko kortelę, nuėmė iš sąskaitos pinigus apie 9 500 Eur, iš kurių atvežė ir atidavė apie 2 000 Eur, o apie 7 500 Eur negrąžino; ieškovui buvo perduoti pasaugoti 4 000 Eur, iš kurių jis grąžino apie 1 000 Eur, o kitų negrąžino; ieškovas 2023 m. gegužės 2 d. teismo posėdžio metu tiesiogiai pripažino negrąžinęs Z. J. 3 000 Eur, paliktų pasaugoti. Iš paties ieškovo pateiktų garso įrašų matoma, kad tetos Z. J. ir N. A. S. vadina ieškovą vagimi.

19.8. Apelianto nuomone, jo išsakyti teiginiai „ieškovas nesupranta įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“ yra dalykiškos ir korektiškos neigiamos nuomonės, kritikos pavyzdys. Tokiu tekstu išsakyta neigiama nuomonė, net jeigu ji būtų visiškai nepagrįsta, negali būti pripažįstama pažeidžiančia garbę ir orumą. Apelianto nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai patvirtina, kad apeliantas turėjo sąžiningą ir teisėtą pagrindą reikšti neigiamą nuomonę apie ieškovą, nepiktnaudžiavo neigiamos nuomonės reiškimu.

19.9. Nors ieškovas teigia apeliantui nurodžius apie iš tetos vagiamus pinigus, apeliantas šią informaciją žinojo iš tetos N. A. S. ir jos sesers Z. J., pagrindė 2023 m. balandžio 29 d. į bylą pateiktu garso įrašu. Ieškovui pripažinus, kad turėjo N. A. S. banko kortelę, apeliantas į bylą pateikė ir N. A. S. banko sąskaitų išrašus, kurie patvirtina apie 9 500 Eur nuėmimą ieškovo turėta banko kortele, tuo tarpu kai ieškovas nepateikė jokių leistinų įrodymų apie pinigų perdavimą N. A. S.. Aplinkybė, kad ieškovas iš N. A. S. banko sąskaitos su jos kortele nuėmė pinigų sumas, kurių negrąžino N. A. S., patvirtinta ir pačios N. A. S. į bylą pateiktu atsiliepimu. Aplinkybė, kad N. A. S. nesikreipė į teisėsaugą dėl jos sūnėno ieškovo pasisavintų pinigų, nėra pagrindas neigti pinigų pasisavinimą, nes ginčai tarp artimų giminių ne visuomet sprendžiami teisinėmis priemonėmis.

20. Ieškovas atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime išdėstyti argumentai:

20.1. Atsakovas manipuliuoja faktais iškraipydamas juos savo naudai, papildomai nurodydamas aplinkybes, kurių nebuvo. Apeliantas paskutinius kelis metus sąmoningai nuteikinėjo tetas prieš ieškovą, žadėdamas atvežti įrodymus apie N. A. S. lėšų pasisavinimą. Atsivežęs N. A. S. po jos sesers mirties ir pažadėjęs ja rūpintis po 5 dienų panaikino ieškovui duotą įgaliojimą, patvirtino įgaliojimą sau ir tuo pat metu buvo pasirašytas testamentas, kuriuo paliekamas visas N. A. S. turtas E. M.. Po to ji buvo įkalbinėjama važiuoti į ligoninę, o nesutikus buvo nuvežta prieš jos valią.

20.2. Apeliantas siekė, kad N. A. S. neišvažiuotų gyventi į ieškovo namus, apšmeiždamas ligoninės personalui, N. A. S. pasakodamas, jog ieškovo namuose nėra šildymo, vandens ir pan., taip pat prieš ieškovą nuteikinėdamas tėvą, kuris apeliantui įteigus, N. A. S. patvirtindavo melagingus teiginius. Visa tai buvo daroma, kad nebūtų pakeistas testamentas. Pasak ieškovo, N. A. S. niekada nėra vadinusi ieškovą vagimi, ne kartą sakė, jog tiki juo, niekada neprieštaravo būti filmuojama. Ieškovo nuomone, apeliantas apeliaciniame skunde nepaneigė pagrįstų ir teisingų pirmosios instancijos teismo išvadų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

22. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

23. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino ir pripažino, kad atsakovo E. M. viešai 2022 m. spalio 13 d. paskleista informacija apie tai, jog „ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“ ir „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, „ieškovas vagia iš tetos N. A. S. pinigus“, neatitinka tikrovės ir/ar žemina ieškovo E. M. garbę ir orumą.

24. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka. Pirmiausia, iš ieškovo pateikto vaizdo įrašo matyti, kad atsakovas nepasakė ieškovo ir pirmosios instancijos teismo nurodytų teiginių „ieškovas yra nieko vertas“, „ieškovas nesupranta įstatymų“, o teigė, jog „ieškovas yra niekas čionai“, „ieškovas nelabai žino įstatymų“. Šie teiginiai / nuomonė turi kitą prasmę nei nurodo ieškovas ir niekaip negali būti žeminanti, kaip ir ginčijamas teiginys, kad „ieškovas nėra socialiai atsakingas“.

25. Byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra broliai, o N. A. S. buvo jų teta. Pažymėtina, kad N. A. S. nebuvo nurodžiusi ieškovo kaip informacijos apie jos sveikatą gavėjo. Ieškovas siekdamas gauti informaciją apie tetos valią suteikti jam teisę gauti iš gydytojų informaciją apie jos sveikatą, 2022 m. spalio 13 d. atvyko pas tetą, esančią Šv. Roko ligoninėje ir palatoje, prieštaraujant visiems ten buvusiems asmenims, filmavo tiek tetą, tiek atsakovą, jų tėvą, tiek medicinos darbuotojus. Ieškovas pateisindamas tokį savo elgesį nurodė, kad jaudinosi, jog atsakovas tetą patalpino į slaugos ligoninę, jo žiniomis, atsakovas rengia dokumentus tetą patalpinti į pensionatą, o prieš kelias dienas teta nurodė sutinkanti važiuoti pas ieškovą. Pasak ieškovo, atsakovas pokalbio metu, siekdamas pažeminti ieškovą, paveikti tetos sprendimą, viešai paskleidė apie ieškovą tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą.

26. Apeliantas nurodo, jog „ieškovas yra niekas čionai“ galėjo būti pasakyta atsižvelgiant į tai, kad ieškovas neturi teisės gauti informaciją apie N. A. S. sveikatos būklę, neturi teisės spręsti apie N. A. S. gydymą. Pasak atsakovo, ieškovas palatoje buvo pašalinis asmuo, kurio buvimo niekas nepageidavo. Apeliantas nurodo, kad nuomonė „ieškovas nelabai žino įstatymų“, pagrįsta aplinkybėmis, kad ieškovas netinkamu būdu bandė gauti N. A. S. sutikimą teikti konfidencialią informaciją apie jos sveikatos būklę. Pasak atsakovo, ieškovo gautas sutikimas būtų niekinis tiek dėl savo formos, tiek dėl N. A. S. valios trūkumų. Apeliantas nurodo, kad nuomonė „ieškovas nėra socialiai atsakingas“, pagrįsta ieškovo elgesio vertinimu, kuomet ieškovas be pacientų ir ligoninės sutikimų filmuoja palatoje, kelia konfliktą, bei paimtais pasaugoti ir negrąžintais pinigais.

27. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog atsakovo teiginiai „ieškovas yra niekas čionai“, „ieškovas nelabai žino įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“ yra tik atsakovo nuomonė, tačiau nesutiktina, kad ši nuomonė, atsižvelgiant į šalių buvimo vietą ir ieškovo veiksmus, yra žeidžianti ieškovo garbę ir orumą. Nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas. Pažymėtina, kad ne už kiekvienos nuomonės išsakymą gali būti taikoma civilinė atsakomybė, o tik už tokios, kuri pažemino fizinio asmens garbę ir orumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pasakyti teiginiai apie ieškovą yra jo kritiška nuomonė, kuri neperžengia leistinumo ribų ir dėl to už tokios nuomonės pareiškimą negali būti taikoma atsakomybė. Taip pat įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovas savo teiginiais siekė sumenkinti ar įžeisti ieškovą. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo pasakyti teiginiai niekaip nežemina ieškovo garbės ir orumo.

28. Iš vaizdo įrašo matyti ir tai, kad ieškovui paklausus tetos ar ji sutiktu, jog gydytojas informuotų ieškovą apie jos sveikatos būklę, atsakovas pasakė „šitam žmogui, kuris vagia iš jūsų pinigus, tikrai ne“. Nustatyta, kad Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. G. 2019 m. lapkričio 5 d. patvirtino įgaliojimą, notarinio registro Nr. 7699, kuriuo N. A. S. įgaliojo E. M. atstovauti jai visose privačiose ir valstybinėse įstaigose, įmonėse ir organizacijose <...>, tvarkyti, valdyti ir pilnai disponuoti jau priklausančiomis sąskaitomis, esančiomis bet kuriame LR įregistruotame banke ar kredito įstaigoje, gauti pinigu su priskaičiuotomis palūkanomis ir kompensacijomis ir pristatyti juos jai <...> naudotis elektronine bankininkyste, gauti generatorių, mokėjimo, atsiskaitymo korteles <...> vykdyti mokėjimus, pavedimus ir pirkimus, visas sąlygas nustatant savo nuožiūra, uždaryti sąskaitą <...>. Vilniaus miesto 7-ojo notaro biuro notarės D. B. 2022 m. rugpjūčio 31 d. liudijimas patvirtina, kad yra anuliuotas įgaliojimas, patvirtintas 2019 m. lapkričio 5 d. Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės R. G.. Iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo už 2019-2021 m., matyti, kad iš N. A. S. sąskaitos buvo nuimta 9 210,86 Eur.

29. Teismo posėdžio metu ieškovas neneigė, kad pagal įgaliojimą nuimdavo pinigus, dalį lėšų atiduodavo tetai, už kitus jai pirkdavo reikiamų dalykų. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu įvykdęs vagystę. Tačiau iš byloje atsakovo pateikto garso įrašo girdėti, kad N. A. S. kalba su Z. J. ir pasakoja atsakovui apie tai, jog ieškovas, turėdamas N. A. S. įgaliojimą, paėmęs banko kortelę, nuimdamas iš sąskaitos pinigus ne visus juos grąžindavo N. A. S., taip pat perduotus saugoti pinigus, ne visus juos grąžino Z. J.. Įvertinus tai, darytina išvada, jog atsakovas tik atkartojo N. A. S. tai ką girdėjo iš kitų asmenų, tame tarpe ir pačios N. A. S. apie ieškovą. Šio atsakovo pasakymo nėra pagrindo laikyti žinios paskleidimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo pasakymas „šitam žmogui, kuris vagia iš jūsų pinigus, tikrai ne“ nelaikytinas žinios ar nuomonės paskleidimu, nes atsakovas savo nuomones nereiškė, o tik pratęsė diskusiją apie ieškovą su asmeniu, kuris jam teikė tą pačią informaciją apie ginčo lėšų naudojimą.

30. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovo 2022 m. spalio 13 d. pasakytus teiginius ir padarė klaidingą išvadą, jog atsakovo pasakyti teiginiai neatitinka tikrovės ir / ar žemina ieškovo garbę ir orumą bei buvo paskleisti.

31. Konstatavus, kad atsakovo 2022 m. spalio 13 d. pasakyti teiginiai / nuomonė „ieškovas yra niekas čionai“, „ieškovas nelabai žino įstatymų“, „ieškovas nėra socialiai atsakingas“ ir „šitam žmogui, kuris vagia iš jūsų pinigus, tikrai ne“ negalėjo pažeminti ieškovo garbės ir orumo ar nebuvo paskleisti, darytina išvada, jog nėra pagrindo tenkinti ir ieškovo prašymo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos.

32. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas, todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovo ieškinys atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

33. Panaikinus teismo sprendimą perskirstomos ir bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Atmetus ieškovo ieškinį, jo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, susijusios su bylos nagrinėjimu, todėl, atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovui priteistinos 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidos ir taip pat 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

34. Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas pateikė mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog atsakovas sumokėjo 130 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, tai iš ieškovo atsakovui priteistinos 130 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti. Priteisti atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 360 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti atsakovui E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo E. M., a. k. (duomenys neskelbtini) 130 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.