Kauno apygardos teismo nutartis

2020-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-954/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-02-28Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-29Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-29
Bylos Nr.
1A-369-954/2020
Teisminio proceso Nr.
1-06-0-00252-2019-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Nerijus Meilutis, Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-369-954/2020Teisminio proceso Nr. 1-06-0-00252-2019-8Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies a papunkčiu, prie Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi paskirtos neatliktos laisvės atėmimo dalies – 1 (vieno) mėnesio 5 (penkių) dienų pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir E. K. paskirta galutinė, subendrinta bausmė – 1 (vienas) mėnuo 25 (dvidešimt penkios) dienos laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. K. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o sau vartoti, neteisėtai ir nenustatyto šaltinio įgijo ir laikė apatinėse kelnaitėse laikraščio skiautėje tabaką su sintetiniu kanabinoidu – MMB-FUBINACA, kurio masė – 0,1939 g, jame esančios grynosios psichotropinės medžiagos - MMB-FUBINACA yra nedidelis kiekis – 0,0014 g, iki kol 2019 m. spalio 24 d., apie 17.30 val., asmens kratos metu psichotropinę medžiagą pas jį apatinėse kelnaitėse rado ir paėmė pataisos įstaigos pareigūnas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad E. K. naują nusikalstamą veiką padarė ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, todėl nauju nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis turi būti subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu neatliktos bausmės dalimi, taikant visišką bausmių sudėjimą.

Šalies argumentai

3. Nuteistasis E. K. apeliaciniame skunde prašo paskirti minimalią bausmę, taikant bausmių apėmimo būdą, nes apylinkės teismas taikydamas visišką bausmių sudėjimą pasielgė neteisingai. Taip pat prašo jo skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į nuteistojo E. K. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorė prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam paskirtos bausmės subendrintos teisingai, įstatyme numatytų pagrindų nuteistajam skirti galutinę bausmę, taikant bausmių apėmimo būdą, nėra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nėra ginčijama apelianto kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikavimas, tačiau nesutinkama su apylinkės teismo pasirinktu bausmių subendrinimo būdu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

8. Skunde nuteistasis E. K. prašo skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę ir 2016 m. gruodžio 7 d. Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalį subendrinti ne visiško sudėjimo būdu, o apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmių bendrinimo taisyklių nepažeidė, tinkamai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir bausmes subendrino visiško sudėjimo būdu.

9. BK 64 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Taigi, šiame straipsnyje yra nurodytos tik dvi bausmių sudėjimo rūšys: visiškas ir dalinis bausmių sudėjimas. Įstatyme nenurodoma, kokiais atvejais teismas paskirtas bausmes bendrina visiško, o kada – dalinio bausmių sudėjimo būdu, tai palikta teismo nuožiūrai. Teismas gali rinktis vieną iš minėtų būdų, tačiau bausmių subendrinimo būdą konkrečiu atveju teismas pasirenka atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis) ir paprastai jį motyvuoja.

10. Skirdamas nuteistajam E. K. bausmę ir parinkdamas bausmių bendrinimo būdą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, todėl tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. E. K. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką – baudžiamąjį nusižengimą, yra teistas už disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nusikalstamą veiką padarė pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Taip pat apylinkės teismas atsižvelgė ir į tai, jog E. K. anksčiau teistas net vienuolika kartų, baustas administracinėmis nuobaudomis. Pataisos įstaigos administracijos E. K. charakterizuojamas neigiamai, bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėja nustatytą vidaus tvarką, už ką 44 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Dėl to, jam parinkta bausmės rūšis – areštas. Be to, atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, o kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, jam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamuoju atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas, bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes visiško bausmių sudėjimo būdu, nesilaikė BK 64 straipsnio reikalavimų, kurie suteikia teismui teisę rinktis vieną iš bausmių sudėjimo (visiško ar dalinio) būdų. Pirmosios instancijos teismo pasirinktas visiško bausmių bendrinimo būdas atitinka tiek padarytų veikų, tiek ir nuteistojo E. K. asmenybės pavojingumą.

11. Apibendrinant išdėstytų aplinkybių visumą konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas pažeidė BK 64 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į tai tenkinti nuteistojo E. K. apeliacinį skundą remiantis jame nurodytais argumentais ir nuosprendį panaikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisDarius KantaravičiusNerijus Meilutis