Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-01-28 · Byla Nr. Ik-488-554/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-01-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-11-04Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-01-28
Bylos Nr.
Ik-488-554/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00912-2012-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Algis Markevičius, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
B. A. J.
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Kategorijos
  • 11.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. Ik-488-554/2013.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00912-2012-1.Procesinio sprendimo kategorija: 11.7; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rimanto Giedraičio ir Audriaus Grauželio,

sekretoriaujant Vaidai Martusevičiūtei,dalyvaujant pareiškėjui – B. A. J. ,

atsakovo –Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovėms Neringai Pėtnyčytei, Silvijai Tendzegolskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. A. J. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:

- įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos laike 2 mėnesių pateikti atskiras išvadas žemei (62 sklypo dalis), kuri randasi Kauno miesto teritorijoje ir po statiniu, remiantis LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus ir atskirą išvadą žemei, užlietai Kauno marių vandeniu, kuri priskirtina Kauno rajonui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas patikslintame skunde (b.l. 27-30) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011-09-09 sprendimu panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-02-25 išvadą Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“. 2012-02-23 pareiškėjas pateikė prašymus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyriui ir Kauno miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuose prašė pateikti naują išvadą dėl J. J. turėtos žemės 1,24 ha dalies ir spręsti kitus žemės grąžinimo klausimus. Iki šiol iš Kauno rajono žemėtvarkos skyriaus nei atsakymo, nei išvados negavo. 2012-07-18 skundu dėl naujos išvados pateikimo kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. 2012-09-13 gavo atsakymą, kuriuo atsisakoma patenkinti jo skundą ir pateikti naujas išvadas. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neįvertino pareiškėjo patektų įrodymų dėl būtinumo pateikti 3 atskiras išvadas pagal žemės paskirtį, atsakyme neteisingai pažymėjo, kad reikia iš naujo pateikti prašymus, nors prašymai Kauno ir Kauno rajono žemėtvarkos skyriams buvo pateikti 2012-02-23. 2012-03-15 pareiškėjas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą, kuriame atsisakoma pateikti naują išvadą. Minėtame atsakyme neteisingai rašoma, kad kitiems pretendentams atkūrė nuosavybės teises į dalį 92 (2,24 ha) žemės sklypo, kuris randasi Kauno miesto teritorijoje. Tačiau tokių įrodymų nuosavybės teisių atkūrimo byloje nėra. Nuosavybės teisės atkurtos tik į 11 ha 91 sklypo žemės, o už 2,24 ha 92 sklypo žemės, kuri priklauso Kauno miestui, buvo neteisėtai paskirtos kompensacijos 6 pretendentams kaip už Kauno rajone esančią žemės ūkio paskirties žemę. Grąžintina žemė įeina į Kauno marių regioninio parko ribas, kuri iki 1995-06-01 buvo priskirta Kauno miesto teritorijai. Kauno miestui priskirtinos žemės vertė yra apie 10 kartų didesnė nei Kauno rajonui priskirtinos žemės. Faktiškai J. J. turėtos žemės plotas dabartiniame Kauno rajone yra 3,05 ha (grąžinta natūra Neveronių kaime), 2,5471 ha (buvusiame Rudmenos kaime, kuris užlietas Kauno marių vandeniu), 1,619 ha (užlieta vandeniu 91 sklypo dalis (apytiksliai). Viso Kauno rajonui priskirtina 7,2451 ha, o ne 10,14 ha, kaip neteisingai nurodo atsakovas, bet tam reikia atlikti matavimus ir tiksliai nustatyti, kiek arų 91 sklypo užlieta vandeniu ir priklauso Kauno rajonui, ir kiek tiksliai priklauso Kauno miestui, arba vadovautis žemės grąžinimo byloje esančiais planais. 2012-09-11 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakyme teigiama, kad visa jam grąžintina 1,24 ha žemė užlieta vandeniu, tačiau dalis žemės yra po statiniu (greitkeliu). Atsakyme nieko nepasakyta apie 2,24 ha 92 sklypo dalies, priskirtos Kauno miestui žemės, ir žadama išvadą pateikti 1,24 ha žemės po vandeniu. Nors Kauno apskrities viršininko 2004-06-30, 2005-07-07 ir 2005-11-21 įsakymais „Dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo Kaune“ nuosavybės teisė į ginčijamo žemės sklypo Nr. 91 11 ha (iš 12,619) buvo atstatyta Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus, o pareiškėjui žemės grąžinimas neįvykdytas ir šiandien. Atsakovas atsisako atlikti žemės sklypo Nr. 91, Nr. 92 kartografavimą, tiksliai nustatyti, kokia sklypų dalis patenka į Kauno rajono ir Kauno miesto ribas pagal galiojantį Kauno miesto Bendrąjį planą ir ant galiojančio Kauno miesto Bendrojo plano užbraižyti buvusio savininko J. J. turėtų žemės sklypų Nr. 91, Nr. 92 ribas. Tai įrodytų, kiek arų žemės patenka po statiniu (greitkeliu), ir kiek tiksliai arų 91 sklypo užlieta vandeniu -patenka į Kauno rajono ribas, ir kiek arų patenka į Kauno miesto ribas.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimuose į patikslintą skundą, taip pat atsakovo atstovės teismo posėdžio metu prašė pareiškėjo patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepimuose į patikslintą skundą (b.l. 33-34, 55-57) nurodė, taip pat atsakovo atstovės paaiškino teismo posėdžio metu, kad remiantis archyviniais dokumentais J. J. iki žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 26,71 ha žemės, esančios Neveronių k., Pažaislio valsč., Kauno apskr.. Pagal dabartinį administracinį suskirstymą 10,14 ha žemės patenka į Kauno r. ribas, 5,57 ha - Kaišiadorių r., o 11 ha žemės yra Kauno miesto ribose. Turėtų žemės sklypų ribos buvo vertinamos teismuose (Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011, LVAT administracinėje byloje Nr. A-63-3804/2011). Teismai konstatavo, kad J. J. iš viso turėjo 26,71 ha žemės 76, 91 ir 92 sklypuose, esančiuose Kauno apskrityje, Kauno rajone, Neveronių seniūnijoje, Neveronių kaime. 11 ha pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno miesto ribas, 10,14 ha patenka į Kauno rajono ribas, o 5,57 ha patenka į Kaišiadorių ribas. Teismai taip pat nustatė, kad pareiškėjui priklausanti 91 žemės sklypo dalis - 1,24 ha yra Kauno rajono ribose, o ne Kauno miesto ribose, kaip teigiama skunde, taip pat patenka į Kauno marių regioninio parko teritoriją. Buvo nustatyta, kad šiai teritorijai priskirtas ir 76 sklypas. Taigi, į Kauno miesto teritoriją pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka dalis 91 ir dalis 92 sklypo, kurių bendras plotas yra 11 ha. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kuriais įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su nuosavybės teise valdytos žemės plotu ir vietove, yra atmestini. Pareiškėjui 1993-12-28 sprendimu Nr. 11-1328-38415 Žemės ūkio ministerija atkūrė nuosavybės teises į pareiškėjui tekusią J. J. valdytos žemės, priklausiusios Kauno rajonui, dalį - 1,69 ha, grąžinant natūra 0,45 ha žemės, o už 1,24 ha žemės išmokant kompensaciją pinigais. 2008-10-06 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-647-413/2008 Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-12-28 sprendimo Nr. 11-1328-38415 dalį dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą 1,24 ha žemę. Už buvusio žemės savininko J. J. Neveronių k. 1,24 ha turėtos žemės priskirtos valstybės išperkamai, pareiškėjui 2009-02-25 buvo parengta išvada Nr. K-369-5066 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, kuri 2011-09-09 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-254-414/2011 buvo panaikinta. Šis teismo sprendimas LVAT 2011-12-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-36-3804/2011 buvo paliktas nepakeistas. B. A. J. prašymą atstatyti nuosavybės teisę į jo senelio J. J. , Kazio išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę prie Kauno marių, Neveronių gatvės rajone, pateikė 1991-12-23. Prašyme buvo nurodyta, kad pageidaujama, jog nuosavybės teisės būtų atkurtos natūra. Atkūrimo įstatymo 21 str. 3 d. nustatyta, kad pilietis iki 2003-04-01 gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisų atkūrimo. B. A. J. valios dėl atkūrimo būdo iki teisės aktuose nurodyto termino pabaigos nepakeitė. Bronislovui A. J. priklauso atkurti nuosavybės teisę į 0,4583 ha žemės Kauno mieste. Jis yra įrašytas į Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus (nuo 2012-04-01 - Kauno miesto skyrius) vedėjo 2012-02-10 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.2.)-127 patvirtintą Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymus atkurti nuosavybės teises padavimo datą, eilę Nr. 387. B. A. J., kaip pretendentas ir kaip pretendentės A. J. įpėdinis, buvo informuotas Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus 2012-02-06 raštu Nr. 8SD-(14.8.94.)-335, jog Įstatymo nuostatos, įsigaliojusios nuo 2012-02-01, numato papildomą atlyginimo už valstybės išperkamą žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdą - pinigais. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad jis turi teisę iki 2012-06-01 pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę atlyginti pinigais. Pareiškėjas per Atkūrimo įstatyme nustatytą ir minėtame rašte nurodytą terminą iki 2012-06-01 neišreiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, jog jam būtų atlyginta pinigais. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyrius 2012-02-13 raštu Nr. SD-508 informavo pareiškėją, jog reikalinga atvykti į Kauno rajono skyrių ir pateikti prašymą dėl tolimesniu veiksmų atkuriant nuosavybės teises į 1,24 ha žemės, esančios Neveronių k., Kauno rajone. Pareiškėjui nenurodžius pageidaujamos vietovės, kurioje būtų galima projektuoti neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius, toks reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinės bylos faktiniai duomenys (taip pat prijungtos administracinės bylos Nr. I-254-414/2011 ir Nuosavybės teisių atkūrimo bylos) patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-12-28 sprendimu Nr. II-1328-38415 B. A. J. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 1,69 ha žemės sklypą, esantį Neveronių km., Karmėlavos apylinkėje, Kauno rajone. 0,45 ha žemės buvo nuspręsta grąžinti natūra, o už 1,24 ha žemės išmokėti kompensaciją pinigais (b.l. 35). 2008-10-06 Kauno apygardos teismo sprendimu Kauno apskrities viršininko administracija buvo įpareigota per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1993-12-28 sprendimo Nr. II-1328-38415 dalį dėl atlyginimo būdo už valstybės išperkamą 1,24 ha žemės, esančios Neveronių km., Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje (Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. I-254-414/2012 (toliau – adm.byla Nr. I-254-414/2012)(b.l. 16-18). 2008-11-26 įsakymu Nr. 02-05-13128 minėto sprendimo dalis buvo pakeista, atkuriant pareiškėjui nuosavybės teises natūra į 0,45 ha žemės (b.l. 36), o už buvusio žemės savininko J. J. Neveronių kaime 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, pareiškėjui B.A. J. buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2009-02-25 d. išvada Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" (b.l. 37). Išvada buvo parengta persiuntimui į Kauno rajoną, nenurodant konkrečios seniūnijos, todėl 2009-03-12 raštu Kauno rajono žemėtvarkos skyrius pareiškėjo paprašė nurodyti konkrečią žemės suteikimo kadastrinę vietovę. Vadovaujantis pareiškėjo 2009-03-23 prašymu, minėta išvada persiųsta į Zapyškio seniūniją dėl lygiaverčio žemės sklypo suteikimo Zapyškio kadastro vietovės teritorijoje (adm.byla Nr. I-254-414/2012 (b.l. 27-28). Kauno apygardos administracinis teismas 2011-09-09 sprendimu panaikino Kauno apskrities viršininko 2009-02-25 išvadą Nr. K-369-5066 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (adm.byla Nr. I-254-414/2012(b.l. 127-130). LVAT 2011-12-22 nutartimi minėtą Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą (adm.byla Nr. I-254-414/2012 (b.l. 167-171).

Įvertinęs pateiktų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo priimti išvadas dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Pažymėtina, kad Kaišiadorių rajone pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,68 ha žemės (miško) ir į tokį plotą jam nuosavybės teisės atkurtos (adm.byla Nr. I-254-414/2011) (b.l. 94-102). Į administracinė bylą pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad pareiškėjui priklauso atkurti nuosavybės teises ir į 0,4583 ha žemės Kauno mieste. Pareiškėjas yra įrašytas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012-02-10 įsakymu Nr. 8VĮ-(14.8.25)-127 patvirtintą Piliečių, kuriems nauji žemės sklypai perduodami neatlygintinai pagal jų prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo datą, eilę Nr. 387 (b.l. 11-12, 57). Be to, kaip jau buvo paminėta, pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės natūra į 0,45 ha žemės Kauno rajone, o už buvusio žemės savininko J. J. Neveronių kaime 1,24 ha turėtos žemės, priskirtos valstybės išperkamai, pareiškėjui B.A. J. buvo parengta Kauno apskrities viršininko 2009-02-25 išvada Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn" (b.l. 35-37), kuri Kauno apygardos administracinio teismo 2011-09-09 sprendimu buvo panaikinta. Taigi, nagrinėjamoje administracinėje byloje aktualus išvados dėl 1,24 ha valstybės išperkamos žemės sklypo priėmimo klausimas (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas, prašydamas teismo įpareigoti atsakovą pateikti atskiras išvadas žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, išvadą žemei, esančiai po statiniu bei išvadą žemei, užlietai Kauno marių vandeniu, kuri priskirtina Kauno rajonui, savo skundą grindžia tuo, kad atsakovas neteisingai vertina buvusiam savininkui priklausiusios žemės kiekį pagal priskirtinumą Kauno miestui ir Kauno rajonui - t.y. Kauno rajonui turėtų būti priskirta 7,2451 ha, o ne 10,14 ha.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. nustatytos neįrodinėtinos aplinkybės ir faktai. ABTĮ 58 str. 2 d. nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2011-09-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-254-414/2011 ir LVAT 2011-12-22 nutartimi administracinėje byloje Nr.A63-3804/2011, kuria minėtas Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistas, buvo konstatuota, kad J. J. iš viso turėjo 26,71 ha žemės 76, 91, 92 sklypuose Kauno apskrityje, Kauno rajone, Neveronių seniūnijoje, Neveronių kaime. 11 ha pagal dabartinį administracinį paskirstymą patenka į Kauno miesto ribas, o 10,14 ha patenka į Kauno rajono ribas, taip pat 5,57 ha patenka į Kaišiadorių rajono ribas. Buvo konstatuota, kad 1,24 ha valstybės išperkamos žemės sklypas buvo Neveronių kaime, Pažaislio valsčiuje, Kauno apskrityje, kuris šiuo metu pagal administracinį teritorinį suskirstymą priskirtas Kauno rajonui ir yra užlietas Kauno mariomis (adm.byla Nr. I-254-414/2011)(b.l. 127-130, 171). Teismų įstatymo 9 str. 1 d. nurodyta, jog įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad įsiteisėję teismų sprendimai turi res judicata galią ir nustatyti faktai iš naujo nenustatinėjami, minėtuose procesiniuose sprendimuose konstatuoti faktai dėl buvusio savininko nuosavybės teise valdytos žemės paskirstymo pagal plotus ir vietovę iš naujo nagrinėjamoje byloje neįrodinėtini (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str. 2 d.). Kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais konstatuota, jog 1,24 ha valstybės išperkamo žemės sklypo dalis yra Kauno rajono ribose bei užlieta Kauno marių vandeniu, pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atsakovą pateikti atskiras išvadas žemei, kuri yra Kauno miesto teritorijoje, išvadą žemei, esančiai po statiniu bei išvadą žemei, užlietai Kauno marių vandeniu, kuri priskirtina Kauno rajonui, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų (toliau – Atkūrimo tvarka) 105 p. nustato, kad perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypą ar vandens telkinį, laikomasi šios tvarkos: žemėtvarkos skyrius išnagrinėja piliečių prašymus, nuosavybės teises ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus ir pagal kiekvieno piliečio pasirinktą atlyginimo būdą per mėnesį parengia nuosavybės teisių atkūrimo bylą; žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos pateikimo apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą vertinimo metodiką ir papildęs bylą metodikoje nurodytais dokumentais pateikia ją žemėtvarkos skyriaus vedėjui; žemėtvarkos skyrius per mėnesį nuo nuosavybės teisių atkūrimo bylos gavimo išnagrinėja byloje esančius dokumentus ir, piliečiui sutikus, žemėtvarkos skyriaus vedėjas priima išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (šios Tvarkos 2 priedas) piliečio pageidaujamoje vietovėje, jeigu pagal Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje skelbiamą informaciją apie laisvos žemės fondo žemę ir rengiamus žemės reformos žemėtvarkos projektus piliečio pageidaujamos kadastro vietovės teritorijoje yra laisvos žemės fondo žemės, kurioje būtų galima projektuoti perduodamus neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčius turėtiesiems žemės, miško sklypus ar vandens telkinius; išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn ją priėmęs žemėtvarkos skyriaus vedėjas ne vėliau kaip per 10 dienų nuo priėmimo turi persiųsti vedėjui to žemėtvarkos skyriaus, kurio veiklos teritorijoje pilietis pageidauja gauti žemės, miško sklypą ar vandens telkinį. Iš šių teisės akto nuostatų analizės matyti, jog išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn parengimui būtinos tokios sąlygos - piliečio sutikimas bei išreikšta piliečio nuomonė dėl vietovės, kurioje jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką ar vandens telkinį. Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad 2012-02-13 raštu Nr. 7SD-508 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono žemėtvarkos skyrius informavo pareiškėją apie Kauno apskrities viršininko 2009-02-25 išvados Nr. K-369-5066 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ panaikinimą bei pakvietė atvykti į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių ir pateikti prašymą dėl tolimesnių veiksmų, atkuriant nuosavybės teises į 1,24 ha žemės, esančios Neveronių kaime, Neveronių seniūnijoje, Kauno rajone, plotą (b.l. 38). Tuo tarpu pareiškėjas 2012-02-23 prašymu kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių bei Kauno miesto žemėtvarkos skyrių prašydamas atlikti žemės sklypų Nr. 91, Nr. 92 kartografavimą, taip pat tiksliai nustatyti, kokia sklypų dalis patenka į Kauno rajono bei Kauno miesto ribas pagal galiojantį Kauno miesto bendrąjį planą ir pateikti atskiras išvadas žemei, kuri randasi Kauno rajono ir Kauno miesto teritorijose (b.l. 16-17). 2012-07-18 pareiškėjas pateikė skundą Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos prašydamas įpareigoti Kauno rajono žemėtvarkos skyrių ir Kauno miesto žemėtvarkos skyrių per 2 mėnesius pateikti atskiras išvadas žemei (92 sklypo dalis), kuri randasi Kauno miesto teritorijoje, žemei užlietai Kauno marių vandeniu (Kauno raj.) ir po statiniu (greitkeliu), remiantis Vyriausybės 2002-10-21 nutarimo Nr. 1671 patvirtinta Žemės įvertinimo metodika, įvertinus pataisos koeficientus ir atskirą išvadą žemei po statiniu (b.l. 13-15).

Teismas taip pat pažymi, kad administracinis teismas gali įpareigoti administravimo subjektą atlikti konkretų veiksmą, priskirtą jo kompetencijai, jei jis nepagrįstai neatlieka jam priskirtų funkcijų (ABTĮ 10 str.). Toks teisminis įpareigojimas pagal pareiškėjo skundą galimas su sąlyga, jei suinteresuotas asmuo pats nustatyta tvarka veikė kaip to reikalauja teisės aktai. Administravimo subjektas, norėdamas priimti administracinį aktą, privalo turėti nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą ir negali vadovautis tik formaliu reikalavimu atlikti tam tikrą veiksmą (ABTĮ 13 str., 20 str., LVAT 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2477/2011 ir t.t.). Pareiškėjo veiksmai po 2009-02-25 Išvados Nr. 726/8044 panaikinimo negali būti vertinami kaip sutikimas dėl išvados parengimo. Be to, pareiškėjas nenurodė vietovės, kurioje jis pageidauja gauti neatlygintinai nuosavybėn žemę, mišką ar vandens telkinį, todėl atsakovas neturėjo realios galimybės pareiškėjo atžvilgiu priimti naujos išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (ABTĮ 57 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,

nusprendžia:

Pareiškėjo B. A. J. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Algis MarkevičiusRimantas GiedraitisAudrius Grauželis