Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. S. a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 1993-01-25 Kauno m. apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 146 straipsnio 2 dalį (redakcija galiojo iki 2003-05-01) - laisvės atėmimu 1 metams, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

M. S. 2022 m. lapkričio 06 d. apie 13 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčią vieną kartą kumščiu sudavė R. N. į kairės pusės šoną, padarydamas jai kairės krūtinės ląstos pusės VIII ir IX šonkaulių lūžimus ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis M. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2022-11-06 pas jį atėjo R. N.su kuria juos sieja romantiniai santykiai. Jie kartu negyvena, bendro ūkio neveda, tačiau jis R. reguliariai duoda pinigų įvairioms išlaidoms. Tą dieną tarp jų įvyko žodinis konfliktas, nes R. paėmusi jo telefoną pamatė, kad jis susirašinėja su kita moterimi. Konflikto metu R. išbėgo į balkoną, o po to vėl grįžo į kambarį ir pradėjo bėgti aplink stalą. Jis bandydamas R. nuraminti ir pagauti, netyčia atbula plaštaka jai trinktelėjo į šonkaulius, tačiau tikrai nenorėjo R. sukelti fizinio skausmo ir sulaužyti šonkaulių. Tai įvyko netyčia, iš inercijos. Jis R. tikrai netrenkė su kumščiu. Tada R. griebė savo striukę ir R. išbėgo iš buto. Jis išbėgo iš paskos, nes R. išbėgo su jo buto raktais. Norėjo, kad R. raktus grąžintų, bet pamatė, kad ji įbėgo į (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir daugiau R. nesivijo, nes nenorėjo kelti triukšmo viešai. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Dalį žalos R. atlygino, pasižada atlyginti likusią žalos dalį.

Be kaltinamojo dalinio prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusioji R. N. parodė, kad 2022-11-06 apie 12.30 val. nuvyko pas draugą M. S. į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini). Jai atvykus, M. S., būdamas neblaivus, užsimanė su ja lytinių santykių. Ji nesutiko ir ruošėsi išeiti iš M. S.namų. Tada tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. S. vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė jai į kairės pusės šoną. Jai norint pasišalinti iš įvykio vietos, M. nenorėjo jos išleisti, jie barėsi. Tuomet M. taip pat apsirengė striukę ir ruošėsi eiti su ja. Ji išėjusi į kiemą pradėjo nuo M. bėgti, o pastarasis ją bandė vytis. Išsigandusi nuėjo į šalia buvusią parduotuvę, kol M. S. nusprendė jos nebesekti ir nuėjo nežinoma kryptimi. Pamačiusi, kad M. jos neseka vyko į LSMU Kauno ligoninę, kur gydytojai jai nustatė dviejų šonkaulių lūžius.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes pareiškėja R. N. nurodė ir savo pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole (1 t., b. l. 28–30).

Akistatos tarp nukentėjusiosios R. N. ir įtariamojo M. S.metu, nukentėjusioji R. N. patvirtino duotus parodymus (1 t., b. l. 82–84).

Nukentėjusioji R. N. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė prekybos centrą (duomenys neskelbtini), į kurį bėgo ieškoti pagalbos įvykio dieną, t. y. 2022-11-06. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 88–93).

Nukentėjusioji R. N. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė adresą (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu nukentėjusioji parodė buto duris pro kurias 2022-11-06 įėjo į butą pas M. S.. Parodė svetainę, kurioje ji ir M. S. sėdėjo prie stalo. Parodė aplink kokį stalą ji bėgiojo nuo M. S.. Nukentėjusioji R. N. parodė, kurioje vietoje M. S. jai trenkė vieną kartą kumščiu į šonkaulius. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 97–103).

LSMUL Kauno klinikų medicinos dokumentų išrašu, kuriame nurodyta, kad ligonė R. N.2022-11-06 14:31. Diagnozė 2022-11-06 (S20.2) Krūtinės ląstos sumušimas, 2022-11-06 (S22.42) Dauginiai šonkaulių lūžiai, kai lūžę du šonkauliai. Anamnezė: Atvyko, nes šiandien namuose sugyventinis trenkė kumščiu į pacientės kairę krūtinės pusę. Jaučia skausmą, sunku kvėpuoti (1 t., b. l. 109).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. N. konstatuota kairės krūtinės ląstos pusės VIII, IX šonkaulių lūžimas. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas, tiek pargriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Kairės krūtinės ląstos pusės VIII, IX šonkaulių lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotarpiui. IX, X šonkaulių lūžiai yra tik įtariami. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022-11-06 ir aplinkybėmis (1 t., b. l. 110–112).

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Kaip matyti iš kaltinamojo M. S. paaiškinimo, jis pripažįsta, kad nukentėjusiajai R. N. žodinio konflikto metu ranka sudavė vieną smūgį į šoną, tačiau nepripažįsta, kad norėjo jai sulaužyti šonkaulius ar kitaip ją sužaloti.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas pareikštas M. S. nesunkiai sutrikdžius R. N. sveikatą, pasitvirtino.

Aiškinantis kaltės klausimą tokioje byloje, kurioje kaltinamojo ir nukentėjusio parodymai yra prieštaringi, ypatingą reikšmę turi objektyvūs įrodymai, patvirtinantys kaltinamojo ar nukentėjusiojo nurodytas bylos aplinkybes. Kad nukentėjusiajai R. N. buvo padarytas sužalojimas – kairės krūtinės ląstos pusės VIII, IX šonkaulių lūžimas, patvirtina teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Neginčijamai nustatyta, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus nurodytą sritį ir galėjo gautis tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, kuo galėjo būti rankos kumštis, kojos spyris ar kitas panašias savybes turintis daiktas, tiek pargriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Tokiu atveju teismas vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

Kaltinamojo dalinis kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija, kurios nepatvirtina nei vienas faktas, esantis byloje, todėl yra atmestinas. Kaltinamojo M. S. parodymus, kad jis sudavė rankos delnu R. į šoną, kadangi buvo supykęs dėl jos neteisėto elgesio, kad dėl šio jo sudavimo negalėjo lūžti šonkauliai, paneigia nukentėjusiosios R. N. parodymai, kai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, buvo vienodai ir aiškiai nurodoma, jog kaltinamasis, būdamas neblaivus, tyčia kumščiu jai sudavė vieną smūgį į šoną.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo M. S. kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog jis nesunkiai sužalojo žmogų, tarpusavio konflikto metu, tyčia, nemažiau kaip vieną kartą kumščiu sudavė R. N. į kairės pusės šoną, padarydamas jai kairės krūtinės ląstos pusės VIII ir IX šonkaulių lūžimus ir tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. N. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismas netiki kaltinamojo M. S. parodymais, kad R. N. pati išprovokavo konfliktą, jį įžeidinėjo, o jis tik nesmarkiai jai sudavė į šoną ir nenorėjo jos sužaloti ir juos atmeta, kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Skiriant bausmę M. S. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį, padarytus nukentėjusiajai sužalojimus ir jų pasekmes), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nebaustas administracine tvarka, dirbantis).

Pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas sprendžia, kad skirti M. S. su laisvės atėmimu susijusią bausmę netikslinga, todėl jam skirtina kita su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, M. S. bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigotinas atlyginti nusikaltimu padarytas žalas, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, išklausyti elgesio pataisos programą.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, po to, panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Turtinės žalos samprata yra suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią teisės normą žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų <...>. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas.

Nukentėjusioji R. N. pateikė civilinį ieškinį 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui (1 t., b. l. 74,75,76). Iš 2023-04-29 R. N. ir M. S. rašytinio susitarimo matyti, kad M. S. atlygino nukentėjusiajai R. N. 250 eurų žalą, o likusią dalį sutarė atlyginti iki 2023-06-05 (1 t., b. l. 156). Prašo jai priteisti likusius 750 eurų.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį dėl 859,42 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 135,136,140). Raštu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus nustatyta, kad buvo išnagrinėtas M. S. prašymas dėl žalos padarytos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui atliginimo dalimis ir 2023-05-04 priimtas sprendimas 859,42 eurų dydžio žalos mokėjimą išdėstyti dalimis iki 2023-10-31 (1 t. b. l. 155).

Kauno teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 99,35 eurų R. N. gydymosi išlaidų atlyginimo (1 t., b. l. 147–150,153).

Kaltinamasis M. S. su pareikštais ieškiniais sutinka.

Ieškiniai tenkintini pilnai.

Nusikalstamų veikų padarymo atvejais, žala yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo asmens veiksmais – tiesioginiai nuostoliai. Šiuo atveju dėl kaltinamojo M. S. veiksmų nukentėjusiajai R. N. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl ko jai buvo suteiktos medicininės paslaugos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas,

nusprendžia:

M. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį per 6 (šešis) mėnesius atlyginti nukentėjusiajai R. N. padarytą neturtinę žalą, tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš M. S. 750 eurus žalos atlyginimo R. N., 859,42 eurus turtinės žalos atlyginimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir 99,35 eurų gydymo išlaidų Kauno teritorinei ligonių kasai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.