Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. B. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. A. B. ir 228-oji būtų savininkų bendrija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas Z. B. pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo asmeninės nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – 19/100 dalių (15,31 kv. m) negyvenamosios patalpos – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A3p, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini).

Pareiškime nurodo, kad pagal 1999 m. balandžio 7 d. sutartį G. L. pareiškėjui pardavė 15,31 kv. m dalį palėpės, esančios pastate (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso 31/100 dalis pastogės ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su S. B. 31/100 dalis pastogės. R. A. B. asmeninės nuosavybės teise priklauso 19/100 dalių pastogės. Registre nėra atlikta teisinė registracija dėl pareiškėjo įsigytos palėpės dalies (15,31 kv. m), t. y. 19/100 dalių palėpės. Pirkimo–pardavimo sutartis 1999 m. balandžio 7 d. sudaryta nesilaikant notarinės formos, G. L. mirusi, todėl pareiškėjas neturi galimybės kitais būdais įregistruoti nuosavybės teisės į 19/100 dalių palėpės. Pareiškėjas tik formaliai nebuvo nurodytos palėpės dalies savininku. Ši palėpės dalis nuosavybės teise nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Pareiškėjas sąžiningai įsigijo palėpės dalį iš G. L., sumokėjo sutartą kainą. Pareiškėjas palėpės dalį 19 metų valdo kaip savo, teisėtai ir atvirai. Pareiškėjo teigimu, egzistuoja visos būtinos sąlygos pripažinti pareiškėjo nuosavybės teises į pastogės dalį pagal įgyjamąją senatį.

Suinteresuotas asmuo R. A. B. (palėpės bendraturtė) atsiliepime nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo 228-ajoji butų savininkų bendrija atsiliepime nurodo, jog su pareiškimu sutinka, prašo bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant.

Pareiškėjas ir jos atstovas advokatas Mantas Mikalopas teismo posėdyje palaikė pareiškime nurodytas aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti.

Suinteresuotiems asmenims apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, jie teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškimas tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011): 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikoma, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę. Taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos bei kitos klaidos, suinteresuotų asmenų padarytos nekilnojamojo daikto įgijimo ar sukūrimo procese.

Pareiškėjas teismo prašo nustatyti faktą, kad jis įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: 19/100 dalių (15,31 kv. m) negyvenamosios patalpos – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A3p, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 1994 m. gegužės 8 d. įvyko Kauno m. 228-osios butų savininkų bendrijos, (duomenys neskelbtini), narių visuotinis susirinkimas, kurio metu butų savininkams paskirstytos patalpos palėpėje, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini). G. L. ir Z. B. (pareiškėjas) 1999 m. balandžio 7 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią G. L. pardavė už 2600 Lt Z. B. 15,31 kv. m palėpės dalį, kurią ji įgijo pagal Kauno m. 228-osios butų savininkų bendrijos, (duomenys neskelbtini), narių 1994 m. gegužės 5 d. visuotinio susirinkimo protokolą Nr. 7. Pagal šios sutarties sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) 225 straipsnį nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis privalėjo būti notarinės formos, šios formos nesilaikymas tokią sutartį darė negaliojančia. G. L. ir pareiškėjas, sudarydami 1999 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį nesilaikė notarinės formos, todėl pagal galiojusį įstatyminį reglamentavimą ši sutartis nuo jos sudarymo momento yra negaliojanti ir pareiškėjas netapo sutartyje nurodytos palėpės dalies savininku. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, sandorio nesilaikant įstatymo nustatytos formos sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas. Asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Z. B. ir S. B. nuo 2017 m. lapkričio 14 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartį bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 31/100 dalis pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios Kaune, (duomenys neskelbtini); Z. B. nuosavybės teise pagal 2000 m. vasario 9 d. gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymą Nr. 18/20 priklauso 31/100 dalis pastogės; R. A. B. nuo 2005 m. lapkričio 23 d. pagal dovanojimo sutartį asmeninės nuosavybės teise priklauso 19/100 dalių pastogės. Nekilnojamojo turto registre į pareiškėjo nurodytas 19/100 dalių palėpės nėra registruota valstybės, savivaldybės ar kitų asmenų nuosavybės teisės (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

Pareiškėjas, sudaręs 1999 m. balandžio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, manė, jog yra joje nurodytos palėpės dalies teisėtas savininkas, t. y. kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šią palėpės dalį (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 535 straipsnio 1 dalimi teismas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt, 2018 m. kovo 22 d. paskelbė pranešimą apie šios bylos nagrinėjimą, tačiau iki teismo posėdžio nebuvo gauta kitų suinteresuotų asmenų, nei nurodytų pareiškėjo pareiškime, pareiškimų dėl jų įtraukimo dalyvauti procese ir nebuvo ginčijamas pareiškėjo nurodytos palėpės dalies valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas. Suinteresuoti asmenys R. A. B. ir 228-oji butų savininkų bendrija su pareiškėjo pareiškimu sutinka.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys leidžia konstatuoti, kad yra visos ankščiau nurodytos įstatyme išvadintos sąlygos. Pareiškėjas 19/100 dalių palėpės pradėjo valdyti nuo 1999 m. balandžio 7 d., sąžiningai rūpinasi ir prižiūri jas daugiau kaip 18 metų. Ši palėpės dali nėra įregistruota kitų asmenų vardu. Teismo posėdyje ištyrus rašytinius įrodymus, įvertinus aplinkybę, kad suinteresuoti asmenys sutiko su pareiškimu, yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 1999 m. balandžio 7 d. buvo teisėtas iš ankstesnės savininkės G. L. įgyto turto – 19/100 dalių (15,31 kv. m) negyvenamosios patalpos – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate 1A3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), valdytojas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Byloje nėra duomenų, kad šiuo turtu būtų ar yra naudojęsis koks nors kitas asmuo, nenustatyta, kad koks nors kitas asmuo per šį pareiškėjo valdymo laikotarpį būtų įgyvendinęs savo teises į daiktą, todėl laikoma, kad pareiškėjas nekilnojamojo turtą valdo nepertraukiamai. Iš byloje esančių įrodymų daroma išvada, kad pareiškėjas ginčo 19/100 dalių palėpės įgijo sąžiningai, teisėtai, atvirai ne mažiau kaip dešimt metų valdė kaip savą, todėl jis įgijo nuosavybės teisę į šią palėpės dalį (CK 4.68, 4.71 straipsniai, CPK 178, 185 straipsniai).

Pareiškėjo pareiškimas pareikštas nuosavybės įgijimo ir teisinės registracijos atlikimo tikslu, atitinka įstatymo reikalavimus, pagrįstas, įrodytas, todėl tenkinamas. Nustatomas faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą: 19/100 dalių (15,31 kv. m) negyvenamosios patalpos – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate 1A3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268–270, 553 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti faktą, kad pareiškėjas Z. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą: 19/100 dalių (15,31 kv. m) negyvenamosios patalpos – pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registro numeris (duomenys neskelbtini), esančios pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A3p, adresu Kaunas, (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.