- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 1-2725-865/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01374-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irma Randakevičienė
- Kaltinamasis
- R. Ž.
- Advokatai
- Audronė Petronytė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje
R.Ž., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvena gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, neteistas,
kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. R. Ž. 2012-10-06, 18:18 val. atėjęs į UAB „Desktop publishing computers“, patalpose, esančiose, Ozo g. 18, Vilniaus m., telefono „iPhone 4“ priėmimo akte Nr. 12197 įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją: ties grafa „su remonto sąlygomis sutinku (Vardas Pavardė, Parašas)“ įrašė rankraštinį įrašą „T. V.“ bei pasirašė, taip save pristatydamas T. V. vardu.
Be to, R. Ž. buvo kaltinamas tuo, kad įgijo turtą žinodamas, kad šis yra gautas nusikalstamu būdu, t.y. jis, 2012-09-14 laikotarpyje nuo 03:50 val. iki 21:44 val., tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, įgijo mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 4“, 1400 Lt. vertės, žinodamas, kad jis 2012-09-14 naktį buvo pavogtas iš G. M. naktiniame klube „Fabrikas“, esančiame Janonio g. 27, Klaipėdoje t.y. žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. prisipažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, visiškai, nepripažino kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, parodė, jog per skelbimą nusipirko telefoną. Rado tąkart skelbimą, patiko telefonas, paskambino, susitiko, nusipirko telefoną. Telefonas turėjo defektą, nunešė jį į Ozo prekybos centre esančią parduotuvę „iDeal“, kad suremontuotų, maždaug, po 2 savaičių atėjo atsiimti, bet telefonas nebuvo suremontuotas. 2012 m. rugsėjo 14 d. pirko telefoną per www.skelbiu.lt portalą. Rado skelbimą, paskambino žmogui, susitiko, apžiūrėjus telefoną, patiko, nusipirko. Apie pardavėją nieko nežino. Nieko nepasirašinėjo su telefono pardavėju.Šeškinėje susitiko prie kioskų, netoli parduotuvės „IKI“. Už 850 Lt siūlė parduoti telefoną. Rinkos kaina tokia pati. Telefonas turėjo defektų, dėl ryšio ir vibracijos mygtuko. Telefono pardavėjas apie tai sakė, bet žinojo, kad yra garantija ir sutaisys. Pagal serijos numerį galima nustatyti garantiją. Apie pardavėją nieko nežino, nepažintų. G. M. nepažįsta. Klaipėdoje pirmą kartą buvo, kai buvo iškviestas į apklausą. Šeškinėje, prieš „IKI“ pirko telefoną. Iš vyro pirko, jis vyresnis nei 20 metų. Be įpakavimo pardavė telefoną. „iDeal“ firmoje, Oze, taisė telefoną. Akte nerašė savo duomenų, kad jam paskui neskambintų, nesiūlytų paslaugų. Taisykloje neprašė jo asmens dokumento. „iDeal“ prekiauja ir taiso telefonus. Tą pačią dieną, kai nunešė remontuoti, tada ir įsigijo telefoną. Du kartus ėjo į „iDeal“. 2012-09-14 nunešė pirmą kartą telefoną, po poros savaičių ėjo jo pasiimti. Per pietus pirko telefoną, o nunešė į taisyklą apie 21 val. 2012 m. spalio 6 d. vėl pridavė telefoną, nes kai pasiėmė, jis nebuvo suremontuotas. Iš pradžių jam atidavė telefoną, kad neva, pataisė, bet jis nebuvo sutaisytas. Nešė į tą pačią taisyklą antrą kartą. Mokėti nereikėjo, nes buvo garantinis. Šis vaikinas (H. J.) iš jo nepriėminėjo telefono, o stovėjo kažkur šalimais. Tuo metu, kai merginai dingo telefonas, Klaipėdoje nebuvo. Telefono neatgavo. Pardavė telefoną be SIM kortelės. Pardavė telefoną su USB laidu.
Teisiamajame posėdyje liudytojas A. S. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Kiek pamena, buvo priduotas telefonas, kuris buvo padėtas Ozo parduotuvėje, prie atiduotų prekių. Asmuo skambino ir teiravosi, kur telefonas, pasakė, kad pas juos. Vėliau iš kolegų išgirdo, kad telefonas, kuris buvo priduotas, yra vogtas. Kai prasidėjo procesas, telefonas buvo iškeliavęs į Čiurlionio gatvę. Asmuo (kaltinamasis) buvo atvykęs, bandė atsiimti telefoną, bet kolegos liepė jam nieko nesakyti, kad kažkas vyksta. Pasakė, kad telefonas Čiurlionio gatvėje ir ten reikia važiuoti atsiimti. Paskui pasakė jam, kad reiks asmens dokumento. Kai vyko antras susitikimas, kaltinamasis vėl prašė telefono, paprašė asmens dokumento, jis nedavė, tai neatidavė telefono. Kaltinamasis norėjo tartis. Tiksliai nežino, kur pirmą kartą pridavė kaltinamasis telefoną, jis dirba Ozo prekybos centre. Čiurlionio g. yra jų servisas. Kad telefonas vogtas, išgirdo iš kolegų. Patikrinimo metu, telefonas buvo įjungtas, buvo gauta žinutė, kad telefonas yra vogtas. Jei telefonas įjungtas, tą žinutę galima matyti, kad telefonas vogtas. Jis dalyvavo tame procese, kai vyko telefono atsiėmimas. Kaltinamasis mėgino atsiimti telefoną, prašė asmens dokumento, jo nepateikė, mėgino tartis. Sakė, kažką panašaus, kad vyrai, bandykim susitarti. Tuo metu jau žinojo, kad kažkas blogai, sakė, kad negali atiduoti telefono be asmens dokumento. Telefono neatidavė. Sakė, kad nerodo asmens dokumento, nes anksčiau neprašė. Galima priduoti telefoną ir parduotuvėje, ir servise. Jei priduoda pas juos, veža taisyti į Čiurlionio gatvę. Kai priduodama prekės, yra pasirašomas priėmimo aktas, pasirašo asmuo. Grąžinant prekę irgi yra pasirašoma. Ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, viskas tiesa. Jo žiniomis, į telefoną Čiurlionio g. buvo įdėta SIM kortelė, jis buvo įjungtas. Yra tokia sistema, kad, jei telefonas yra pamestas, per vieną svetainę galima įvesti kaip prašymą, kur galima užrašyti tekstą, kad telefonas pavogtas, kur kreiptis jį radus. Pats tokios žinutės nematė, bet kolegos, serviso darbuotojai pasakojo. Tiksliai kuris, nepamena. Jie SIM korteles visada išima. Oze nejunginėja telefonų, telefonas buvo be SIM kortelės. Čiurlionio g., pamatė žinutę, kad telefonas vogtas, kai įdėjo savo kortelę. Yra daromos dvi dokumentų kopijos, čia turbūt, kliento kopija byloje, jei joje nėra kliento parašo.
Teisiamajame posėdyje liudytojas S. P. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Vaikinas atėjo į jų parduotuvę pataisyti telefono. Žinojo iš Čiurlionio g. kolegų, kad jie tikrino telefoną, sakė, kad jis vogtas. Kaltinamasis buvo kelis kartus atvykęs atsiimti telefono, bet pareigūnė sakė jokiais būdais jam neduoti, tai ir nedavė. Kiek žino, jis buvo ir Čiurlionio g., bet ir ten telefono negavo. Paskui paskambino pareigūnė iš Klaipėdos ir pasakė, kad atvažiuos kriminalistai, kad sulaikytų asmenį. Asmuo atėjo į parduotuvę, paskambino kriminalistams, jie atėjo į parduotuvę ir išsivedė šį asmenį. Sulaikomas kaltinamasis elgėsi ramiai, be jokių pasipriešinimų. Pareigūnai pasakė jam, kad reikia apklausti ir tiek, ir jie išėjo. Dirba „iDeal“, OZO prekybos centre, Ozo 18, Vilnius. Ikiteisminio trimo metu viską teisingai nurodė, nes dabar ne viską jau smulkiai pamena. Telefonas buvo išsiųstas į Čiurlionio g. Nepamena, ar antrą kartą buvo telefonas buvo vėl priduotas. P. T. V. kaltinamasis, taip buvo parašyta prekės priėmimo akte. Prašė asmens dokumento, bet kaltinamasis nedavė, sakė, kad telefoną registravo draugo vardu, kuris išvyko į Norvegiją. Gal 8-10 asmenų dirba Čiurlionio g. Kažkas iš kažkur paskleidė kalbas, kad telefonas vogtas, kuris tiksliai asmuo apie tai pasakė, neprisimena. Oze dirba nuo 10 val. iki 22 val. Nusiunčiama klientui žinutė, tik tada, kai kažkas būna sutaisyta ir, kad asmuo gali atvykti atsiimti daikto, kitais klausimais netrukdo klientų, nieko nereklamuoja. Neprisimena įvykio, tad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tikrai teisingi. Ozo prekybos centre, jokios SIM kortelės nededamos į telefonus. Pasiklausia asmens, koks gedimas, arba pačiam pasiūlo vežti į Čiurlionio g., arba užregistruojame ir patys veža. SIM lieka pas klientą. Užpildo sugedusio daikto techninius duomenis, surašo prekės priėmimo aktą, padeda į spintelę ir tiek. Kai grįžta daiktas, būna atspausdintas grąžinimo aktas. Paskui visus dokumentus grąžina į servisą. Nežino, ar tie dokumentai yra saugomi. Dažniausiai tie aktai grįžta į servisą, bet būna, ir žmogiškųjų faktorių, kai kažkur pasimeta, ir negrįžta. Telefonai nėra keičiami, o senas, sugedęs telefonas siunčiamas atgal gamintojui. Kai priima telefoną, ar kitą daiktą, rašomas prekės priėmimo aktas. Kai priima ir kai grąžina daiktus, rašo priėmimo ar grąžinimo aktus. L. V. yra įvestas jų sistemoje, jo vardu prisijungia, o pasirašo jie. Kai darbą baigia servisas, yra automatiškai spausdinamas prekės išdavimo aktas. Ne jie spausdina, o servisas. Tas aktas padedamas spintoje, kartu su pataisytu daiktu, o paskui keliauja į galinį tašką. Jis buvo automatiškai išspausdintas, bet telefonas nebuvo grąžintas kaltinamajam. Nr. 2151632- čia Čiurlionio g. telefonas. Nr. 2608887 čia Ozo g. telefonas.
Teisiamajame posėdyje liudytojas H. J. parodė, jog kaltinamojo asmeniškai nepažįsta. Jis buvo atėjęs priduoti telefono, kuris buvo sugedęs, priėmė telefoną taisyti. Ozo 18, Vilniuje, kaltinamasis buvo atėjęs, į parduotuvę. Buvo jis pats, ir atrodo, S. P. tuo metu. Koks buvo gedimas, nepamena. Garantija buvo besibaigianti, bet dar galiojo. Jie priima telefonus be SIM kortelės. Atiduodant telefoną, išduodamas išdavimo aktas. Kaltinamasis pasirašė T. V.. Jo asmens dokumento neprašė. Gedimas turėjo būti sutaisytas per 3 darbo dienas. Telefonas turėjo nukeliauti į servisą, tai nebūtų taip greitai pataisę. Atsiimti galima ir pas juos parduotuvėje, ir Čiurlionio g., ir „Panoramoje“. Kur asmuo norėjo atsiimti, nepamena. Nusiuntė taisyti telefoną ir viskas. Kiek žino iš kitų asmenų, telefonas nebuvo grąžintas, nes išsiaiškino, kad tas telefonas priklauso kitam žmogui. Čiurlionio g. esančiame servise kolegos išsiaiškino, kad telefonas vogtas. Ne vieną kartą asmuo buvo atėjęs atsiimti, bet telefonas jam nebuvo grąžintas. Telefonas buvo atiduotas, bet paskui vėl užregistravo taisymui, nes buvo lyg paskutinė garantijos diena. Sakė klientui, kol veš į servisą, garantija baigsis. Dar kartą priėmė ir užregistravo telefoną. Turėjo būti išrašyti du prekės priėmimo aktai. Ar abu kartus kaltinamasis prisistatė taip pat, nepamena. Jam atrodo, abu kartus bendravo su šiuo žmogumi, bet tiksliai nepamena. Kalba apie pirmą kartą, kai asmuo atėjo, bet tiksliai nepamena.
Liudytoja G. M., kurios parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos BPK 276 straipsnio nustatyta tvarka, parodė, jog 2012-09-14 apie 03:50 val. pastebėjo „Taxi“ automobilyje, kad jos rankinėje nėra mobilaus ryšio telefono „IPHONE 4“ baltos spalvos korpusu, kurio Imei. nr. 012845001263817. Telefone buvo įdėta sim kortelė nr. 865366268, kurios vertė 5 Lt. Telefonas buvo įdėtas į baltos spalvos plastikinį dėklą, kurio vertė 20 lt. Paskutinį kartą savo telefoną matė ir iš jo skambino 03:40 val. būdama naktiniame klube „FABRIC“ esančiame J. J. 27g., Klaipėdoje, prie rūbinės, kurį po to įsidėjo į rankinės vidų, ir rankinę užtraukė. Telefono pamesti negalėjo. Kai pastebėjo, kad nėra jos telefono nepamena ar rankinė buvo užtraukta. Mano, kad telefoną galėjo ištraukti naktiniame klube, tačiau nežino kas galėjo tai padaryti, konkrečiai nieko neįtaria, nes klube buvo grūstis įtartinų asmenų nepastebėjo. Telefono vertė apie 1400 Lt (b.l. 11-12)
Iš 2012-10-06 prekės priėmimo akto Nr. 12197 matyti, kad ties grafa su remonto sąlygomis sutinku (Vardas Pavardė, Parašas) yra įrašytas rankraštinis įrašas „T. V.“ bei ties šia grafa pasirašyta (b.l. 33).
Iš 2013-01-23 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjo R. P. tarnybinio pranešimo matyti, kad jis 2012-10-25 kartu su tyrėju A. M. gavo nurodymą, kad reikia nuvykti į parduotuvę „Ideal“, esančią Ozo g. 18, Vilniaus m., nes parduotuvės darbuotojas pranešė, kad apie 16 val. 25 min. turi ateiti asmuo, kuris pateikė remontui galimai pavogtą mobilaus ryšio telefoną „iPhone 4“. Nuvykus į parduotuvę buvo sulaikytas pardavėjo minimas asmuo – R. Ž. (b.l. 36).
Iš 2012-10-26 UAB „Desktop publishing computers“ rašto matyti, kad asmuo prisistatęs T. V. vardu buvo pristatęs remontui telefoną „iPhone 4“, kurio IMEI Nr. 012845001263817 ir kadangi buvo nustatytas telefono gedimas, buvo užsakytas naujas telefonas iš kompanijos „Apple“, kurio IMEI Nr. 013272004658217 (b.l. 15).
Pats kaltinamasis R. Ž. neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalyje, nurodė, jog pirko telefoną Vilniuje per skelbimą iš vyro. Nežinojo, jog jis vogtas. Klaipėdoje vagystės metu nebuvo. Nukentėjusioji G. M., parodė, jog 2012-09-14 apie 3:50 val. pastebėjo „Taxi“ automobilyje, kad jos rankinėje nėra mobilaus ryšio telefono „IPHONE 4“ baltos spalvos korpusu, kurio Imei Nr. 012845001263817. Telefone buvo įdėta sim kortelė Nr. 865366268, kurios vertė 5 Lt. Paskutinį kartą savo telefoną matė ir iš jo skambino 03:40 val. būdama naktiniame klube „FABRIC“ esančiame J. J. 27g., Klaipėdoje, prie rūbinės, kurį po to įsidėjo į rankinės vidų, ir rankinę užtraukė. Kas ištraukė telefoną, nepastebėjo. Asmuo, iš kurio kaltinamasis pirko mobilaus ryšio telefoną, byloje nenustatytas, pats kaltinamasis jo duomenų nežino. Jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog kaltinamasis pirkdamas telefoną žinojo, jog jis gautas nusikalstamu būdu, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu kaltinamasis R. Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį išteisintinas.
Kaltinamasis prisipažino, jog priduodamas taisyti telefoną suklastojo dokumentą pasirašydamas svetimu vardu ir pavarde. Jo kaltę patvirtina jo paties parodymai, liudytojų A. S., S. P., H. J. parodymai, 2012-10-06 prekės priėmimo aktas Nr. 12197, 2012-10-26 UAB „Desktop publishing computers“ raštas, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 1 PK tyrėjo R. P. tarnybinio pranešimo duomenys. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Tikro dokumento suklastojimas suprantamas kaip dokumento tikrumo ir jo turinio teisingumo pakeitimas. Dokumentas yra suklastotas, kai kaltininkas pakeičia kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina, arba tik patvirtina kito asmens surašytą dokumentą, tokiu būdu dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Dokumentai klastojami įrašant melagingą informaciją, padirbant parašą ar antspaudą, pašalinant tikro dokumento teksto dalį, perklijuojant nuotrauką ir pan. Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-35/2011). Kaltinamasis suklastojo dokumentą vietoj savęs nurodydamas kito žmogaus vardą, pavardę ir pateikė šį dokumentą telefono remonto bendrovei. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje.
K. R. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Teisiamajame posėdyje buvo gautas kaltinamojo ir jo gynėjos prašymas (žodžiu0 bei kaltinamojo motinos A. Ž. prašymas raštu atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisiamajame posėdyje buvo apklausta galima laiduotoja A. Ž.. Ji prašė atleisti jos sūnų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir parodė, jog ji gali paliudyti, kad sūnus pasimokė iš šio įvykio, gyvena kartu, jų santykiai geri, artimi, ji gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Ji neteista, nėra bausta. Darbovietėje charakterizuojama teigiamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, jog šiuo atveju yra visos būtinosios sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Byloje nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau neteistas. Taigi, nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą (Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Jo nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų. Be to, kaltinamasis nebaustas. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Toks visiškas kaltės pripažinimas neatsiejamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-84/2010). Teisiamojo posėdžio metu paklausus, ar kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamasis pareiškė, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažįsta visiškai. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis išsamiai paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo turi visiškai ar bent iš dalies atlyginti ir pašalinti žalą, jei ji buvo padaryta, arba įsipareigoti ją atlyginti, o šio straipsnio 4 punktas numato, kad turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, leidžiantys manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Šioje byloje žalos nepadaryta. Kaltinamojo laiduotoja būti pateikė prašymą jo motina. Sūnus gyvena motinos šeimoje. A. Ž. nebausta, neteista, darbovietėje charakterizuojama kaip sąžininga, pareiginga, kruopšti darbuotoja, neturėjusi drausminių nuobaudų, augina tris vaikus.
Atsižvelgęs į duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad A. Ž. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir gali daryti teigiamą įtaką sūnui R. Ž.. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, visas Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje nurodytas sąlygas, mano, jog yra tikslinga kaltinamajam R. Ž. taikyti Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnį ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b.l. 116-117), įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b.l. 119), dokumentų paėmimą (b.l.118), nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga panaikinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-
nusprendžia:
išteisinti R.Ž. pagal Lietuvos Respublikos BK 189 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, neįrodžius, kad kaltinamasis padarė šią nusikalstamą veiką.
atleisti R.Ž. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir bylą nutraukti.
Nustatyti 1 (vienerių) metų ir 6 mėnesių laidavimo terminą be užstato.
Laiduotoja paskirti kaltinamojo motiną A. Ž..
Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.