- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-19
- Bylos Nr.
- 2SA-7-590/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-20600-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vidas Stankevičius
- Pareiškėjas
- G. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos G. K. skundą dėl Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro nutarimo panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. K. kreipėsi į teismą su skundu ir skundo papildymu, prašydama panaikinti LR Generalinio prokuroro 2010-09-17 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atsisakyta kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų J. P. ir K. M. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis G. K. ir Ukmergės rajono 1-ojo notarų biuro notare R. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog prašė prokuroro apginti viešą interesą ir pateikti teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo Prienų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje 2-185-644/2009 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Nurodė, jog 2006-06-20 sudarytu testamentu J. M. jam priklausantį žemės sklypą arba įmokas už žemę, gyvenamąjį namą, pagalbinio ūkio pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko pareiškėjai G. K.. 2007-02-23 J. M. mirė. Prienų rajono apylinkės teismas 2009-11-03 sprendimu nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. M. ir J. P. jų tėvo (J. M.) mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Priimdamas šį sprendimą Prienų rajono apylinkės teismas pažeidė CK 5.50 str. 3 d. nuostatą, kad per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento, įpėdinis turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Be to, teismas pažeidė ir CK 5.8 str., reglamentuojantį senatį ginčijant palikimo priėmimo teisėtumą. Pareiškėjos nuomone, teismas netinkamai vertino įrodymus, nustatydamas būtinybę teikti išlaikymą testatoriaus vaikams, tuo teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas CPK 185 str. 1 d. Prienų rajono apylinkės teismas neteisingai taikė materialinės teisės normas, pažeidė viešą interesą. Be to, pareiškėja nurodė, kad Ukmergės rajono 1 notarų biuro notarė R. S. nesąžiningai vykdė notarės pareigas, sulaužė duotą priesaiką bei pakirto pasitikėjimą Lietuvos valstybe. Pasak pareiškėjos, advokatas V. B., vykdydamas advokato pareigas, tinkamai neatlikęs advokato pareigų, bei įkalbėdamas pareiškėją nerašyti apeliacinio skundo, sulaužė duotą advokato priesaiką ir tuo pakirto pasitikėjimą Lietuvos Advokatūra. S. G. prokuratūrai pareiškėja prašė ginti viešą interesą ir kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo. Generalinės prokuratūros prokurorė I. Z. nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo. Pareiškėja nurodė, kad šis prokurorės nutarimas yra neteisėtas, kadangi prokuroro teisė ginti viešą interesą yra nustatyta civilinio proceso kodekse ir LR prokuratūros įstatyme. Pareiškėjos nuomone, netinkamas teisės normų aiškinimas, teismų, advokatų ir notarų darbas yra akivaizdus viešojo intereso pažeidimas, kurį privalo ginti prokuroras.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo generalinis prokuroras pateiktame atsiliepime su pareiškėjos skundo argumentais nesutiko, prašė skundą atmesti. Nurodė, kad CK 5.50 str. 3 d. numatyto termino pažeidimas negali būti pagrindu atnaujinti procesą, juolab, kad šis procesas nebuvo praleistas. Prokuroro nuomone, išimtinio teismingumo taisyklė minėtoje civilinėje byloje nebuvo pažeista. Proceso atnaujinimas CPK 366 str. 1 d. 3 p. pagrindu taip pat negalimas, nes nėra duomenų, kad įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu būtų nustatyti melagingų liudijimų ar dokumentų klastojimo faktai. Prokuroras nurodė, kad šioje byloje nėra viešo intereso.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-05-26 nutartimi pareiškėjos G. K. skundą dėl LR generalinio prokuroro 2010-09-17 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje atmetė. Nurodė, kad pagal CPK 365 str. 2 d. nuostatas nustatyta Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro teisė kreiptis į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą CPK nustatyta tvarka. Iš 2010-09-17 LR generalinės prokuratūros nutarimo dėl atsisakymo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje matyti, jog pareiškėja siekia paveldėti visą mirusiojo testatoriaus J. M. turtą pagal testamentą, dėl paveldimo turto iškilęs ginčas su testatoriaus vaikais, tai yra išimtinai privataus pobūdžio reikalavimai dėl teisės paveldėti. Teismas padarė išvadą, jog Generalinio prokuroro sprendimas, jog nėra pažeistas viešasis interesas, ir todėl nėra pagrindo paduoti prašymo dėl proceso atnaujinimo pareiškėjos nurodytoje civilinėje byloje, išnagrinėtoje Prienų rajono apylinkės teisme, yra pagrįstas, nes viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas su konkretaus asmens teisių ir pareigų gynimu. Pažymėjo, jog LR generalinės prokuratūros prokurorė I. Z. nutarime atsisakyti kreiptis dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, teisingai nurodė, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl nesąžiningo notarės darbo (vengimo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, kitų įpėdinių įspėjimo), nesusijusios su bylos įrodinėjimo dalyku ir negali būti traktuojamos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės CPK 366 str. 1 d. 2 p. ir nesudaro pagrindo proceso atnaujinimo inicijavimui. Be to nurodė, kad pareiškėjos argumentas, kad dėl melagingų K. M., J. P. ir galimai kitų asmenų, parodymų, prokuroras turėjo kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo aukščiau nurodytoje byloje, yra nepagrįsti, nes pareiškėjos nurodytų asmenų parodymų analizė, nesant įsiteisėjusiam nuosprendžiui, kuriuo būtų nustatyti žinomai melagingi asmenų parodymai, nesudaro pagrindo prokurorui kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja G. K. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį panaikinti ir įpareigoti LR generalinį prokurorą įstatymų nustatyta tvarka, ginant viešąjį interesą, kreiptis į Prienų rajono apylinkės teismą dėl civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) proceso atnaujinimo. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog reikalavimai susiję tik su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog tai, kad generalinis prokuroras paduoda prašymus pagal fizinių asmenų prašymą, nelaikytina, kad jis gina privatų, o ne viešąjį interesą. Pažymi, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog advokato ir notarės veiksmai nesusiję su viešuoju interesu. Šie žmonės atstovaudami institucijas pakirto pasitikėjimą Lietuvos Advokatūra bei Lietuvos Notariatu. Be to, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi visiškai neužsimena apie teismui pateiktame skunde nurodytą išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimą. Išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas ( CPK 329 str. 2 d. 6 p., 360 str.).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-05-26 nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos G. K. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui įstatymas numato galimybę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo tik siekiant apginti viešąjį interesą. Kadangi ginčas, kilęs tarp privačių asmenų dėl paveldimo turto, nelaikytinas visuotinai svarbiu, jis negali būti sprendžiamas pasitelkiant viešojo intereso gynimo institutą. G. K., manydama, jog pažeidžiamos jos teisės į testamentu jai paliktą turtą, turėjo pakankamai galimybių savo manomai pažeistas teises ginti savarankiškai. Nurodo, kad teismas visiškai pagrįstai pažymėjo, jog G. K. teiginiai dėl, jos nuomone, netinkamo palikimo reikalus tvarkiusios notarės bei jai atstovavusio advokato pareigų neatlikimo, nesusiję su prašomos atnaujinti bylos įrodinėjimo dalyku ir nesudaro pagrindo inicijuoti proceso atnaujinimą. Nurodo, kad CPK 446 str. numatyta bendrojo teismingumo išimtis reglamentuoja pareiškimų dėl nekilnojamųjų daiktų palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo nagrinėjimą. Ši norma netaikytina byloms, kuriose prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl išlaikymo reikalingumo paveldėjimo tikslu. Tokio pobūdžio byloms taikoma bendra bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo teismingumo taisyklė, jog pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, kuri šiuo atveju nebuvo pažeista.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja G. K. kreipėsi į Generalinį prokurorą, prašydama inicijuoti proceso atnaujinimą civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. M. ir J. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Prašoma atnaujinti civilinė byla baigta įsiteisėjusiu Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-03 sprendimu, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad J. P. ir K. M. jų tėvo J. M. mirties dieną (2007-02-23) buvo reikalingas išlaikymas. Generalinis prokuroras nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakė kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-185-644/2009. Pareiškėja G. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Generalinio prokuroro 2010-09-17 nutarimą, tačiau pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė.
Atskirajame skunde pareiškėja G. K. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nutartyje visiškai nepasisako apie skunde nurodytą išimtinio teismingumo taisyklių pažeidimą. Šis atskirojo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. CPK 446 str. nustatyta, kad bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo pareiškimai paduodami pareiškėjo gyvenamosios vietos apylinkės teismui, išskyrus bylas dėl pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise, palikimo priėmimo ir palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo. Šiose bylose pareiškimai paduodami atitinkamai pastato, žemės ar miško buvimo vietos, palikimo turto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos apylinkės teismui. Apeliantė neteisingai teigia, kad turtas yra Ukmergės rajone, todėl Prienų rajono apylinkės teismas neturėjo teisės priimti nagrinėti civilinės bylos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad minėtoje civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai K. M. ir J. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. ir K. M. jų tėvo J. M. mirties dieną (2007-02-23) buvo reikalingas išlaikymas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinė byla nėra nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl palikimo atsiradimo vietos faktų nustatymo, konstatuotina, kad pareiškimas nagrinėtinas būtent pareiškėjų J. P. ir K. M. gyvenamosios vietos apylinkės teisme. Kadangi pareiškėjai gyvena Kauno mieste ir Prienų rajone, jie turėjo kreiptis arba į Kauno apylinkės, arba į Prienų rajono apylinkės teismus. Byla buvo išnagrinėta Prienų rajono apylinkės teisme, todėl laikytina, kad teismingumo taisyklės pažeistos nebuvo.
CPK 365 str. 2 d. nustatyta, kad prašymus dėl proceso atnaujinimo, siekiant apginti viešąjį interesą, gali paduoti Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Be to, Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p. ir 19 str. įtvirtinta prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą įstatymų nustatyta tvarka. Prokuratūros įstatymo 19 str. 2 d. 1 p. nustatyta prokuroro teisė ginant viešąjį interesą kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu, prašymu, kai prokuroras turi pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai. Šiuo atveju ginti viešąjį interesą prokuroras gali ne tik pagal asmens, asmenų grupės, institucijos ar organizacijos kreipimąsi, bet ir savo iniciatyva, taip pat tada, kai viešąjį interesą privalantys ginti asmenys nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti (Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Taigi Generalinis prokuroras kreiptis dėl proceso atnaujinimo gali tik gindamas viešąjį interesą. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad viešasis interesas – tai visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Tokie interesai turi būti konkretūs, aiškiai apibrėžti, turi būti nurodyta, kokios visuomenės grupės interesai yra ginami (Konstitucinio Teismo 1998 m. birželio 18 d., 2001 m. balandžio 2 d. nutarimai). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja G. K. siekia paveldėti visą mirusiojo testatoriaus J. M. turtą pagal testamentą, dėl paveldimo turto iškilęs ginčas su testatoriaus vaikais, tai yra išimtinai privataus pobūdžio reikalavimai dėl teisės paveldėti. Šie reikalavimai yra susiję tik su pareiškėjos asmeniniais turtiniais interesais, tokie reikalavimai negali būti vertinami, kaip susiję su visuomenės dalies interesų pažeidimu. Kitų aplinkybių, jog yra pažeisti svarbūs valstybės ar visuomenės interesai, byloje nenustatyta, todėl darytina išvada, kad Generalinis prokuroras, nenustatęs viešojo intereso pažeidimo, pagrįstai atmetė pareiškėjos G. K. prašymą kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo.
Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjos, kaip proceso atnaujinimo pagrindas nurodyti advokato bei notarės netinkamai atliktos pareigos, nesudaro pagrindo atnaujinti procesą įsiteisėjusiu teismo sprendimu baigtoje civilinėje byloje. Advokatūros įstatymo 51 str. nuostatos numato, jog esant ginčui tarp kliento ir advokato dėl teisinių paslaugų, klientas turi teisę kreiptis į Lietuvos advokatūrą ar teismą. Notaro veiksmai ar neveikimas (duomenys neskelbtini) str. nustatyta tvarka taip pat gali būt skundžiamas teismui. Taigi pareiškėja turi teisę apginti savo pažeistas teises, kreipdamasi į teismą dėl notarės ir advokato galimo piktnaudžiavimo jiems suteiktais įgaliojimais.
Teismas, remdamasis išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.