Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Kaune, neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281 str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. 2014-10-28 apie 13.50 val. vairuodama automobilį „Nissan Pixo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama Kaune, Karaliaus Mindaugo prospektu ties sankryža su I. Kanto gatve pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 punktų reikalavimus tuo, kad, keisdama važiavimo kryptį, suko į kairę nuo ženklinimo linijos, skiriančios priešpriešinį eismą, nutolus ne mažesniu kaip 2,6 metro, taip iš anksto nepasitraukdama prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir nedavė kelio iš paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Volvo V70“ vairuotojui A. J. padarė sužalojimą, sukėlusį jam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamoji M. V. teisiamojo posėdžio metu visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir parodė, kad ji važiavo iš Kanto gatvės, įvažiavo į Karaliau Mindaugo pr., norėjo sukti į kairę, sustojo ir išgirdo stabdžių cypimą ir trenksmą. Prarado sąmonę. Nematė kito automobilio, nebuvo labai pastabi. Į ją atsitrenkė Karaliaus Mindaugo pr., į vairuotojo pusę. Vyras važiavo kartu. Tuo metu buvo remontuojamas Karaliaus Mindaugo pr., buvo galima važiuoti 30 km/h. Nebuvo juostų, kur buvo galima sukti į kairę, bet priekyje dvi mašinos atliko manevrą į kairę ir ji ruošėsi sukti į kairę. Kai stovėjo, tai nežiūrėjo atgal. Ji žiūrėjo ir mašinų nematė. Intensyvumas prospekte buvo didelis, nes buvo pietų pertrauka. Kitų automobilių praleisti neteko. Buvo vidurdienis, švietė saulė. Ji jau buvo išsukusi iš Kanto gatvės, kai atsitrenkė Volvo, kurio nematė. Ji kalta, gailisi, padarė išvadas. Nebuvo susisiekusi su nukentėjusiuoju. Akinių jai vairuojant nereikia. Ji iš Kanto gatvės įsuko į Karaliaus Mindaugo pr., kuriame norėjo apsisukti. Buvo prie 3 eismo juostos. Dalį žalos atlygino, nori atsiprašyti nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis A. J. parodė, kad ties sankryža iš Kanto g. nestabdė, nes nespėjo net nuspausti pedalo. Iš Kanto g. V. išvažiavo ir taranavo jį 3 juostoje. Buvo išmestas į priešingą kelio juostą. Jis nekliudė jos užpakalinės dalies. Buvo šoko būklėje. Automobilis sustojo pats priešingoje kelio juostoje. Skiriamosios juostos matėsi. Kaltinamoji tikrai turėjo galimybę pažiūrėti į kairę ir įvertinti situaciją. Kaltinamoji jo atsiprašė. Po smūgio jos automobilis atrodė baisiau nei jo. Kaltinamoji sakė, kad jis lėkė 150 km/h, kalbėjo telefonu ir nuo jo sklido alkoholis. V. argumentas buvo, kad jo žmona su tokiu vairavimo stažu negalėjo padaryti avarijos. Jis norėjo bylą nutraukti vietoje, nes abu automobiliai buvo drausti Kasko draudimu. Dėl girtumo jį patikrino. Jis važiavo 35 km/h 3 juosta. Matė atvažiuojančią mašiną. Mašiną pastebėjo iš toli. Jis Nissan matė Kanto g. Kaltinamoji nėrė iš karto į 3 juostą greitai. Atsitrenkė į jo automobilio šoną. Po susidūrimo automobilio nejudino. Jis negalėjo atsitrenkti į kaltinamosios automobilį. Ji savo automobiliu trenkėsi į jo automobilio dešinę pusę, su šonu įstūmė į priešingą kelio pusę. Gretimai prie jo važiavo kelios mašinos, jos buvo jam iš kairės. Kaltinamoji nerodė posūkio signalo. Ji jam sudarė kliūtį. Jį tenkina 3000 Eur neturinė žala, kurią jam apskaičiavo ir išmokės draudimo bendrovė. Advokato išlaidos padengtos. Todėl visa žala, dėl ko buvo pareikštas ieškinys, tokiu būdu bus atlyginta, papildomai daugiau nereikalauja. Sutiktų susitaikyti su kaltinamąja.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų, M. V. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

Kauno apskr. VPK Patrulių rinksitės 1-ojo būrio 2014-10-28 patrulės G. G. tarnybiniu pranešimu, iš kurio matyti, kad 2014-10-28 radijo šaukiniu 405 su vyriausiuoju patruliu G. K. iš Kauno apskr. VPK budėtojo 13.41 val. buvo gautas pranešimas, jog Nemuno g. 2, Kaune, yra įvykęs techninis eismo įvykis. Nuvykus nurodytu adresu, rado dvi apgadintas transporto priemones – „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir Nissan Pixo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Volvo vairuotojas A. J. paaiškino, kad važiuodamas Karaliaus Mindaugo pr. link Birštono g. ketvirta eismo juosta pastebėjo, kaip staigiai Nissan automobilis suko į kairę pusę, ko pasakoje atsitrenkė į jo automobilio dešinę pusę. Nissan automobilio vairuotoja M. V. paaiškino, kad išvažinėdama iš I. Kanto g. į Karaliaus Mindaugo pr. nepastebėjo atvažiuojančių automobilių, tuomet važiavo į ketvirtą eismo juostą, norėdama apsisukti ir pajuto smūgį į automobilio kairę pusę (1 t. b. l. 4, 5).

2014-10-28 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, Eismo įvykio planu, kuriuose užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2014-10-28 apie 13.50 val. Karaliaus Mindaugo pr. ties sankryža su I. Kanto g.(1 t. b. l. 9-10, 11-12, 20-24).

2014-11-17 AB „Kauno tiltai“ raštu, iš kurio matyti, kad 2014-10-28 Karaliaus Mindaugo g. Kaune, dėl statybos darbų buvo aptverta pagal DVAER 12 aptvėrimo schemas, vietoj stacionarių kelio ženklų įrengti laikinai kelio ženklai Nr. 329, ribojantys greitį iki 30 km/h, taip pat ženklai Nr. 106 (darbai) ir Nr. 120 (nelygus kelias) (1 t. b. l. 17).

2014-12-12 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad M. V. pateikė 8 fotonuotraukas, kuriose matyti automobilio „Nissan Pixo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patirti sugadinimai, susidūrimas su „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 25-30, 36).

2014-10-28 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Nissan Pixo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nustatyta, kad sugadintas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės abejos durys, kairės pusės slenkstis, kairės pusės galinis sparnas. Vairo mechanizmo būklė gera, stabdžių veikimas tolygus, apšvietimo signalų prietaisų būklė gera (1 t. b. l. 31-32).

Techninės apžiūros rezultatų kortele, iš kurios matyti, kad automobilis „Nissan Pixo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atitinka techninius reikalavimus (1 t. b. l. 35).

2014-10-28 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad sugadintas variklio dangtis, dešinės pusės priekinis žibintas, dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinės durys, bamperis, dešinės pusės priešrūkinis žibintas, vairo oro pagalvė. Vairo mechanizmo būklė gera, stabdžių veikimas tolygus (1 t. b. l. 40-41, 45).

Techninės apžiūros rezultatų kortele, iš kurios matyti, kad automobilis „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka techninius reikalavimus (1 t. b. l. 44).

Alkoteslerio parodymais, iš kurių matyti, kad M. V. 2014-10-28 buvo blaivi (1 t. b. l. 53).

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015-07-16 specialisto išvada Nr. 11-631(15), kurioje nurodyta, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Nssan Pixo“ vairuotojos M. V. veiksmai – suko į kairę nuo ženklinimo linijos, skiriančios priešpriešinį eismą, nutolus ne mažesniu kaip 2,6 m, taip iš anksto nepasitraukdama prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir nedavė kelio iš paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V70“, techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Automobilio „Volvo V70“ greitis susidūrimo metu buvo apie 35km/h, automobilio vairuotojo A. J. veiksmai, važiavo viršydamas leistiną 30 km/h greitį, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu (1 t. b. l. 107-112).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos 2014-11-04 specialisto išvada Nr. T-A 9670/14(01), kurioje nurodyta, kad A. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta (1 t. b. l. 115).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2015-12-02 specialisto išvada Nr. pG3298/2015(02), kurioje konstatuota, kad A. J. patirti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 t. b. l. 28-30).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. BK 281 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, nurodant konkretų KET punktą, įstatyme numatytų padarinių kilimą ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir kilusių padarinių. KET 101 punktas numatė pareigą vairuotojui prieš pradedant važiuoti, prieš persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį privalomai įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. V. neteisėti veiksmai (KET 101 punkto pažeidimas) buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms (nukentėjusiojo nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvada) atsirasti.

Kaltinamoji teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad keisdama važiavimo kryptį, suko į kairę nuo ženklinimo linijos, taip iš anksto nepasitraukdama prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, dėl to sukėlė grėsmę eismo saugumui ir nedavė kelio iš paskos važiuojančiam automobiliui „Volvo V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė, dėl ko automobilio „Volvo V70“ vairuotojui A. J. padarė sužalojimą, sukėlusį jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu atveju kaltinamoji turėjo pareigą pagal jau minėtą KET nuostatą prieš sukdama įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ko nagrinėjamu atveju laiku nepadarė, dėl ko ir susidūrė su automobiliu „Volvo V70“.

Todėl, jeigu M. V. būtų laikiusis šių KET reikalavimų, įvykis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis nebūtų įvykęs. Taigi, tarp jos veikos ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai reiškia, kad M. V. kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir kvalifikuota tinkamai kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad visi ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamoji padarė jai inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko būtų pagrindas pripažinti ją kalta ir paskirti bausmę.

Tačiau BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai (BK 38 str. 2 d.).

Kaltinamosios padarytas nusikaltimas priskiriamas prie neatsargių (BK 11 str. 2 d., 281 str. 7 d.). Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, anksčiau neteista, taip pat nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiu asmeniu. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis A. J. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai M. V. dėl 1372,06 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t. b. l. 131-134).

2014-12-09 mokėjimo nurodymu, iš kurio matyti, kad Gjensidige Baltic Lietuvos filialas A. J. dėl patirtų traumų šio įvykio metu 2014-12-09 pervedė 500 Lt, o 2015-01-20 – 144, 81 Eurą, o už transportavimą 2014-12-09 atlygino 405 Lt (2 t. b. l. 185-190). 2014-11-18 AB „Lietuvos draudimas“ nuostolio ir draudimo išmokos apskaičiavime nukentėjusiajam asmeniui nurodyta, kad tvirtinama nuostolio suma sudarė 2080,64 Lt (atitinka 602,59 Eur) (3 t. b. l. 8), tačiau iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovo pateiktos 2016-09-01 gydytojo eksperto išvados matyti, kad A. J. yra apskaičiuota išmokėjimui bendra 3024,64 Eurų suma, iš jų 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (3 t. b. l. 9-11). M. V. ir A. J. 2016-09-06 pareiškime dėl savanoriško žalos atlyginimo užfiksuota, kad M. V. sumokėjo 600 Eur A. J. už jo patirtas išlaidas advokatui (3 t. b. l. 23).

Civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovas teisiamojo posėdžio metu prašė bylą nutraukti vadovaujantis BK 38 str., nes buvo susitarta dėl žalos atlyginimo. AB „Lietuvos draudimas“ sutiko atlyginti apskaičiuotą išmokėjimui pinigų sumą žalai atlyginti. Nukentėjusysis sutiko priimti šį atlyginimą ir susitaikė su kaltinamąja, nurodė, kad draudimo bendrovei pervedus apskaičiuotą sumą, likusi žala jam bus visiškai atlyginta, papildomai atlyginti nebereikės. Tokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui pripažinti esant gautą nukentėjusiojo pareiškimą dėl jam nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, kas tuo pačiu reiškia ir tai, kad nukentėjusiajam kaltinamosios nusikalstama veika padaryta žala yra pašalinta (BK 38 str. 1 d. 2 p.)..

Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamoji atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. J., o baudžiamoji byla nutrauktina. BPK 107 str. numatyta, kad kai gaunamas pareiškimas, jog nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas.

Kadangi nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiajam yra jau faktiškai iš dalies atlyginta, dėl likusios dalies, su kurios dydžiu nukentėjusysis sutiko, gautas civilinio atsakovo patvirtinimas ją išmokėti, tai konstatuotina, kad yra nustatytas pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nutraukti.

Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 d., 4 d., 304 str., 305 str. 4 d., 6 d., 307 str. 5 d., 6 d., 7 d.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. jai susitaikius su nukentėjusiuoju A. J. BK 38 str. pagrindu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti M. V., jog jeigu ji per vienerius metus padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jos padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl A. J. pareikšto civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti (BPK 107 str.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantį daiktą – kompaktinį diską (2 t. b. l. 18) palikti saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.)

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.