Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos H. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

4. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Vienas iš palikimo priėmimo būdų yra faktinis pradėjimas paveldimą turtą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.); įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

5. Kadangi pareiškėjos mama mirė (duomenys neskelbtini), t. y. dar iki įsigaliojant Lietuvos Respublikos Civiliniam kodeksui, patvirtintam 2000 m. liepos 18 d. įstatymu (Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII- 1864, 38 straipsnio 1 dalis), todėl nagrinėjant šį pareiškimą bus taikomas ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu, nuostatos.

6. Pagal CK, patvirtinto 1964 m. liepos 7 d. įstatymu (galiojusio palikimo atsiradimo metu), 587 straipsnio nuostatas įpėdinis turi priimti palikimą faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Nagrinėjamu atveju palikimo atsiradimo diena yra F. B. mirties diena, t. y. (duomenys neskelbtini) Taigi palikimas turėjo būti priimtas per 6 mėnesius nuo šios datos (1964 m. CK 587 straipsnis).

8. Byloje esantis Testamentų registro išrašas patvirtina, kad nėra įregistruotų F. B. sudarytų testamentų bei palikimo priėmimo (atsisakymo) faktų. Tai, kad po palikėjos mirties nebuvo kreiptasi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir nebuvo priimtas palikimas, įrodo ir teismui pateiktas Vilniaus regioninio Valstybės archyvo raštas Nr. SP-484 apie F. B. paveldėjimo bylą bei Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2023 m. kovo 27 d. raštas.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad F. B. nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra įregistruotos. Tačiau iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2012 m. spalio 5 d. pažymos dėl nuosavybės Nr. V11-54 matyti, kad F. B. iki mirties priklausė ½ gyvenamojo pastato bei ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini).

10. Iš byloje esančios Gyventojų registro pažymos matyti, kad F. B. mirė (duomenys neskelbtini) netekėjusi. Taip pat nurodyta, kad jos vaikai – M. S. (mirė (duomenys neskelbtini)) ir H. K..

11. Iš byloje esančio mirties įrašo taip pat matyti, kad F. B. mirė (duomenys neskelbtini)

12. Pareiškėja nurodė, kad po F. B. mirties M. S. liko gyventi name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kuris jai ir mamai priklausė nuosavybės teise po ½ dalį. Nurodė, jog name liko mamos asmeninių daiktų - namų apyvokos daiktai, buitinė technika, nuotraukos, siuvimo mašina „Zinger“, kurią M. S. vėliau atidavė pareiškėjai. Be to, M. S. mokėjo mokesčius už elektrą, kuri buvo tiekiama minėtam namui. Tai pagrindžia byloje esanti elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis, elektros knygutės titulinis lapas su apmokėta sąskaita, kuriose nurodytas tas pats vartotojo Nr. 592012-9 bei UAB „Ignitis“ pateikta informacija apie apmokėtą elektros energiją, adresuota M. S., su mokėjimo kvitu. Be to, kaip nurodė pareiškėja, po mamos mirties M. S. su savo šeima naudojosi savo reikmėms visu namu ir visais prie namo esančiais ūkiniais pastatais, juos tvarkė, prižiūrėjo kaip savo ir jais rūpinosi.

13. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad kiti galimi įpėdiniai priėmė palikimą faktiniu valdymu. Taip pat, nėra duomenų, kad jie būtų atlikę aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią priimti palikimą.

14. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto banko“ atstovui nedalyvaujant. Pažymėjo, jog tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus teismas įsitikintų, kad M. S. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

15. Atsižvelgiant į išdėstytą, yra pagrindas daryti išvadą, kad M. S. per 6 mėnesius po savo motinos F. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pradėjo naudotis jai priklausančiu turtu, jį prižiūrėjo, tvarkė, juo rūpinosi, t. y. faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą.

16. Kadangi pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, gauti dokumentų, patvirtinančių minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, todėl šis faktas nustatomas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnis), t. y. konstatuotina, kad M. S. faktiniais veiksmais po savo motinos F. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis, 1964 m. CK 587 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo mamos F. B., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.