Kauno apylinkės teismo nutarimas

2016-08-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.9.-818-986/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-08-11
Bylos Nr.
A2.9.-818-986/2016
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00703-2016-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Mindaugas Nekrašas
Pažeidėjas
M. J.
Kategorijos
  • 2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylaNr. A2.9.-818-986/2016Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00703-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos:2.1.2.; 2.10.; 2.14.3.(S)
KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. rugpjūčio 11 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 str., nedalyvaujant pažeidėjui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. gegužės 6 d., 23 val. 46 min., M. J., būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 prom. girtumas), žinomai melagingai iškvietė specialiąsias tarnybas, policijos pareigūnus adresu Kėdainių (duomenys neskelbtini), pranešdamas, kad yra sužalotas, nors jokių sužalojimų jam padaryta nebuvo.

M. J. į administracinės bylos nagrinėjimą neatvyko, apie nagrinėjimo laiką ir vietą informuotas pasirašytinai surašant ATP protokolą, byloje yra prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 1- 2, 3). Apie neatvykimo priežastis administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo neinformavo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepareiškė. Darytina išvada, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vengia atvykti, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (ATPK 272 str. 2 d.).

M. J. kaltę pripažino visiškai, dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir iškvietė policiją. Pareigūnus melagingai iškvietė, nes buvo girtas. Ką kalbėjo paskambinęs telefonu dėl girtumo neatsimena. (b. l. 1).

M. J. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str., be jos paties prisipažinimo, taip pat įrodyta byloje surinkta rašytine medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1- 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), administracinio sulaikymo protokolu (b. l. 6), neblaivumo nustatymo alkotesterio kvitu (b. l. 8), įvykio suvestine (b. l. 9- 10), pranešimu dėl žinomai melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo (b. l. 11).

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016-05-06, 23 val. 46 min. M. J., būdamas neblaivus (nustatytas 2,87 prom. girtumas), (duomenys neskelbtini), žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus pranešdamas, kad yra sužalotas. M. J. turėjo suprasti ir suprato, jog kreipiasi į specialiąsias tarnybas, kurių pagrindinė pareiga yra užtikrinti neatidėliotiną ir tikslų reagavimą į asmenų pagalbos prašymus, pateikė melagingus duomenis, suvokdamas, jog šių tarnybų pagalba nereikalinga, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str.

M. J. yra kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę. M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančios aplinkybės - teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens ir pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam skirtos adm. nuobaudos (ATPK 32 str. 1 d. 5 p., 8 p.). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina ATPK 186 str., sankcijoje numatyta švelnesnė administracinės nuobaudos rūšis- bauda.

Kauno apskrities VPK nuomone patirtas turtinis nuostolis, kam patvirtinti į bylą pateikta pažyma apie melagingo specialiųjų tarnybų iškvietimo išlaidas (b. l. 12). Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 str. Minėto straipsnio 1 dalyje pažymėta, kad, tokiu atveju, jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį <...>. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pateikė paskaičiavimus, kad dėl melagingo M. J. iškvietimo policijai buvo padarytas 18,06 Eur turtinis nuostolis.

ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - CK), kurio 6.249 str.1 d. nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas turtiniu nuostoliu laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, pareigūnai sugaišo darbo laiką, patyrė tarnybinio automobilio eksploatavimo išlaidų.

Teismas pažymi, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas, kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką <...> (įstatymo 21 str. 1 d.). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto, tai reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kita, atlikti lėšas skiria valstybė, jiems mokamas atlyginimas nepriklauso nuo išvykimų pagal pranešimus apie įvykius skaičių. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai pagal melagingą pranešimą į įvykio vietą vyko vykdydami savo tiesiogines pareigas ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl to jiems būtų buvęs išmokėtas didesnis darbo užmokestis už tą, kurį jie būtų gavę, jeigu į pranešimą nebūtų reagavę. Dėl šių aplinkybių Kauno apskrities VPK reikalavimas išieškoti policijos pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą jos pranešimą, yra nepagrįstas. Tačiau šiuo atveju policijos pareigūnams tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal pranešimą perniek buvo naudojami degalai, dėl to Kauno apskrities VPK patyrė nuostolių, kurių nebūtų buvę, jeigu M. J. nebūtų padaręs ATPK 186 straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. melagingai pranešęs policijai apie sužalojimą. Taigi tik degalų sąnaudos pripažintinos Kauno apskrities VPK padarytu turtiniu nuostoliu ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įpareigotas jas atlyginti (žr. plačiau LAT 2016-06-07 nutartis adm. byloje Nr. 2AT-56-139/2016).

Vadovaudamasis išdėstytu ir ATPK 21 str., 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria

M. J. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 str. ir jį už tai nubausti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) bauda.

Priteisti iš M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,29 Eur (trijų eurų 29 ct) turtinį nuostolį Kauno apskrities VPK, į. k. 191008196, sumokant jį ne vėliau kaip per 15 dienų nuo nutarimo M. J. įteikimo dienos, o jeigu nutarimas apskundžiamas – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK: 16057708089.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.

Teisėjas Mindaugas Nekrašas