- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-14
- Bylos Nr.
- e2YT-16364-950/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09658-2020-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Pareiškėjas
- R. G.
- Suinteresuotas asmuo
- R. S., J. G., E. M.
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms - Sigitai Martikaitytei ir Sigitai Paliokienei,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - R. S., J. G. ir E. M. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja R. G. 2020 m. birželio 16 d. pareiškimu, pareikštu suinteresuotiems asmenims - R. S., J. G. ir E. M., prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po sutuoktinio F. G., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėjusį turtą faktiškai valdyti.
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sutuoktinis F. G., gimęs (duomenys neskelbtini) Ji ir F. G. susituokė (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokos metu įgijo gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Šis turtas viešame registre buvo registruotas jos vardu. Iki pat sutuoktinio mirties, ji su F. G. gyveno kartu, name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). F. G. testamento nepaliko. Po jo mirties paveldėjimo teisę pagal įstatymą įgijo ji ir vaikai - R. S., J. G. ir E. M.. Palikimo atsiradimo momentu tik viena dukra buvo pilnametė, kitos dvi dukros buvo nepilnametės. Po F. G. mirties į notarą nei ji, nei pilnametė dukra nesikreipė. Po sutuoktinio mirties, būtent ji pradėjo likusį turtą faktiškai valdyti, liko gyventi tame pačiame name, kuriame ir gyveno iki sutuoktinio mirties. Pareiškėja gyvenamąjį namą prižiūrėjo, mokėjo ir tebemoka visus mokesčius, darė jo remontą, rūpinosi bendru turtu, naudojosi bendrais buvusiais namų ūkio daiktais. Ji viena išpirko suformuotą valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi santuokos metu įgytas gyvenamasis namas.
Pareiškėja R. G. į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė advokatė A. L.-Raškevičė teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė pareiškimą tenkinti visiškai.
Suinteresuoti asmenys - R. S., J. G. ir E. M. į teismo posėdį neatvyko.
Šalies argumentai
Suinteresuoti asmenys - R. S., J. G. ir E. M. pateikė teismui atsiliepimus į pareiškimą. Prašė civilinę bylą nagrinėti joms nedalyvaujant, o pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, civilinė byla teismo posėdyje buvo išnagrinėta nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims - R. S., J. G. ir E. M. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji, po sutuoktinio F. G., gimusio (duomenys neskelbtini) mirties, priėmė palikimą pradėjusį turtą faktiškai valdyti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad F. G., gimęs (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Po F. G. mirties paveldėjimo byla (duomenys neskelbtini) notaro biure užvesta nebuvo. Pareiškėja ir mirusysis (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) CM biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Kadangi F. G. mirė (duomenys neskelbtini) todėl palikimas atsirado galiojant 1964 m. liepos 7 d. įstatymu patvirtintam Civiliniam kodeksui (toliau - 1964 m. CK). Pagal 1964 CK 573 straipsnį, pirmos eilės įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (tarp jų įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai. Duomenų, kad F. G. būtų sudaręs testamentą, byloje nėra, todėl jo palikimas paveldimas pagal įstatymą, o R. G. laikytina mirusiojo F. G. pirmos eilės įstatymine įpėdine (1964 m. CK 575 straipsnio 1 dalis).
Suinteresuoti asmenys (mirusiojo dukterys) - R. S., J. G. ir E. M. atsiliepimuose į pareiškimą patvirtino, kad po tėvo F. G. mirties palikimą yra priėmusi jų mama R. G., ji rūpinasi turtu, remontuoja, išlaiko jį.
Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės duomenys patvirtina, kad pareiškėjos vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas - gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, kiemo statiniai, esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytas nekilnojamasis turtas R. G. vardu buvo įgytas santuokos su F. G. metu (t.y. (duomenys neskelbtini)), todėl jis laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių (R. G. ir F. G.) nuosavybe (Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams taikytino 1964 m. CK CK 587 straipsnio 2 dalyje buvo numatyti du palikimo priėmimo būdai, t.y. buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės ir pan. Ypatingai svarbią reikšmę turi paties įpėdinio elgesys paėmus palikėjo daiktus, t.y. paėmęs daiktus jis privalo elgtis kaip jų savininkas ir kaip tų daiktų savininką, jį privalo suvokti visi kiti asmenys.
Pareiškėja pareiškime nurodė, o jos atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad būtent R. G. po sutuoktinio F. G. mirties liko gyventi bendrai įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini)., jį prižiūrėjo, juo rūpinosi, mokėjo visus būtinus mokesčius, asmeniškai perėmė ir visus sutuoktinio asmeninius daiktus, juos naudojo savo reikmėms. Be to, R. G. 1994 m. spalio 17 d. sudarė valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įgijo 6,7 arų žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Byloje pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad R. G. mokėjo mokesčius už elektrą.
Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus pareiškime nurodytas faktines aplinkybes, pateiktus rašytinius dokumentus, pareiškėjos atstovės teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad R. G. reikalavimas yra pagrįstas ir įrodytas. Anksčiau aptarti faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, jog po F. G. mirties (duomenys neskelbtini) likusį jam priklausiusį turtą (nekilnojamąjį turtą; asmeninius daiktus) pradėjo valdyti kartu su juo gyvenusi sutuoktinė - pareiškėja R. G.. Faktinių duomenų, kurie liudytų priešingai, nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra nustatyta. Dėl visų nurodytų aplinkybių, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. G. priėmė palikimą po sutuoktinio F. G. mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą (1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalis; CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Prašomas juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės procedūrų tinkamam įgyvendinimui (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Patenkinus pareiškėjos pareiškimą, iš jos priteistinos teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidos - 12,59 Eur, valstybės naudai (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 178 straipsniu, 185 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio F. G. (gimusio (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdama valdyti likusį jo turtą.
Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės procedūrų įgyvendinimui.
Priteisti iš pareiškėjos R. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 12,59 Eur (dvylika eurų ir 59 ct.) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nurodyta suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas: 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas: 5660).
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.