Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2015-11-16 · Civilinė byla Nr. 2-4217-614/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-16
Bylos Nr.
2-4217-614/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00529-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Eglė Surgailienė
Atsakovas
S. S.
Ieškovas
BUAB „Sarmanis holdings“
Kategorijos
  • 2.2.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 2.5.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-4217-614/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00529-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.2.2.7; 2.5.10.2.4.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Eglė Surgailienė, sekretoriaujant Renatai Anderson, dalyvaujant atsakovui S. S., nedalyvaujant ieškovui BUAB „Sarmanis holdings“ atstovui UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Sarmanis holdings“ ieškinį atsakovui S. S. dėl nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas pareiškė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti ieškovui iš atsakovo S. S. 81 830,80 Eur nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog BUAB „Sarmanis holdings“ Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Minėta nutartimi teismas įpareigojo UAB „Sarmanis holdings“ valdymo organus per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Bankroto administratorius kreipėsi į paskutinį UAB „Sarmanis holdings“ direktorių – atsakovą dėl įmonės turto ir dokumentų perdavimo. Atsakovas teismo įpareigojimo nevykdė, į administratoriaus raginimus nereagavo, todėl jam buvo skirta bauda. Tačiau net ir po baudos skyrimo atsakovas jokių dokumentų ir turto neperdavė. Ieškovas gavęs dalį dokumentų iš viešų registrų, nusprendė kreiptis į teismą dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovas padarė žalą įmonei ir jos kreditoriams, dėl to, jog laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir iškėlus bylą neperdavė įmonės turto ir dokumentų. VĮ „Registrų centro“ išrašas patvirtina, jog 2008-12-31 dienai įmonė turėjo ilgalaikio turto už 1 033 307 Lt, trumpalaikio turto – 411 758 Lt. Mokėtinos sumos sudarė 324 393 Lt. Per 2008 m. įmonė uždirbo 11 399 Lt grynojo pelno. 2009-12-31 dienai įmonė turto ilgalaikio turto vos už 15 865 Lt, trumpalaikio turto – 197 154 Lt. Mokėtinos sumos sudarė 159 860 Lt. Įmonė patyrė net 1 067 513 Lt nuostolių ir turimas turtas sumažėjo 1,2 mln. Lt suma. 2010 m. ir vėlesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami. Akivaizdu, kad įmonės veikla 2009 m. buvo itin nuostolinga ir įmonė jau nuo 2009 m. buvo nemoki, todėl atsakovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Atsakovas toliau vadovavo nemokiai įmonei, sumažino įmonės turtą, neatsiskaitinėjo su kreditoriais. Atsakovas, būdamas įmonės direktorius ir žinodamas sunkią finansinę jos padėtį, nedėjo pastangų išsaugoti įmonės turtą, iš kurio kreditoriai galėtų patenkinti savo reikalavimus. Atsakovas laiku nesikreipė dėl įmonės bankroto, neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2009 m., neveikė rūpestingai, sąžiningai ir išimtinai įmonės interesais. Jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo ir perdavęs administratoriui įmonės turtą ir dokumentus, įmonė būtų išsaugojusi į balansą įrašytą turtą, kuris galėtų būti skiriamas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Dėl to, kad atsakovas veikė aplaidžiai, iš jo priteistina įmonei padaryta žala. Žalos dydis nustatomas pagal nepatenkintų kreditorių reikalavimų dydį. Ieškovas prašo priteisti 282 545,38 Lt sumą, kurią sudaro patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai. Tarp nurodytų atsakomybės sąlygų priežastinis ryšys pasireiškė tuo, jog dėl atsakovo nerūpestingumo ir aplaidumo, tyčinio neveikimo bendrovei buvo padaryta žala – ji neteko turto ir lėšų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškovo reikalavimais, prašo ieškinį atmesti jame nurodytais argumentais. Nurodo, jog ieškovo pateiktos prielaidos yra klaidingos, nurodytos faktinės aplinkybės neatitinka tikrovės, nėra paremtos rašytiniais dokumentais. Atsakovas nurodo, jog yra įvykdęs vadovo pareigą ir paskutinę savo darbo dieną perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus atsakingam asmeniui – D. D. (akcininkui). Šią aplinkybę teismas įvertino kaip tinkamą fiduciarinių pareigų įmonei įvykdymą ir skirtą baudą panaikino. Tai paneigia ieškovo nurodytą aplinkybę dėl vadovo netinkamų pareigų atlikimo. Atsakovas nurodo, jog jam vadovaujant įmonė vykdė investicinę veiklą ir 2008 m. turėjo 11 399 Lt grynojo pelno. Be to, skirtingai nei nurodo administratorius, įmonės pagrindinės veiklos rezultatas nebuvo nuostolingas, 2009 m. įmonės pelnas sudarė 46 043 Lt, tačiau tais pačiais metais bendrovė patyrė nuostolių, susijusių su ankstesnėmis investicijomis. Dėl nurodytų priežasčių, bendras įmonės 2009 m. rezultatas buvo neigiamas. Nebuvo atliekami jokie sandoriai, kuriais būtų sumažintas įmonės turtas, atsakovas neprisidėjo prie tokių nuostolių atsiradimo. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2009 m. buvo pateikti 2010 m., kaip reikalaujama pagal teisės aktus. Atsakovas visą laiką iki 2010-08-31 dienos, kol buvo atšauktas iš įmonės vadovo pareigų ir išregistruotas iš viešojo registro, tinkamai vadovavo įmonei, užtikrino tinkamą finansinės atskaitomybės tvarkymą. Atsakovas neteko sąsajų su įmone dar nepasibaigus 2010 m., todėl negali pakomentuoti finansinės atskaitomybės nepateikimo viešam registrui vėlesniais laikotarpiais. Pažymėjo, jog administratoriaus pateikti įrodymai patvirtina, jog įmonės turto vertė 2009 m. viršijo mokėtinas sumas, todėl nėra pagrindo teigti apie įmonės nemokumą. Administratoriaus pateigti įrodymai taip pat paneigia jo teiginį, jog įmonė nevykdė veiklos, nes 2009 m. įmonė gavo 51 797 Lt pardavimo pajamų ir 340 945 Lt pajamų iš kitos vykdomos veiklos. Administratorius nepateikė į bylą jokių įrodymų, jog įmonė būtų buvusi skolinga kreditoriams 2009 m. administratorius nutyli svarbią aplinkybę, jog iki pat atsakovo vadovavimo įmonei pabaigos, turtinė prievolė VMI nebuvo galiojanti, kadangi dėl jos teisme buvo nagrinėjamos mokestinės bylos. 2010-08-31 dienai joks sprendimas nebuvo priimtas ir VMI nustatyta mokestinė nepriemoka nebuvo teismo patvirtinta ir nebuvo vykdytina.

Teismo posėdžio metu atsakovas pateikė papildomus dokumentus. Nurodė, jog akcininkui D. D. perdavė turėtus dokumentus - apskaitos registrus, bankinius prisijungimus, antspaudą, ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą analizuoti juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės klausimai. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovas privalo būti maksimaliai atidus bei rūpestingas ir daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad būtų užtikrinti įmonės ir jos akcininkų interesai. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, įmonės interesų nepriešpastatyti visuomenės interesams. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo visiškai atlyginti padarytą žalą juridiniam asmeniui, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 str. 7 d.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų bendrovės vadovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai. Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams, tačiau kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės kreditorių interesų reikšmė; tai lemia, kad, suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos, priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus, atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Kaip pirmiau buvo nurodyta, įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Todėl bendrovės vadovas, atlikdamas įstatymuose ir kituose teisės aktuose bei bendrovės dokumentuose jam nustatytas (tiek konkrečiai įvardytas, tiek fiduciarines) pareigas, turi atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2014, 2015-05-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-331-695/2015).

Ieškovas argumentuoja, kad atsakovas savo neveikimu - nesikreipimu į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo - padarė įmonei žalą, kurią sudaro teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų suma, t. y. 282 545,38 Lt. Atsakovas su šiais argumentais nesutinka, nurodo, kad žalos įmonei paskaičiavimo metu įmonėje nebedirbo, jo vadovavimo laikotarpiu įmonė įsiskolinimų neturėjo.

Byloje nustatyta, jog įmonei bankroto byla iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi. Bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtintas ieškovo BUAB „Sarmanis holdings“ kreditorių sąrašas, kuriame yra tik vienas kreditorius – VMI prie LR Finansų ministerijos su 282 545,38 Lt kreditoriniu reikalavimu.

Iš Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties matyti, jog įsiskolinimas VMI prie LR Finansų ministerijos susidarė nuo 2007 m., tačiau jį sudarė ne tik pelno ir pridėtinės vertės mokesčiai, bet ir delspinigiai bei baudos. Iš prie ieškinio pridėtų dokumentų nustatyta, jog ieškovas nepateikė VMI prie LR Finansų ministerijos prašymo dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo ir jį pagrindžiančių įrodymų. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi galimybės nustatyti, kada tiksliai susidarė įmonės įsiskolinimas kreditoriui, kada buvo skirtos baudos, nuo kada skaičiuojami delspinigiai ir kas yra už tai atsakingas. Būtina pažymėti tai, jog VĮ „Registrų centras“ išrašas patvirtina, kad atsakovas UAB „Sarmanis Holdings“ vadovo pareigas ėjo tik iki 2010-08-31. Be to, formuojamoje teismų praktikoje pažymėta, kad juridinio asmens vadovas nėra ir negali būti atsakingas dėl nesumokėtų mokesčių valstybei, nes, nepriklausomai nuo jo veiksmų, ieškovas būtų turėjęs pareigą sumokėti šiuos mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013). Atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti kada tiksliai susidarė įmonės įsiskolinimas kreditoriui ir kas už tai atsakingas, spręstina, kad ieškovas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos įmonei bei jos kreditoriams padarymo (CPK 12 str. 178 str.).

Atsakovas tiek savo atsiliepime, tiek teismo posėdžio metu nurodė, jog jis yra įvykdęs vadovo pareigą ir paskutinę savo darbo dieną (2010-08-31) perdavė visą įmonės turtą ir dokumentus atsakingam asmeniui – D. D. (akcininkui). Atsakovas tvirtindamas, jog įmonės buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus perdavė akcininkui, šį teiginį privalo įrodyti (CPK 178 straipsnis). Atsakovo pateiktas 2010-08-31 turto, dokumentacijos priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, jog S. S. UAB „Sarmanis Holdings“ dokumentus perdavė D. D. Ieškovas nurodo, jog atsakovo nurodyto asmens - D. D., nėra tarp įmonės akcininkų, todėl nėra aišku, kam ir kodėl atsakovas perdavė įmonės dokumentus ir turtą. Šis ieškovo argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas S. S. teismo posėdžio metu pateikė 2010-08-31 akcijų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp pardavėjų UAB „Dainetus“, UAB „Goalejas“, UAB „Guventas“ ir pirkėjo – D. D.. Minėtas įrodymas patvirtina, jog atsakovas paskutinę savo darbo dieną įmonėje dokumentus ir turtą perdavė ne bet kam, kaip nurodo ieškovas, tačiau stambiausiam bendrovės akcininkui. Šią aplinkybę patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria atsakovui buvo panaikinta teismo bauda už dokumentų ir turto neperdavimo administratoriui, tuo konstatavus, jog atsakovas pareigą perduoti dokumentus yra įvykdęs tinkamai.

Iš bylos medžiagos taip pat nustatyta, jog atsakovui einant įmonės vadovo pareigas, finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikiami įstatymų nustatyta tvarka ir, nors įmonė paskutiniais atsakovo vadovavimo metais patyrė nuostolių, tačiau savo veiklos nebuvo nutraukusi. Nėra pakankamo pagrindo išvadai, kad atsakovas iš tikrųjų privalėjo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ši pareiga buvo pažeista. Ieškovas neįrodė, kad UAB „Sarmanis Holdings“, atsakovo vadovavimo metu, buvo nemoki ĮBĮ prasme. Todėl nėra pakankamo pagrindo atsakovo veiksmų, neinicijavus bankroto bylos įmonei iškėlimo jo vadovavimo laikotarpiu, pripažinti neteisėtais. Pažymėtina, kad kiekvienas įmonės vadovas atsako už jo įgaliojimų vykdymo metu atliktus neteisėtus veiksmus ar neveikimą ir negali būti laikomas atsakingas už ankstesnių ar vėlesnių įmonės vadovų neteisėtus juridinio asmens veiksmus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2013).

Nekonstatavus pirmiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, teismas daro išvada, jog atsakovo atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę nėra pagrindo (CK 6.246 str. - 6.249 str.), todėl ieškovo ieškinys atmestinas.

Ieškinį atmetus, iš ieškovo BUAB „Sarmanis holdings“ atstovaujamo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administravimui skirtų lėšų priteistina 8,87 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., 259 str., 263 str. 270 str.,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo BUAB „Sarmanis holdings“ atstovaujamo UAB „Verslo valdymo ir restruktūrizacijos centras“ administravimui skirtų lėšų 8,87 Eur bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Eglė Surgailienė