Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2017-08-31 · Byla Nr. TS-70-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-31
Bylos Nr.
TS-70-1015/2017
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Nuteistasis
I. S.
Kategorijos
Teikimas Nr. TS-70-1015/2017
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.14.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2017 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 89-25 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. S. (A. J.) nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. vasario 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą - laisvės atėmimu 12 metų. Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas buvo atmestas.

Bausmės vykdymo pradžia – 2008 m. vasario 6 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2020 m. vasario 6 d., neatliktos bausmės dalis – 2 metai 5 mėnesiai 29 dienos.

Komisija, remdamasi 2017 m. rugpjūčio 4 d. Komisijos posėdžio protokolu Nr. 24-5204 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu Nr. 89-25 nutarė netaikyti nuteistajam I. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Šalies argumentai

Nuteistasis I. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą Nr. 89-25 ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Skundas motyvuojamas tuo, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė pateikė Lygtinio paleidimo komisijai šališkas išvadas, kurios neatitinka realios padėties. Nurodė, kad jis 99 % (vieną procentą palieka šalutinėms aplinkybėms, kurios nepriklauso nuo nuteistojo elgesio) yra pasirengęs gyventi laisvėje, integruotis į visuomenę, kurti sau ir savo būsimai šeimai gerbūvį, būti naudingas visuomenei. Nuo 2013 metų jis išpažįsta islamo religiją, kuri jam yra viskas ir išėjęs į laivę planuoja kurti religinę bendruomenę, padėsiančią Lietuvos pataisos įstaigose esantiems nusidėjėliams teisingai integruotis į visuomenę, susivokti savyje ir visą savo potencialą nukreipti tik į gerų darbų darymą. Pabrėžia, kad su radikaliuoju islamizmu nieko neturi bendro ir smerkia visus jų padarytus nusikaltimus. Islamą pasirinko todėl, kad jame yra daugiau nuoširdumo, suvaržymų ir pareigos suvokimo. Šioje religijoje viskas labiau tikra, nes ji paremta ne tik meile, bet ir baime, t.y. tuo, kad už nuodėmes reikės atsakyti prieš Dievą. Islamas įpareigoja gyventi dorai ir teisingai. Išėjęs į laivę ketina kurti šeimą, susirasti mylimą moterį ir visam laikui išvažiuoti į Olandiją pas religinį brolį, kuris šiuo metu jam padeda tiek morališkai, tiek materialiai. Lietuvoje jis ketina kreiptis pagalbos į pusseseres. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose jis kreipėsi į įvairias instancijas ir teismus dėl diskriminacijos, vykdomos jo atžvilgiu, todėl yra užsitraukęs visų pataisos įstaigų, kuriose jam teko būti, nemalonę ir jam dėl to skiriamos drausminės nuobaudos už menkiausius nusižengimus. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad jis nėra gavęs nei vienos nuobaudos už narkotinių ar alkoholinių medžiagų disponavimą, už neteisėtų daiktų turėjimą, smurto panaudojimą kitų atžvilgiu ir t.t. Jo nusižengimai vidaus tvarkos taisyklėms jokios žalos aplinkiniams nedaro. Pirmą kartą jam buvo skirta nuobauda atlikti bausmę drausmės grupėje už tai, kad jis ant lovos buvo užsikabinęs užuolaidėlę, kuri reikalinga jam maldos metu ir kuri saugojo jį nuo skersvėjo. Šią nuobaudą jis apskundė teismui ir jam priteisė 1250 eurų neturtinės žalos. Antrą kartą jam buvo skirta nuobauda atlikti bausmę drausmės grupėje už tai, kad stovėjo prie parduotuvės ir valgė ledus, pasislėpęs po stogeliu nuo lietaus. Trečią kartą jam skyrė bausmę atlikti drausmės grupėje ir kamerų tipo patalpose už tai, kad jis atsisakė gyventi nedirbančių nuteistųjų būryje. Mano, kad Vilniaus pataisos namų administracija į šį būrį ketino jį perkelti be jokios priežasties. Dėl šios priežasties nutrūko jo darbinė veikla, jis neturi galimybės mokytis ir tinkamai maitintis, t.y. gamintis maistą pačiam, nes pataisos įstaigos neteikia tokio maisto, kurį jis galėtų valgyti, jis neteko galimybės teikti labdarą (kiekvieną mėnesį jis siųsdavo pusę atlyginimo į „Mamų unijos“ sąskaitą onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams). Dėl šių neteisėtų veiksmų jis kreipėsi į prokuratūrą, taip pat ketina kreiptis į administracinį teismą. Teigia, kad Alytaus pataisos namuose visuose būriuose gyvena narkomanai, infekuoti ŽIV ir kitomis ligomis. Su tokiais asmenimis jis kategoriškai atsisako turėti ką nors bendro ir negyvens su jais nei viename lokaliniame sektoriuje. Teismui nepatenkinus jo skundo, jam teks dar daugiau nei dvejus metus praleisti visiškoje izoliacijoje kameros tipo patalpose, kur neįmanomi jokie socialinės reabilitacijos užsiėmimai, darbas, mokslas, net melstis su kitais nuteistaisiais nėra galimybės ir to negalima vadinti bausmės vykdymo paskirtimi.

Dėl psichologės pateiktos išvados apie kriminalinės subkultūros palaikymą nuteistasis pripažįsta, kad kai kuriais atvejais jis palaiko šią subkultūrą, nes jeigu taip nesielgs, bus „nuleistas“ į žemesnę kastą ir turės didelių nemalonumų. Pažymi, kad pataisos įstaigų vadovybė neprisideda prie to, kad nuteistųjų kastos būtų išgyvendintos. Tuo pačiu pažymi, kad kai kurios subkultūros nuostatos jam yra priimtinos, pavyzdžiui tokios, kaip seksualinių mažumų netoleravimas, pedofilų ir prievartautojų smerkimas ir pan., tačiau su tokiais žmonėmis jis nebendrauja, bendrauja tik su tikinčiais žmonėmis (musulmonais), todėl nežino, kokiu būdu jo elgesiui gali daryti neigiamą įtaką pataisos įstaigose vyraujanti kriminalinė subkultūra. Taip pat jis neneigė, jog išsakė diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu, nes jis neprivalo jų toleruoti, kadangi nepripažįsta liberalinių pažiūrų, yra linkęs prie konservatizmo. Mano, kad toks jo požiūris jokios neigiamos įtakos aplinkiniams nedaro. Apie psichologės išsakytą teiginį, jog kalbėdamas apie savo elgesį nuteistasis linkęs jį pateisinti ir lyginti su kitais, gali pasakyti tai, kad jis elgiasi taip, kaip mano esant teisinga ir kiekvieną savo poelgį gali pateisinti svariais argumentais, šalutinėmis aplinkybėmis, kurios turėjo įtakos neigiamam įvykiui atsitikti. Dėl savo padaryto nusikaltimo – nužudymo nuoširdžiai gailisi ir mano, kad šį nusikaltimą nulėmė jo iki šiol gyventas nedoras ir neteisingas gyvenimo būdas. Psichologė taip pat akcentuoja į tai, kad jis vartoja raminamuosius vaistus, nors viešinti informaciją apie jo sveikatą nėra gavusi. Nuteistasis pripažįsta, kad skundų rašymas ir administracijos negatyvus elgesys jo atžvilgiu įtakoja jo būseną, jis patiria didelį emocinį diskomfortą, stresą, blogai miega, yra irzlus, todėl vartoja valerijono tabletes, kurių sudėtyje nėra jokios chemijos. Kitokių raminamųjų vaistų, kurie migdytų ar svaigintų, jis vartoti negali, nes tai draudžiama religijos ir tai trukdytų jam melstis penkis kartus per dieną. Dėl psichologės išsakyto teiginio, jog nuteistasis mano esantis pranašesnis už kitus nuteistuosius, I. S. mano, jog už 70 procentų nuteistųjų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę, jis tikrai yra pranašesnis, nes gyvendamas pagal islamo nuostatas jis atsiriboja nuo įvairių pagundų, kurios veda į nedorybę ir dažniausiai yra nusikalstamos. Tai, kad jis bausmės atlikimo metu nebuvo skatintas, niekaip nepriklauso nuo nuteistojo. Be to, jam pastoviai skiriamos nuobaudos už įvairiausius nusižengimus ir tai susiję su jo rašomais skundais. Be to, jam siūlomas toks darbas, kurio jis net norėdamas negali dirbti, nes tai tik jį pažemintų, nors į bet kokį darbą jis žiūri tik pozityviai ir visada stengiasi dirbti. Nuteistojo manymu yra logiška, kad jis reiškia neapykantą pareigūnų atžvilgiu, nes jis nekenčia žmogaus, kuris priešiškai prieš jį yra nusiteikęs ir ketina jam tik pakenkti, todėl apie jokią meilę ir pagarbą kalbėti negalima. Nuteistasis pažymi, kad pažeidžiant BVK 69 straipsnį, jis be jokios priežasties iš Pravieniškių pataisos namų, kuriuose kalėjo 7 metus, buvo pervežtas į Vilniaus pataisos namus. Vilniaus pataisos namuose jis visą laiką dirbo, mokytis jam neleido administracija, tačiau jis vėl be jokios priežasties buvo pervežtas į Alytaus pataisos namus, o iš ten buvo pervežtas į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą, iš kurio 2017 m. rugpjūčio 17 d. vėl grįžo į Alytaus pataisos namus. Taip nuolat keičiant aplinką organizmas patiria stresą, patiriamas emocinis diskomfortas ir tai neigiamai atsiliepia nuteistojo reintegracijai ir socializacijai. Dėl jo nuolatinių perkėlimo jis rašė skundus į įvairias instancijas, tačiau jo skundai persiunčiami Kalėjimų departamentui, todėl nuteistasis jaučiasi kovojantis su vėjo malūnais. Pažymi, kad jis nejaučia neapykantos visiems pareigūnams, nes beveik visi prižiūrėtojai yra paprasti, mieli, linksmi ir tolerantiški žmonės bei jokių konfliktų su tais pareigūnais jam nekyla. Jis rašo skundus tik dėl pataisos namų administracijos veiksmų ir tai jam kainuoja daug sveikatos. Nuteistasis prisipažįsta, jog nėra materialistas ir pinigų nesureikšmina, tačiau nesutinka su psichologės išvada, jog vos tik gavęs pinigus, juos gali išleisti nepagrindinėms reikmėms. Jeigu pataisos įstaigos administracija mano, kad pinigų pervedimas nepasiturintiems ar sergantiems vaikams yra pinigų švaistymas, tai nuteistajam jų gaila, nes jie nesuvokia Dievo įsako dalintis. Be to, musulmonui privaloma mokėti apsivalymo mokestį (zakat) ir padėti nepasiturintiems. Pažymi, kad jis beveik trejus metus nevalgo pataisos įstaigos tiekiamo maisto, maitinasi iš savo pinigų ir per mėnesį maistui išleidžia apie 60 eurų, jokių nereikalingų daiktų neperka. Nurodo, jog į gyvenimą žiūri pragmatiškai, todėl teiginys, kad jis nemoka elgtis su pinigais neatitinka tikrovės. Pripažįsta, kad jam pinigai iš esmės nieko neverti, nes privalu gyventi asketiškai, pagal islamo religinę filosofiją. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo aplankyti buvo atvažiavusios pusseserės, o dažnai atvažiuoti į pasimatymus jis jų priversti negali. Su savo seserimi jis bendravo elektroniniu paštu, jos adreso nežino. Dėl pastovių pervežimų jų kontaktai nutrūko. Jis kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, kad jie nurodytų sesers gyvenamosios vietos adresą, tačiau jokio rezultato nesulaukė, todėl jis nežino kokiu būdu galėtų atkurti socialinius ryšius su seserimi. Nuteistasis taip pat nurodo, kad alkoholio jis nevartoja jau dešimtus metu, nes islamas kategoriškai draudžia tai daryti. Savo ateities jis nesieja net su menkiausiu alkoholio vartojimu. Mano, jog buvimas pataiso įstaigoje daugeliu atveju daro meškos paslaugą nuteistiesiems, nes dauguma iš jų po kelis kartus atlieka laisvės atėmimo bausmę. Kad nusikaltėlis daugiau negrįžtų į pataisos įstaigą, jis turi atsigręžti į Dievą.

Nuteistasis prašo atsižvelgti į jo atliktą didžiąją paskirtos bausmės dalį ir tenkinti jo skundą, nes pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje. Juo labiau, kad nors menkiausiai nusižengus viešajai tvarkai, jis būtų grąžintas atgal atlikti likusią bausmės dalį į pataisos namus. Jis yra įsitikinęs 99 procentais, kad daugiau į įkalinimo vietą negrįš. I. S. atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus pataisos namų psichologė, įvertinusi pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką pagal OASys metodiką, nustatė jam 56 rizikos balus, tuo tarpu Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė po dviejų pokalbių su juo nustatė, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra 73 balai. Per vienuolika mėnesių nieko reikšmingo neįvyko, jo nuostatos nepasikeitė, todėl jam neaišku, kodėl taip kardinaliai pasikeitė balų skaičius. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo psichologė konsultavo jį kaip pacientą, o vėliau jo išsakytus dvasinius išgyvenimus išdėstė socialinio tyrimo išvadoje be jo sutikimo, nurodydama, kad jis toleruoja smurtą tiek girtas, tiek blaivus. Mano, kad tai psichologės subjektyvi nuomonė, kuri yra niekuo nepagrįsta. Jis neneigia, kad toleruoja smurtą, jeigu reikia ginti moters garbę, savo sveikatą ar gyvenimą, draugo turtą, bet taip pasielgtų kiekvienas save gerbiantis asmuo. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, nuteistasis prašo panaikinti skundžiamą Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą, paleisti jį iš pataisos įstaigos lygtinai, nustatant kuo griežčiausius reikalavimus.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra teismo nustatytu terminu atsiliepimo nagrinėjamu klausimu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo I. S. skundas atmestinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo.

Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad BVK 158 straipsnyje reglamentuotų aplinkybių, kurioms esant lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos netaikomas, nenustatyta.

Klausimą, ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, teismas sprendžia įvertinęs nuteistojo asmenybę, taip pat jo elgesį per visą bausmės atlikimo laikotarpį, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, pataisos administracijos nuomonę, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos išvadą bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).

Susipažinus su nuteistojo asmens bylos medžiaga nustatyta, kad nuteistasis I. S. Lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas trečią kartą. Antrą kartą Lygtinio paleidimo komisijoje jis buvo pristatytas Vilniaus pataisos namuose 2016 m. lapkričio 29 d., kuri nutarė netaikyti lygtinio paleidimo, nes nuteistasis turėjo 38 galiojančias nuobaudas, todėl pateikė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: konsultuotis su įstaigos psichologu, dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose, atlikti gerbūvio darbus. Vilniaus miesto apylinkės teismas ir Vilniaus apygardos teismas nuteistojo skundus atmetė.

I. S. vykdo Lygtinio paleidimo komisijos pateiktas rekomendacijas, išreiškia neigiamą nusistatymą tiek alkoholio, tiek narkotinių medžiagų vartojimo atžvilgiu, teigdamas, jog tam įtakos turi jo išpažįstama islamo religija, kuri draudžia svaigintis, kelis kartus siuntė pinigus „Mamų unijai“ sergantiems vaikams. Paleistas į laisvę planuoja dirbti Olandijoje pas draugą autoservise (patvirtinančių tai dokumentų nepateikė), kurti šeimą. Nuteistojo teigimu, jis turi apie 9 metų darbo stažą. Būdamas laisvėje, nuteistasis dažniausiai dirbo neoficialiai statybose, taip pat teigia, kad apie 2 metus teko dirbti gamybos srityje. Mokėsi Vilniaus geležinkelio profesinėje mokykloje bei Švenčionėlių politechnikos mokykloje, kurioje įgijo dažytojo, tinkuotojo bei mūrininko specialybes. Atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose, įgijo vidurinį išsilavinimą bei avalynės gamintojo ir taisytojo specialybę. Šiais metais buvo pateikęs prašymą mokintis Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybės, tačiau priimtas nebuvo. Nuo 2016 m. balandžio 25 d. dirbo VĮ „Mūsų amatai“ virtuvės darbininku. Atlikdamas nuobaudą kamerų tipo patalpoje, laikinai neturėjo galimybės dirbti. Šiuo metu turi teigiamas nuostatas apie darbą. Šios nurodytos aplinkybės, be abejonės, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

Tačiau iš nuteistojo asmens bylos taipogi matyti, kad bausmės atlikimo metu Pravieniškių ir Vilniaus pataisos namuose režimo reikalavimus jis pažeidė 46 kartus, už ką 42 kartus buvo nubaustas ir šiuo metu turi 41 galiojančią nuobaudą. Po antro svarstymo Lygtinio paleidimo komisijoje jam 2016 m. gruodžio 7 d. buvo skirta nuobauda – draudimas iki vieno mėnesio apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – už tai, kad rytinio maitinimo metu valgykloje, kalbėdamasis su vyresniuoju prižiūrėtoju, nesilaikė abipusės pagalbos principo (nepakluso pareigūno nurodymams nutraukti maisto dalinimą nuteistiesiems, atėjusiems į valgyklą ne pagal grafiką); Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 13 d., 2017 m. sausio 31 d. įsakymu už tai, kad atsisakė vykdyti pareigūno nurodymą – eiti į paskirtą būrį – nuteistasis buvo perkeltas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Vilniaus pataisos namų 2017 m. vasario 17 d. direktoriaus nutarimu I. S. buvo skirta 6 mėn. KTP už tai, kad jis atsisakė vykdyti administracijos nurodymą bausmę atlikti jam paskirtoje drausmės grupėje. Bausmės atlikimo metu I. S. skatintas nebuvo. Vilniaus pataisos namų 2017 m. sausio 31 d. išduotoje I. S. charakteristikoje nurodyta, kad stebimi emocijų valdymo įgūdžiai leidžia manyti, jog esant nepalankiai ar konfliktinei situacijai nuteistasis gali prarasti savikontrolę ir pasielgti destruktyviai, ką patvirtina ir jo elgesys. Nuteistasis daug kartų buvo baustas už grubų elgesį ir necenzūrinius žodžius ir dėl savo elgesio charakterizuojamas neigiamai. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. kovo 10 d. įsakymu I. S. buvo įrašytas į linkusių užpulti nuteistųjų įskaitą (buvo trenkęs slaugytojai per galvą, kai ši teikė jam medicininę pagalbą). Šios aplinkybės rodo, jog nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos ir nesielgė nepriekaištingai, o atsižvelgus į tai, kad I. S. elgesyje nėra teigiamo pokyčio, visi komisijos nariai vieningai balsavo prieš jo lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos 2017 m. rugpjūčio 4 d. komisijos posėdžio protokole, be kita ko, nurodyta, kad I. S. į komisijos posėdį atėjo be ketinimų išeiti iš laisvės atėmimo vietos, nes, jo manymu, jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę iki pabaigos. Prašymą paleisti lygtinai pateikė, nes nori apskųsti Socialinio tyrimo išvadą ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutartį, kadangi teikdamas skundus teismams siekia materialinės naudos sau.

Be to, kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, kalbėdamas apie savo elgesį, I. S. yra linkęs jį pateisinti, jo paties teigimu, svariais argumentais, šalutinėmis aplinkybėmis, kurios turėjo įtakos neigiamam įvykiui atsitikti, mano esąs pranašesnis už maždaug 70 procentų nuteistųjų. Tačiau išsakydamas neigiamą požiūrį kitų nuteistųjų atžvilgiu, taip pat diskriminacines nuostatas seksualinių mažumų atžvilgiu, I. S., teismo vertinimu, yra labai kategoriškas ir, priešingai nei savo, nėra linkęs kitų nuteistųjų poelgių teisinti įvairiomis aplinkybėmis. Tokiu būdu, reikalaudamas pagarbos sau, tačiau pats nereikšdamas pagarbos pataisos įstaigos atstovams ar kai kurių grupių nuteistiesiems, I. S. sukuria aplink save tokią aplinką, kurioje yra sunku ne tik jam pačiam, bet ir aplink jį būnantiems asmenims, kas lemia konfliktinių situacijų atsiradimą. Nors nuteistasis savo skunde ne kartą akcentuoja į tai, kad jo išpažįstama religija – islamas padėjo jam susivokti savyje ir visą savo potencialią nukreipti tik į gerų darbų darymą, tačiau jis pats bendrauja tik su islamą išpažįstančiais asmenimis (musulmonais), ignoruodamas kitus nuteistuosius, už kuriuos, kaip galima spręsti iš skundo, jaučiasi pranašesnis.

Pažymėtina ir tai, kad atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, buvo nustatyta, kad I. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – 73 balai, prieš tai Vilniaus pataisos namuose jam buvo nustatyti 56 balai. Taigi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant, o priešingai, yra nustatytas nusikalstamo elgesio rizikos padidėjimas.

Atsižvelgus į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t.y. jo impulsyvumą, menkus konfliktų sprendimo įgūdžius, savitvardos stoką, kitų požiūrio nesupratimą, kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų turėjimą, neigiamas nuostatas į priežiūrą ir apribojimus, jo turimų drausminių nuobaudų skaičių, taip pat į tai, kad I. S. šiuo metu neatitinka vienos iš BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė ir nenustatyta pakankama pažanga ją mažinant), į vieningą komisijos nuomonę, kuri balsavo prieš I. S. lygtinį paleidimą, jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo Nr. 89-25 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė