Panevėžio apygardos teismo nutartis

Teisėjas Rimvydas Žukauskas Administracinio teisės pažeidimo byla

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. gruodžio 4 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutarties Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo Ž. J. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apylinkės teismas administracinio teisės pažeidimo medžiagą Institucijai grąžino iš esmės teigdamas, kad įvykio metu Ž. J. vairavo automobilį galimai neteisėtai jį užvaldęs, todėl pirmiausiai turi būti atliktas ikiteisminis tyrimas. Nesant Ž. J. veiksmuose nusikaltimo sudėties, turi būti sprendžiamas asmens, neteisėtai perdavusio automobilį vairuoti neturinčiam teisės to daryti asmeniui atsakomybės klausimas. Taip pat, apylinkės teismo manymu, policijos pareigūnams nepagrįstai nesukėlė abejonių tai, kad Ž. J. nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, todėl pagal byloje nustatytas aplinkybes jam taikytina švelnesnė nuobauda – tik bauda be specialiosios teisės atėmimo. Taip pat policijos pareigūnai nenustatė A. V. neblaivumo, nors jis įvykio vietoje buvo akivaizdžiai neblaivus, A. V. savo automobilį buvo perdavusi būtent jam, jis turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, todėl už galimą transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam A. V. grėsė griežta atsakomybė – bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Pagal administracinių teisės pažeidimų bylose suformuotą teismų praktiką, vadovaujantis ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu bylos grąžinimas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis teismas pats ištaisyti negali. Šią išvadą galima daryti vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis. ATPK 248 str. numatyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, tarp jų ir uždavinys laiku išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes bei išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus, yra keliami tiek administracinių teisės pažeidimų protokolus surašantiems pareigūnams (organams), tiek ir administracinių teisės pažeidimų bylas nagrinėjantiems pareigūnams (organams). Pažymėtina, kad pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymų rinkimo pareiga, be kita ko, numatyta ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui (organui). Taigi, šiuo atveju įstatymo nuostatos apylinkės teismui nustatė aktyvią poziciją aiškinantis reikšmingas aplinkybes šioje byloje, todėl apylinkės teismas privalėjo pats, esant būtinybei, imtis protingų ir teisėtų priemonių pašalinti ankstesniame šios bylos nagrinėjimo etape galimai padarytas ne itin reikšmingas, neesmines klaidas ar trūkumus, o bylą Institucijai galėjo grąžinti tik tokiu atveju, jei pateiktoji medžiaga būtų turėjusi akivaizdžių trūkumų, dėl kurių nebūtų buvę galima nustatyti pažeidimo esmės – pažeidimo padarymo vietos, laiko, būdo, pažeidimą padariusio subjekto, pažeidimo sudėtį kvalifikuojančių aplinkybių.

Susipažinęs su Ž. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniu, apygardos teismas vertina, kad jame nurodyti visi, ATPK 260 straipsnyje numatyti, būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai, t. y. nurodyta protokolo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, vardas, pavardė, žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, administracinio teisės pažeidimo vieta, laikas, esmė, atsakomybę už pažeidimą numatantis teisės aktas ir kiti būtini duomenys. Esminių paties protokolo ar administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumų, kurie būtų trukdę nagrinėti bylą teisme, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nenurodė. Sutinkamai su ATPK 258 straipsniu, jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Nagrinėjamu atveju administracinio teisės pažeidimo protokole Ž. J. pareikštame administraciniame kaltinime jokių nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių nėra inkriminuota, nurodyti pažeidimo vieta, laikas, esmė visiškai atitinka ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Iš skundžiamos nutarties turinio seka, kad teismas įžiūri galimos nusikalstamos veikos požymius ne Ž. J. inkriminuotame administraciniame teisės pažeidime, o jo veiksmuose iki administracinio teisės pažeidimo padarymo. Tokio administracinio teisės pažeidimo medžiagos perdavimo prokurorui ar ikiteisminio tyrimo organui pagrindo ATPK nenumato.

Priešingai, negu nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, kito asmens, galimai neteisėtai perdavusio automobilį vairuoti neturinčiam teisės to daryti asmeniui, atsakomybės klausimas niekaip netrukdo teismui išnagrinėti Ž. J. administracinės atsakomybės klausimą, nes kito asmens kitokio administracinio teisės pažeidimo padarymo klausimas turėtų būti sprendžiamas kitoje administracinio teisės pažeidimo byloje, surenkant tokią minėto asmens kaltę patvirtinančius įrodymus ir surašant asmeniui kitą administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Perduodamas administracinio teisės pažeidimo medžiagą naujam tyrimui atlikti teismas nutartyje nurodė, kad tai daro vadovaudamasis ATPK 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) priima nutarimą nutraukti bylą. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutarimas nutraukti bylą gali būti priimamas esant vienai iš aplinkybių, numatytų šio kodekso 250 ir 251 straipsniuose.

ATPK 250 straipsnis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta šiomis aplinkybėmis:

1) kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties;

2) kai asmeniui, padariusiam priešingą teisei veikimą arba neveikimą nėra sukakę šešiolikos metų amžiaus;

3) kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje;

4) kai asmuo veikė būtinojo reikalingumo arba būtinosios ginties atveju;

5) kai priimamas amnestijos aktas, jeigu jis panaikina administracinės nuobaudos skyrimą;

6) kai panaikinamas administracinę atsakomybę nustatantis aktas;

7) kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai;

8) kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla;

9) jeigu mirė asmuo, kurio atžvilgiu buvo pradėta bylos teisena.

ATPK 251 straipsnis nustato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Kaip jau minėta, ATPK 258 straipsnyje numatyto pagrindo perduoti medžiagą prokurorui ar ikiteisminio tyrimo organui apylinkės teismui priimant skundžiamą nutartį nebuvo, taigi nėra ir ATPK 251 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimo pagrindo. Kitokių – ATPK 250 straipsnyje nurodytų bylos teisenos nutraukimo pagrindų - nėra konstatuota, skundžiamos nutarties teiginiai, kad galimai buvo sudarytos sąlygos kitam asmeniui A. V. - išvengti griežtos administracinės atsakomybės, tėra tik teismo nuomonė (prielaida). Siekdamas pašalinti teismui kilusias abejones apylinkės teismas pats ne tik galėjo, bet ir privalėjo savo iniciatyva pareikalauti ir surinkti jam reikiamus papildomus įrodymus ir išnagrinėjęs bylą priimti vieną iš ATPK 287 straipsnyje numatytų sprendimų.

Taigi, nagrinėjamu atveju bylos grąžinimas Institucijai naujam tyrimui nepagrįstas, nes apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė nepagrįstą nutartį, o tuo pačiu visiškai nepagrįstai vilkino šios bylos nagrinėjimą.

Institucija prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir nubausti Ž. J. ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijos ribose. Šioje apeliacinio skundo dalyje apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog apylinkės teismas skundžiama nutartimi nesprendė Ž. J. kaltės ir atsakomybės individualizavimo klausimų bei nepriėmė galutinio procesinio sprendimo šioje byloje. Išsprendus minėtus klausimus apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu toks sprendimas šioje byloje būtų pirmas ir, ATPK 302¹³ straipsnio prasme, galutinis bei neskundžiamas. Tačiau proceso šalių teisės apskųsti tokį procesinį sprendimą apeliacine tvarka eliminavimas būtų grubus proceso pažeidimas. Įvertinus tai, ši byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

NUTARIA:

Panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 8 d. nutartį Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje ir šią bylą grąžinti Zarasų rajono apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ši nutartis neskundžiama.